Po nutrūktgalviškų pasivažinėjimų el. paspirtukais – siaubingos traumos ir visą gyvenimą lydėti galintys jų padariniai
Vos atšilus orams į gatves išrieda ir dviratininkai, riedlentininkai, pasivažinėjimų riedučiais mėgėjai ir, žinoma, elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Šie, baugina pėsčiuosius ir kelia galvos skausmą automobilių vairuotojams. Tyliai ir greitai pralėkti galinti transporto priemonė ir dažnai – neatsakingi bei nutrūktgalviški, neretai – ir nepilnamečiai ar net neblaivūs el. paspirtukų vairuotojai pastaraisiais metais tapo tikrais kelių (ir šaligatvių) baubais.
Tačiau jie gali tapti ne tik tragiškai pasibaigti galinčių eismo įvykių kaltininkais. Didžiulę grėsmę sveikatai, o kartais net ir gyvybei jie gali sukelti ir sau. Skubiosios pagalbos skyrių medikai su siaubu perspėja, kad elektrinių paspirtukų vairuotojų traumos tapo kasdienybe. Nukentėjusieji patiria ne tik rankų arba kojų lūžius, tačiau susiduria ir su žymiai sudėtingesniais šonkaulių, žandikaulių, skruostikaulių lūžiais, kai kuriais atvejais – patiriamos net rimtos smegenų traumos, reikia neurochirurginio gydymo bei reabilitacijos, asmuo tampa nedarbingas, o ir vėliau gali jausti traumos padarinius [1].
Tokie perspėjimai nėra tik tušti gąsdinimai. Kaip žiniasklaidai teigė Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas, elektrinių paspirtukų vairuotojai traumas patiria dažniau, nei keliaujantys dviračiu, riedučiais ar riedlente[2].
Mediko teigimu, dėvint tinkamas apsaugos priemones – pirštines, kelių ir alkūnių apsaugas, būtų galima išvengti įvairaus pobūdžio žaizdų, nubrozdinimų. Tuo tarpu šalmas, jei ir neapsaugotų nuo menkų smakro, nosies sužalojimų, tačiau galėtų apsaugoti nuo sunkių galvos smegenų sužalojimų, kurie gali turėti padarinių visam gyvenimui – galimi kalbos sutrikimai, rankos ar kojos jėgos sumažėjimas.
Iš kitų dažniausiai pasitaikančių sužalojimų, susijusių su elektriniais paspirtukais, yra įbrėžimai, sumušimai ir nedideli pjautiniai sužalojimai dėl kritimo ar susidūrimo. Kritimai nuo el. paspirtukų gali sukelti patempimus, dažnai susijusius su riešais, kulkšnimis ar raktikauliais. Tiesa, kai kuriais atvejais nelaimingi atsitikimai gali įvykti dėl mechaninių paties el. paspirtuko gedimų, pavyzdžiui, stabdžių gedimų arba staigaus pagreitėjimo.
Siekiant išvengti nelaimės, pačių įvairiausių traumų skubiosios pagalbos priimamajame matę medikai perspėja, neviršyti maksimalaus greičio niekada nenaudoti elektrinio paspirtuko dviese, trise ar daugiau, jokiu būdu nelipti ant paspirtuko būnant neblaiviems, būti ypatingai atsargiems tamsiu paros metu, esant prastam matomumui bei važiuojant nežinomu, neesfaltuotu keliu.
Lietuvoje daugėja draudimų paspirtukų entuziastams
El. paspirtukų vairuotojų traumos galvos skausmą kelia ne tik medikams, bet ir policijos pareigūnams bei šalies sprendimų priėmėjams. O paskutiniaisiais metais, tai tampa vis opesne problema. Štai, remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai sužaloti 223 žmonės su paspirtukais susijusiuose eismo įvykiuose[3].
Dėl išaugusio traumų skaičiaus bei eismo įvykių gausos, Lietuvoje dar šios vasaros pradžioje pasikeitė kai kurie įstatymai dėl el. paspirtukų. Seime tuomet buvo patvirtinti eismo taisyklių atnaujinimai, o jais įteisinta, kad elektriniais paspirtukais važiuoti šaligatviais bus leista tik, jei savivaldybės nenustatys kitaip, taip pat, buvo apribotas greitis, nustatyta, kad vairuoti šią transporto priemonę galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys.
Anksčiau projekte buvo numatyta paspirtukams visiškai uždrausti važiuoti šaligatviu, jeigu jame nėra specialios juostos dviračiams, tačiau šios nuostatos atsisakyta priėmimo stadijoje.
Galiausiai, Seimo nariai el. paspirtukams uždraudė važiuoti pėsčiųjų takais, automagistralėmis ir greitkeliais, per pėsčiųjų perėjas, vežti keleivius, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti krovinius, kitą paspirtuką, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę.
