Silpni ar klaidingi argumentai – šių laikų kasdienybė
Viešojoje erdvėje kiekvieną dieną susiduriame su milžinišku informacijos kiekiu. Naujienų portaluose kepami įvairiausi straipsniai, televizijos ekranuose verda karštos diskusijos ir šaukimas. Pastebima, kad tokių diskusijų argumentai labai skiriasi atsižvelgiant į jų loginį pagrįstumą. Dažnai tai būna padrikai dėstomos, nenuoseklios ir prieštaringos mintys. Ieškoti tiesos, atsižvelgiant į kito žmogaus argumentaciją, tapo nebemadinga. Juk daug paprasčiau yra tiesiog neleisti jam šnekėti, jį ignoruoti ir panašiai.
Tokių diskusijų metu garsiausiai šaukiantis galiausiai paskelbiamas nugalėtoju. Tai – įprastas, jau nieko veikiausiai nebestebinantis vaizdas. Tačiau paprastam žmogui darosi vis sunkiau ir sunkiau susigaudyti kas gi čia vyksta. Tampa nebeaišku kas ir kokią poziciją palaiko ir apskritai kuo dar reikėtų tikėti. Negana to, visuomenė net nepastebi, jog ja manipuliuojama. Klausytojams ir skaitytojams formuojama nuomonė, pateikiant dažnai klaidingus argumentus.
Loginės argumentacijos klaidos yra įprastas dalykas mokyklos suole, televizijos diskusijose ir ko gero visuose interneto forumuose bei socialiniuose tinkluose. Kokios yra loginės argumentacijos klaidos ir kaip jų galima išvengti? Šiame straipsnyje rasite dažniausiai pasitaikančias loginės argumentacijos klaidas, apie kurias turėtų žinoti kiekvienas.
Tokios klaidos dar kitaip vadinamos samprotavimo klaidomis, kai naudojami silpni ar paprasčiausiai išgalvoti argumentai. Mokėti atpažinti šias klaidas yra neįkainojamas įgūdis kasdieniame gyvenime, kuris padeda sutaupyti laiko, pinigų, garbės ir orumo.
Formuojant nuomonę svarbu bet kokia kaina laimėti ginčą
Yra apibrėžtos dvi pagrindinės loginių argumentacinių klaidų kategorijos, tačiau jos dar skirstomos į įvairiausius tipus. Šiais argumentais bandoma apgauti priešininką, tokiu būdu pasiekiant reikiamą susitarimą. Formaliosios loginės argumentacijos klaidos randamos nagrinėjant teiginių struktūrą, o neformaliosios – nagrinėjant turinį.
Dialektika yra terminas, apibūdinantis filosofinį argumentacijos metodą, kuris apima tam tikrą prieštaringą procesą ir analizuoja jį iš abiejų pusių. Viešojoje erdvėje tokių diskusijų apskritai nesimato, arba jos būna pakankamai retai. Vis labiau įprasta kviestis tokią pat išankstinę nuomonę turinčius ekspertus, politikus, nuomonės formuotojus ir kitus įtakingus žmones.
Tai puikiai matoma atkreipus dėmesį į Ritos Miliūtės vedamas laidas per nacionalinio transliuotojo kanalą. Kaip pavyzdį galima paimti laidą, kurios metu buvo aptariamas Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas. 2018 metų laidoje[1] dalyvavo D. Šakalienė ir J. Sabatauskas. Išgirsti visapusišką nuomonę apie konvenciją šioje laidoje būtų buvę naivu, nes abu politikai paprasčiausiai palaiko Stambulo konvenciją.
2017 metų laidoje dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir kalbos norminimo[2] svečiavosi Elžbieta Banytė ir Loreta Vaicekauskienė. Abi į diskusiją pakviestos moterys nepalaiko kalbos normino ir yra priešiškai nusiteikusios VLKK atžvilgiu.
