Londoną sukrėtė masinis nukentėjusiųjų nuo vakcinų protestas
Šeštadienį Jungtinėje Karalystės (JK) gyventojai, kurių artimieji buvo sužaloti COVID-19 vakcinų, surengė streiką, kuris vyko Londone, Downingo gatvėje. Žmonės, dalyvavę eisenoje, kuriai vadovavo sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose, prie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko vartų sumetė baltas rožes, skirtas pažymėti sužeidimus ir mirtis, kurias, pasak jų, medikai apibūdina kaip „retus“ atvejus.
Žmonės ėjo nešini plakatais, ant kurių buvo parašytos tokios frazės: „Tiesa turi būti atskleista“, „Mano tėtis mirė praėjus 7 dienoms po „AstraZeneca“ vakcinos gavimo“, „Vakcinos nuo COVID-19 yra toksiškos pagal savo paskirtį“ ir pan.
Kiek anksčiau protestuotojai buvo surengę mitingą prie BBC pastato Londone, o į šimtus susirinkusiųjų tada kreipėsi parlamento narys Andrew Bridgenas[1].
Tuo tarpu pernai metais tūkstančiai žmonių Londone protestavo prieš privalomą skiepijimą nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojams, mat šie nuo balandžio 1-osios galėjo netekti savo darbo nesutikus skiepytis[4]. Tuo metu buvo apskaičiuota, kad dėl minėtų apribojimų darbo galėjo netekti iki 70 tūkst. žmonių.
JK gyventojai – ne vieninteliai, protestuojantys prieš vakcinaciją ir atkreipiantys dėmesį į jos sukeltą žalą. Kitose pasaulio šalyse žmonės taip pat protestuoja, tačiau tai daro skirtingais būdais. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Niujorko miesto viešosiose įstaigose dirbę darbuotojai, kurie dėl savo sprendimo nesiskiepyti buvo atleisti iš darbų, jau pateikė kelių šimtų tūkstančių dolerių vertės ieškinį ir reikalauja atlyginti patirtą žalą.
Niujorke darbo netekę viešojo sektoriaus darbuotojai pateikė 250 mln. dolerių vertės ieškinį
Atsisakę vakcinuotis ir dėl to darbo netekę niujorkiečiai nusprendė kovoti už savo teises ir pateikė 250 mln. dolerių vertės ieškinį prieš Niujorko miestą ir jo merą Ericą Adamsą[4].
72 dėl šios priežasties atleisti darbuotojai reikalauja, kad miestas panaikintų ribojimą privalomai pasiskiepyti vakcina nuo koronaviruso, sugrąžintų jiems prarastas darbo vietas bei atlygintų žalą.
Ieškinyje viešojo sektoriaus darbuotojai teigia, kad privalomos vakcinacijos įgaliojimas šio sektoriaus darbuotojams turėtų būti pripažintas savavališku ir kaprizingu atsižvelgiant į tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas, gubernatorė Kathy Hochul ir senatorius Chuckas Schumeris jau oficialiai paskelbė, kad pandemija baigėsi.
Skelbiama, kad didžioji dalis ieškovų yra buvę Niujorko policijos departamento (NYPD), Niujorko ugniagesių departamento, Švietimo departamento, Sveikatos apsaugos departamento ir kitų įstaigų darbuotojai, kurie mieste dirbo daugiau nei 20 metų ir dėl prarasto darbo prarado ne tik galimybes išlaikyti savo šeimas, bet ir namus[4].
Pateiktame ieškinyje taip pat nurodoma, kad COVID-19 vakcinos nuo infekcijos neapsaugo ir neužkerta kelio jos perdavimui, o taip pat yra nustatyta, kad skiepų rizika yra didesnė už naudą.
Pabrėžiama, kad ieškovai turi imunitetą dar nuo ankstesnio persirgimo šia infekcija, kas juos turėtų atleisti nuo bet kokio įpareigojimo skiepytis, kadangi mokslo bendruomenė jau yra galutinai nustačiusi, kad natūralus imunitetas užtikrina stiprią ir ilgalaikę apsaugą.
Skiepams masiškai priešinosi ir kitų valstybių gyventojai
Privalomos vakcinacijos klausimas palietė ne tik britus ir amerikiečius, bet ir kitas Vakarų Europos valstybes, kurių gyventojams nusibodo prieš juos nukreipta valdžios prievarta. 2022 metų pradžioje pasisakydami prieš COVID-19 vakcinų reikalavimus protestuotojai plūdo į gatves Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje bei Italijoje[6].
Skelbta, kad vien Prancūzijoje į demonstraciją susirinko daugiau kaip 100 000 žmonių, nusprendusių priešintis vyriausybės planams apriboti neskiepytų asmenų teises.
Daugiau kaip 40 000 žmonių protestavo Austrijos sostinėje Vienoje, kur po mėnesio ketinta įvesti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso.
Vokietijoje, vos prasidėjus 2022-iesiems, taip pat nugriaudėjo protestai – jie buvo fiksuoti net keliuose miestuose, o didžiausias įvyko Hamburge, kur, policijos duomenimis, dalyvavo apie 16 000 žmonių. Taip vokiečiai sureagavo į vyriausybės ketinimus pradėti skiepyti vaikus nuo 5 iki 11 metų amžiaus.
Tačiau protestuojantys piliečiai Vokietijos sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui, panašu, buvo nė motais, mat jis pareiškė, kad skiepų priešininkų ir koronaviruso neigėjų argumentai nebeteko prasmės ir esą nebėra verti jiems skiriamo dėmesio[6].
Į protestą sukilo ir italai – Turino mieste prieš privalomą vakcinaciją asmenims, vyresniems nei 50 metų bei apribojimus neskiepytiems asmenims naudotis viešuoju transportu ar lankytis restoranuose, protestavo šimtai žmonių.
