Lietuvos suverenų lyderis: fanatikai norintys mus pažeminti paskleidė melą (TIK 77.lt)

Suverenų gyvenimo filosofija ir kasdienio gyvenimo realybė

Vis dažniau Lietuvoje tenka išgirsti apie visuomenės grupę, kuri vadinama suverenais. Šią visuomenės dalį atstovaujančių žmonių portretas dažnai mūsų visuomenėje vaizduojamas neigiamai, o įvairiausių institucijų atstovai juos stebi lyg per padidinamąjį stiklą. Suverenai dažnai susilaukia kaltinimų dėl nusistatymo prieš valstybę ir galiojančią tvarką. Apie tai kas yra suverenai, kokia jų gyvenimo filosofija ir kasdienio gyvenimo realybė portalui 77.lt papasakojo suverenų bendruomenės Lietuvoje atstovas Žilvinas Užkuraitis.

Kada Lietuvoje pradėjo formuotis suverenų judėjimas ir kas tai per bendruomenė?

Lietuvoje šis judėjimas formuotis pradėjo jau seniai, panašiai apie 1986 metus, sovietmečio pabaigoje. Mes su savo žmona vedomis („Veda“ reiškia žinojimą, supratimą, regėjimą, matymą. Įsigalėjus raštui, vedos buvo užrašytos. Pirmieji vedų tekstai buvo himnai, šlovinantys Dievą) pradėjome domėtis apie 1994 metus. Apie tai yra parašyta įvairios literatūros, pakankamai nemažai jos išversta ir į lietuvių kalbą. Lietuvoje buvo keli šio judėjimo pradininkai, tai tie pirmieji žmonės, kurie pradėjo domėtis joga ir pan.

Kiek žmonių šiuo metu Lietuvoje vienija suverenų bendruomenė?

Suverenų bendruomenė Lietuvoje jungia per 1000 narių, tačiau ne visi jie šiuo metu gyvena Lietuvoje. Mūsų bendruomenėje yra įvairių krypčių vedų pasekėjų. Mes tarnaujame Dievui, kuris gyvena mūsų širdyse. Tačiau mūsų bendruomenės nereikia lyginti su bažnyčia, turinčia popiežių, kurioje yra įprasta sekti vienu pavyzdžiu. Mes susibūrėme įvairių motyvų vedini. Vieniems labiau reikėjo dvasingumo ir kažkokių atsakymų gyvenime, kitus labiau paskatino vienytis noras domėtis vegetariška mityba ar pandemijos metu išryškėję sistemos spragos dėl žmogaus teisių pažeidimų, judėjimo laisvės suvaržymų ir pan.

Sistema sukurta tam, kad tarnautų žmonėms

Neretai visuomenėje tenka išgirsti, kad suverenai tai lyg atsiskyrėlių bendruomenė, kuriems nereikia mokslo, kurie nesilaiko valstybėje galiojančių teisės normų, pažeidžia nusistovėjusią tvarką, laužo įstatymus ir pan. Ar pagrįsti tokie teiginiai?

Mes nesame anarhistai, tie kurie atmeta atmeta Dievo valdžią, o paskui ir visą sistemą. Mes manome, kad sistema yra sukurta tam, jog tarnautų žmonėms. Tačiau jeigu pastebime tam tikras klaidas sistemoje, norime ir siekiame jas ištaisyti teisiniu keliu nekeičiant sistemos, taip, kaip ir turėtų būti civilizuotame pasaulyje. Priešišką nuomonę apie suverenus suformavo žurnalistai.

Kokia yra suverenų gyvenimo kasdienybė, buitis? Ką jie veikia gyvenime, ar turi pomėgių, tradicijų, švenčia šventes, dirba įprastus darbus?

Pirmiausia, suverenas tai yra visa ko savininkas. Vedos sako, kad Dievas yra kiekvieno žmogaus širdyje. Šalia to yra siela, t. y. vidinis aš, arba Dievo balsas, kuris kiekvienam iš mūsų pasako kaip vienu ar kitu atveju elgtis. Mes suverenai, todėl, kad kiekvienas nešiojamės aukščiausiąjį savo širdyje.

Mūsų religinė tradicija yra viena iš tų, kuri daugiausiai turi švenčių, kurių metu daugiausiai dainuojama, šokama. Tradiciškai rytais pabudę mes pirmiausiai prisimename savo dvasinį mokytoją, šventuosius, jogus, išminčius ir patį aukščiausią suvereną. Paskui gaminame maistą, iš įvairių daržovių, vaisių, riešutų, pieno produktų, medaus ir pan. Atskiruose induose paruoštą maistą aukojame Dievui. Ritualus atliekame prie altoriaus skambindami varpeliu. Be varpelio yra ir daug įvairių kitų atributų – vėduoklės, vanduo, gėlių žiedai, smilkalai... Visa tai aukojame dvasiniams mokytojams, Dievui, paskui skaitomos vedos.

