Ukrainiečiai gavo ilgai lauktą leidimą atakuoti Rusijos teritorijas
Jungtinės Karalystė nusprendė leisti Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos gilumoje esančius taikinius Rusijoje, pranešė „The Guardian“, cituodamas šaltinius britų vyriausybėje.[1]
Pasak leidinio šaltinių, JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas (Anthony Blinken) ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lamy nebūtų lankęsi Kijeve rugsėjo 11 dieną, jei nebūtų priimtas „teigiamas sprendimas“ dėl „Storm Shadow“ naudojimo.[2]
Nors sprendimas privačiai jau priimtas, nesitikima, kad jis bus viešai paskelbtas rugsėjo 13 dieną, kai britų premjeras Keiras Starmeris Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Džo Baidenu (Joe Bidenu), rašo laikraštis.
Pasak leidinio, tikėtina, kad liks galioti apribojimai Ukrainai naudoti raketas, kurių nuotolis ne mažesnis kaip 190 mylių (305 km), o tai padės išvengti neapgalvotų ar nereikalingų atakų.
Rugsėjo 11 dieną Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Vakarai jau nusprendė leisti Kijevui smogti Rusijai ilgojo nuotolio raketomis. Pasak D. Peskovo, žiniasklaida tiesiog vykdo tokią informacinę kampaniją, kad įformintų jau priimtą sprendimą.[3]
Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas panaikins apribojimus naudoti amerikiečių ilgojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos gilumą, Dž. Baidenas rugsėjo 10 dieną nurodė, kad jo administracija dabar tai sprendžia. Tuo pat metu Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby) CNN teigė, kad Vašingtono pozicija dėl smūgių giliai į Rusiją nepasikeitė.[4]
Jungtinės Valstijos nori žinoti Kijevo strategiją
Pasak „Bloomberg“, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios leisti Kijevui panaudoti Vakarų ilgojo nuotolio ginklus smogti Rusijai tik po to, kai gaus tokių smūgių strategiją iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.[5]
Pasak neįvardytų agentūros pašnekovų, A. Blinkenas ir D. Lamy per rugsėjo 11-ąją vykusį vizitą Kijeve planavo iš V. Zelenskio ir jo komandos sužinoti ilgalaikį planą dėl Ukrainos veiksmų kitiems metams. Tai padėtų jiems išsiaiškinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslus Rusijos teritorijoje ir suprasti, kaip Vakarai gali prisidėti prie jų pasiekimo, sakoma leidinyje.
„Bloomberg“ šaltiniai įsitikinę, kad šią savaitę jokių reikšmingų pokyčių Vašingtono pozicijoje nesitikima. Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos lyderiai aptars šį klausimą rugsėjo 13 dieną vyksiančiame susitikime, pažymėjo agentūra.
Pasak šaltinių, sprendimas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių į Rusijos gilumą greičiausiai nebus priimtas iki JT viršūnių susitikime Niujorke rugsėjo pabaigoje. V. Zelenskis jau paskelbė ketinantis dar kartą paprašyti Dž. Baideno JT Generalinės Asamblėjos metu panaikinti apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginklus, rašo „Bloomberg“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas diskusijas apie galimus smūgius į šalies gilumą, paragino NATO atstovus, ypač – mažose Europos šalyse, suvokti, su kuo jie žaidžia.[6]
„Storm Shadow“ kovinė galvutė gali išvalyti aplinkinę teritoriją ir net prasimušti į bunkerį
„Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų ilgo nuotolio sparnuotoji raketa, kurią 1994 m. sukūrė „Matra“ ir „British Aerospace“ , o dabar gamina MBDA. „Storm Shadow“ yra britiškas ginklo pavadinimas; Prancūzijoje ji vadinama SCALP-EG (tai reiškia „ Système de Croisière Autonome à Longue Portée – Emploi Général “).[7]
Raketa sveria apie 1300 kilogramų, įprastinė kovinė galvutė – 450 kilogramų. Plačiausioje vietoje jos korpuso skersmuo yra 48 centimetrai, sparnų plotis – trys metrai. Ją varo „Microturbo TRI 60-30“ turboreaktyvinis variklis, įveikiamas atstumas – maždaug 560 km.
Ginklas gali būti paleistas iš daugybės skirtingų orlaivių – „Saab Gripen“, „Dassault Mirage 2000“, „Dassault Rafale“,“Panavia Tornado“, italų „Tornado IDS“ ir anksčiau britų naudoto „Tornado GR4“ bei modifikuoto „Suhoi Su-24“.
„Storm Shadow“ kovinė galvutė turi pradinį prasiskverbiantį užtaisą, kad išvalytų aplinkinę teritoriją arba prasimuštų į bunkerį, tuomet suveikia kintamo uždelsimo degiklis, skirtas pagrindinės kovinės galvutės detonacijai valdyti . Numatyti taikiniai yra vadovavimo, valdymo ir ryšių centrai; aerodromai; uostai ir elektrinės; šaudmenų tvarkymo ir saugojimo patalpos; laivai ir povandeniniai laivai uoste; tiltai ir kiti didelės vertės strateginiai tikslai.