Taip pat jiems neleidžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Numatyta, kad važiuojant dviračių taku, reikėtų vykti kuo arčiau šio tako dešiniojo krašto bei nekelti pavojaus pėstiesiems.
Įstatyme teigiama, kad jaunesni kaip 18 m. el. paspirtukų vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Tuo tarpu važiuojamoje kelio dalyje šios elektrinės transporto priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Šių naujausių kelių eismo taisyklių nesilaikymas prasižengusiems asmenims gali užtraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų, o el. paspirtuko vairavimas neblaiviam atsieiti gali nuo 80 iki 200 eurų.
Nuo meilės, iki neapykantos: buvęs el. paspirtukų sostine, dabar Paryžius šios transporto priemonės skuba atsikratyti
Kol Lietuvoje buvo priimti papildomi draudimai el. paspirtukų vairuotojams, kitur imamasi žymiai griežtesnės politikos. Štai, Paryžius ruošiasi tapti pirmąja Europos sostine, uždraudusia per programėles išsinuomuojamus elektrinius paspirtukus. O tai ryškus pokytis nuo ankstesnės miesto valdžios politikos.
Dar 2018 m. Paryžius buvo vienas pirmųjų pasaulio megapolių, į savo gatves išriedėti laisvai leidęs elektrinių paspirtukų vairuotojus. Didžiuliame Paryžiuje, kurio gatvėse be pačių vietinių nuolat juda ir šimtai tūkstančiai turistų, ši žinia buvo sutikta su didžiuliu džiaugsmu. Tuomet Prancūzijos žiniasklaida Paryžių net vadino „tarptautine elektrinių paspirtukų sostine“, o iki 2019 m. Paryžiaus mieste veikė jau net 12 skirtingų paspirtukų nuomotojų kompanijų: daugiau nei tuo metu visose Jungtinėse Amerikos Valstijose[4].
Tačiau didelis džiaugsmas neilgai trukus virto tikru galvos skausmu tiek miesto valdžiai, tiek eiliniams paryžiečiams. Juk el. paspirtukais masiškai naudotis pradėjo ne tik miestą, jo eismą ir tvarką puikiai žinantys vietiniai, bet ir užsienio turistai, dažnai nepasižymintys atsakingumu.
Taip elektriniai paspirtukai būdavo paliekami viduryje važiuojamosios kelio dalies, numetami šaligatviuose ir pakelėse, kartais – net atsidurdavo Senos upėje.
Jei to būtų negana, išaugo ir avarijų rizika. Smarkiai nukentėti pradėjo ne tik patys paspirtukų vairuotojai, bet ir pėstieji, net buvo pranešimų apie žuvusius. Yra žinoma apie mažiausiai tris mirtinus atvejus, kai el. paspirtukai partrenkė pėsčiuosius, o viena moteris, Paryžiaus operos pianistė, po to, kai ją partrenkė paspirtukas, patyrė rankos lūžį ir kelis mėnesius negalėjo groti savo instrumentu.
Atsižvelgdama į daugybę skundų, Paryžiaus merė Anne Hidalgo pažadėjo sugriežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles: nustatyti greičio apribojimus, kovoti su neatsargiu važinėjimu ir beatodairišku prietaisų išmetimu visame mieste. Paryžiaus miesto valdžia nusprendė apriboti ir paspirtukus nuomojančių bendrovių skaičių iki trijų.
2019 m. vyriausybė net įtraukė el. paspirtukus į Prancūzijos kelių kodeksą, kuriame nustatytos visoje šalyje galiojančios taisyklės, įskaitant greičio apribojimus ir vieno asmens važiavimo paspirtuku apribojimą.
Tačiau situacijos tai neištaisė. Galiausiai, Paryžiaus merija net ėmė svarstyti galimybę visiškai uždrausti per programėles nuomojamus elektrinius paspirtukus, tačiau vis dėlto, buvo nuspręsta įsiklausyti į visuomenės nuomonę.
Taip 2023 m. balandį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai internete paskelbta peticija dėl elektrinių paspirtukų nuomos sistemų panaikinimo Paryžiuje surinko daugiau kaip 18 000 parašų, vietiniams gyventojams buvo suteikta galimybė rinktis ir referendume beveik 90 proc. paryžiečių nubalsavo už el. paspirtukų draudimą.
Šis draudimas Prancūzijos sostinėje įsigalios jau šį penktadienį, rugsėjo 1 d., tačiau jis nereiškia, kad el. paspirtukai visiškai dings iš miesto. Remiantis praėjusio rugsėjo duomenimis, nuosavu el. paspirtuku Paryžiuje naudojasi apie 450 000 žmonių.
