<h2>Išmokė gaminti sūrį su minimaliomis energijos sąnaudomis</h2>
<p>Prasidėjus karui, Lietuvos ūkininkai ištiesė pagalbos ranką kolegoms Ukrainoje ir padėjo išsaugoti jiems į griovius dėl sustojusio elektros tiekimo jau pradėtą pilti pieną. Lietuvos sūrininkai ukrainiečiams parodė, kaip užkonservuoti pieną pagaminant sūrį su minimaliomis elektros energijos sąnaudomis. Kitaip sakant, lietuviai mokė ukrainiečius spausti sūrius kone karo lauko sąlygomis. Tiesa, tai ne pirmas Lietuvos ir Ukrainos sūrininkų kontaktas – teigiama, kad šie susibičiuliavę jau po Maidano įvykių. Visgi, karo metu Ukrainos pienininkystės ūkiui buvo suduotas lemiamas smūgis, o Lietuvoje pieno supirkimo kainos jau muša visų laikų antirekordus.</p>
<p>Šalies sūrininkai, Lietuvoje turintys smulkius verslus, su ukrainiečiais pasidalino sūrių receptais, kuriuos pasitelkiant buvo išsaugoti dideli kiekiai pieno ir pagamintais sūriais pamaitinti žmonės.</p>
<p>Sūrininkas, „Gero ūkio“ čempionato ambasadorius, vienu iš geriausių šalies ūkininkų pripažintas Valdas Kavaliauskas teigia, kad veiksmų ėmėsi sulaukęs nerimastingų žinių iš Ukrainoje esančių ūkininkų. Pieno perteklius ten buvo toks didelis, kad ūkininkai nežinoję, ką su juo daryti: nutrūko logistikos grandinės, pieno niekas neišveža, nėra elektros pieno šaldymui ir net gretima gamykla – subombarduota. Todėl galiausiai šį vertingą produktą ukrainiečiams teko pilti tiesiog į griovius[3].</p>
<p>Visgi, V. Kavaliausko teigimu, Lietuvos ūkininkai su ukrainiečiais noriai pasidalino supaprastintu sūrio receptu, kuris atitinka smulkaus ūkio logiką pieno produktus gaminti kuo mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis ir naudojant kuo mažiau iškastinio kuro.</p>
<p>Ūkininko teigimu, dideliu tokių žinių bagažu negali pasigirti stambieji ūkininkai – esą karo metu pravertė būtent smulkiųjų ūkininkų sukauptos žinios.</p>
<blockquote>
<p>Pasak jo, su ukrainiečiais buvo noriai pasidalinta sūrio, kurio gamyba panaši į brinzos ar fetos, receptu. Šio pagrindas – gyvo, nepasterizuoto pieno rauginimas natūraliomis sąlygomis prie 20–30° C temperatūros. Tokiu būdu suraugintas sūris esą saugomas ne šaldytuve, bet druskos tirpale, tad nei jo laikymui, nei gamybai elektros energijos neprireikia[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/suriai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Smulkiems ūkininkams masės efektas – nepasiekiamas</h2>
<p>Visgi, V. Kavaliauskas neslėpė, kad kartais į smulkųjį ūkį įdėtos didžiulės pastangos gali ir neatsipirkti, ir atnešti priešingą, nei tikėtasi efektą.</p>
<p>Štai jis pats kartu su žmona dirbdamas Dzūkijoje įkurtame ūkyje panoro ištiesti pagalbos ranką ukrainiečių šeimai su trimis vaikais, o šiems leido ir prisidėti prie sūrių gamybos. Deja, ne viskas klostėsi taip, kaip norėta, mat paaiškėjo, kad tokio kiekio pagamintų ožkos sūrių Lietuvos rinkai paprasčiausiai nereikia[3].</p>
<p>Ir, nors smulkūs ūkininkai turi derintis prie rinkos poreikių, šie daro ženkliai mažesnį poveikį aplinkai, todėl pasiekti masės efekto negali. </p>
<blockquote>