Tokia pati tendencija matoma ir kitose laidose. Pavyzdžiui, 2021 metų vasario 27 d.[3] buvo aptariami skiepų ir Stambulo konvencijos ratifikavo klausimai. Laidos svečiai – Morgana Danielė ir Tomas Raskevičius. Jie abu turi išankstinę nuomonę, t. y. palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Kalbant apie ginčus ir įvairias diskusijas, taip pat būtų galima prisiminti vieną Graikijos filosofinę mokyklą. Jos atstovai buvo vadinami sofistais ir jie mokydavo kitus apie ginčo meną. T. y., sofistai buvo mokomi, kaip paversti silpną argumentą stipriu, sėkmingai nukenksminti priešininko argumentus ir galiausiai laimėti kovą. Šioje kovoje tiesa nėra svarbi, nes svarbu yra tik viena – pergalė bet kokiomis priemonėmis. Tokiu atveju loginės argumentacijos klaidos daromos sąmoningai, jomis siekiama suklaidinti priešininką. Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokiame ginče, siekia įrodyti tik savo tiesą.
Dažniausiai pasitaikančios loginės argumentacijos klaidos
Žemiau rasite dažniausiai pasitaikančias loginės argumentacijos klaidas. Jas svarbu žinoti ir atpažinti kiekvienam žmogui, norinčiam geriau suprasti diskusijas ir nepakliūti į gudrias nuomonės formavimo pinkles.
- Apeliacija į žmogų (lot. ad hominem)[4] – visiškai nepaisomi pateikiami argumentai, o puolimas yra nutaikytas į žmogų. Tokiu atveju argumentai netgi būna nesusiję su diskutuojama tema. Lotyniškai ad hominem reiškia „prieš žmogų“. Asmeniniai išpuoliai ne tik prieštarauja racionalios diskusijos argumentams, bet ir dažniausiai pasireiškia balso pakėlimu ar net šaukimu. Kitaip tariant, ad hominem reiškia, kai kas nors atmeta ar kritikuoja kitokį požiūrį, perkeldamas puolimą į to asmens išvaizdą, aprangą, stilių ar kitus panašius dalykus.
- Šiaudinė baidyklė (angl. straw man)[5] – paimamas priešininko argumentas ir suprantamas neteisingai arba tikslingai pakeičiamas į kraštutinumą, o tuomet tas teiginys puolamas ir bandomas paneigti. Dar kartais tai vadinama „svetimų žodžių įdėjimu į burną“. Šiaudinės baidyklės argumentas yra pigus ir lengvas triukas, norint atstovėti savo poziciją. Tokiu būdu bandoma dirbtinai sustiprinti savo poziciją diskusijoje. Galima tik įsivaizduoti, kokiu būdu pasireiškia kelios kartu veikiančios loginės argumentacinės klaidos.
- Apeliacija į baimę (lot. argumentum ad metum)[6] – jos tikslas yra išgąsdinti žmones dėl jų tam tikro elgesio. Taip norima sukelti poveikį, kuriuo siekiama parodyti blogiausią galimą scenarijų. Pavyzdžiui, numetamas toks argumentas kaip šis: „jeigu taip kalbėsi, tai visi galvos, kad esi Kremliaus agentas“. Žiniasklaidoje tai gan mėgstamas naudoti naratyvas, kurį tikriausiai puikiai girdėjote, nes nuolat kalbama apie tai, jog „puola rusai“.
- Cikliškas argumentas (lot. circulus in demonstrando)[7] – kartojamas argumentas, kuriuo bandoma pagrįsti išankstinę nuomonę: knygoje yra tiesa, nes taip rašoma knygoje. Daroma prielaida, kad knygoje parašyta tik tiesa, todėl remiantis knyga visi kiti teiginiai irgi yra tiesa. Šis manipuliacijos būdas yra savotiškas pasipūtimo demonstravimas, bet iš tiesų – tai tik dar viena loginės argumentacijos klaida, kurios metu kartojamos paties iškeltos prielaidos.
Panašių samprotavimų ir loginių argumentacijos klaidų sąrašą galima būtų labai stipriai išplėsti. Tačiau esmė ta, kad pačiais įmantriausiais būdais siekiama palenkti žmones į savo pusę. Visko išnagrinėti viename straipsnyje tiesiog nėra galimybių, bet atkreipiant dėmesį į šias klaidas, jos puikiai jungiasi, norint įgyvendinti Overtono langą. Iš viso to tėra siekiama naudos sau, o viešasis interesas lieka nustumtas į antrą planą ir neapgintas. Pasinaudokite patarimais ir atsargiai vertinkite pateikiamą informaciją. Be to, visada kelkite klausimus, analizuokite diskusijos objektą iš įvairių pusių ir aklai netikėkite viskuo, ką skaitote ar girdite.