<p>„Ekstensyvus ūkis nėra tvarus ilgaamžiškumo prasme, jis visuomet turi pradžią ir pabaigą – reikia vis daugiau rankinio darbo, ūkio našumas yra menkas, jo nėra kam perduoti. Galutinis produktas gaunasi išskirtinai brangus, o tokio produkto pirkėjų yra mažuma. Smulkus ūkis yra tvaresnis – tiek ilgaamžiškumo, tiek poveikio gamtai ir aplinkai atžvilgiu. Tačiau jis turi savų sunkumų – smulkūs ūkininkai dirba ir gyvena eidami prieš srovę, prieš masinę gamybą, o tai ne visuomet yra lengva“, – teigė V. Kavaliauskas.</p>
</blockquote>
<p>2022 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo laikoma 226,0 tūkst. karvių ir buvo registruota 23,9 tūkst. ūkių, laikančių karves[4]. Per 2021 m. 59 pieno perdirbimo ir supirkimo įmonės iš viso supirko 1 340 tūkst. tonų pieno, o Lietuvos aprūpinimas pienu siekia apie 150 proc.</p>
<h2>Pieno kainos muša lubas</h2>
<p>Vis dėlto, pieno produktai Lietuvoje pamažu tampa prabangos preke. Nustatyta, kad per pastaruosius metus Lietuvoje jie brango labiausiai iš visų ES šalių[6]. Tam nepalankios ir klimato sąlygos. Dėl šalį plovusių liūčių vėlavus šienapjūtei, ūkininkai nuogąstauja, jog nespės pasiruošti pašaro karvėms ir jį gali tekti pirkti.</p>
<p>Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė teigė, kad pieno produktų kainos per metus augo net kelis kartus, o joms prasiskverbti į dar didesnes aukštumas nedavė tai, jog naudojami pernai metais pigiau pirkti grūdai, todėl situacija nuo rudens esą gali kaipmat pasikeisti.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad gegužės mėnesį vidutiniškai už 100 kg žaliavinio pieno buvo mokama 49,32 euro, kas yra beveik 2 eurais daugiau nei ES vidurkis[6].</p>
</blockquote>
<p>Kaip pastebėjo kainas sekančio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, prie pieno produktų kainų kilimo prisideda ir pati valstybė naikindama smulkiuosius ūkius, kadangi brangiausiai buvo superkama produkcija būtent iš stambiųjų gamintojų.</p>
<blockquote>
<p>Kainų rekordai buvo pastebėti dar kovą, kai vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pasiekė 476 eurus už toną, o tai yra 3,8 proc. daugiau nei vasarį ir 48,1 proc. daugiau nei pernai metų kovą[7]. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pienas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nusitaikyta į Ukrainos pieno pramonę</h2>
<p>Skelbiama, kad pagrindiniu taikiniu Ukrainoje tapo ūkiai, kuriuos visomis išgalėmis siekiama sunaikinti taip be maisto paliekant šimtus tūkstančius žmonių. 2022 m. kovo 31 d. buvo gauti vaizdo įrašai, o balandžio 15 d. palydovinės nuotraukos, liudijančios, kad prieš Ukrainai svarbų žemės ūkio objektą – „Agromol“ pieno ūkį mažame žemės ūkio kaime – Šestakovėje, buvo įvykdytas tyčinis išpuolis[8].</p>
<p>Iš palydovinių nuotraukų esą buvo matoma, kad 6 iš 20 didesnių gyvulių ar paukščių laikymo patalpų patyrė katastrofišką žalą, o dar penkios patalpos, kaip įvardijama, patyrė didelę žalą. Teigiama, kad nuostolių patyrė ir kiti pastatai, nors šie ir nėra taip lengvai pastebimi.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, jog tai, kad aplinkiniai gyvenamieji rajonai nenukentėjo, rodo tai, kad Rusijos pajėgos taikėsi būtent į fermą.</p>
</blockquote>
<p>Štai „Agromol“ sunaikinimas yra didžiulė nesėkmė Charkovo pieno gamyklai, o per išpuolį nužudžius gyvulius, tik prisidedama prie Ukrainoje esančių pieninių karvių populiacijos mažėjimo ir riboto konkurencingumo pasaulinėje pieno rinkoje.</p>