Suverenams rekomenduojamas vegetarizmas, tačiau kiekvienas turi skirtingą supratimą. Gal kažkuris nori mesti rūkyti, bet jam tai nesigauna. Todėl mums svarbu, kad žmogui bendruomenėje būtų palanku ir jis čia rastų sau tinkamą naudą.

Kai kurie suverenai dirba įprastus darbus, visi mes turime pomėgių. Mes nevartojame alkoholio, kavos, stengiamės rinktis tinkamus maisto produktus ir tuomet gyventi būna lengva ir smagu.

Aš, kadangi esu brahmanas (dvasininkas), tai vedos man draudžia dirbti samdomą darbą. Tačiau mes gyvename kaime, turime daržą, sodą, daug metų skaitėme paskaitas įvairiose Lietuvos vietose apie sveiką gyvenseną, todėl pragyventi galime.

Suverenai teigia, kad nevartoja alkoholio, nerūko, vykdo visuomenės socializaciją, tačiau dėl to yra diskriminuojami

Kaip manote kodėl Lietuvoje suverenai sulaukia kaltinimų dėl nusistatymo prieš valstybę ir nuolat patraukia teisėsaugos dėmesį?

Nei sovietiniais laikais, nei šiais laikais suverenai neįtinka valdžiai dėl savo kitokio matymo, požiūrio į tam tikrus dalykus. Bet tas mūsų kitoks matymas, tai yra tiesiog supratimas, kad viską valdo Dievas, o ne kažkokia partija, politinė jėga ar pan.

Pandemijos metu išryškėjusios sistemos spragos ir žmogaus teisių pažeidimai dėl judėjimo laisvės mus privertė suprasti, kad turime turėti dokumentą patvirtinantį, kad mes esame žmonės.

Valstybinių institucijų išduodami dokumentai patvirtina, kad mes esame asmenys, tačiau tokiu būdu asmuo tampa administraciniu vienetu, kuriam nurodomos jo teisės, galimybės ir varžomos laisvės. Kas išduoda dokumentą, tam ir tampi pavaldus, tampi tos institucijos nuosavybe. Tokiu būdu žmogus yra sutapatinamas su popieriniu dokumentu.

Valstybėms, juridiniams ar pavieniams asmenims ar asmenų grupėms draudžiama pažeidinėti žmogaus teises. Tai sako ne tik vedos, bet ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Mes suverenai taip pat turime asmens tapatybės dokumentus. Tai ir yra mūsų skiriamasis bruožas, kad mes teisėtai naudojamės valstybės sukurta sistema. Naudojamės viskuo kas mums palanku. Tačiau, jei sistema pradeda daryti žalą, pavyzdžiui, kaip buvo su kaukių dėvėjimu ar priverstiniais skiepais, tuomet mes prieštaraujame pabrėždami, kad nesame sistemos sukurti individai, mes esame žmonės. Tik, kaip papildomą dokumentą, prie įprastų tapatybę patvirtinančių dokumentų, turime ir naudojame savo pačių sukurtą ir patvirtintą pažymą Apostille suverenų dokumentą.

Suverenai susiduria su nepalankiu visuomenės požiūriu todėl, kad bedieviai arba krikščionys fanatikai norintys mus sumenkinti, pažeminti paskleidė melą apie mus. Tuo tarpu mes kaip tik stengiamės reanimuoti ir pagerinti sistemos trūkumus, nes valdžia yra nerangi ir neretai patiki skleidžiama netiesa. Dažnai įvairių institucijų atstovams atrodo, kad mes norime sau atriekti geresnį torto gabalą. Bet yra priešingai, mes atliekame socializacijos vaidmenį, bet už tai esame engiami. Mes visuomenę mokome nevartoti alkoholio, nerūkyti ir patys savo pavyzdžiu demonstruojame tokį gyvenimo būdą. Paprasčiau sakant, tai ką daro socialiniai darbuotojai, tai mes tai darome nuolat ir natūraliai. Tačiau dėl to esame diskriminuojami.

Ar tiesa, kad suverenai laiką skaičiuoja pagal senąjį kalendorių?

Naujuosius metus mes švenčiame kovo mėnesį. Metus skaičiuojame pagal mėnulio kalendorių, todėl kiekvienais metais tiksli Naujųjų metų data skiriasi. Kasmet minime šią šventę, taip pat švenčiame savo dvasinio mokytojo gimtadienį ir kitas religines šventes. Asmeniniai gimtadieniai mums nėra tokie svarbūs lyginant su savo Dievo pagarbinimu.

Kaip manote, ar suverenams pavyks rasti kompromisą su kitomis visuomenės grupėmis, valdžios institucijomis ir visiems taikiai ir ramiai gyventi po viena saule?

Aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tai pavyks. Juk jau valdžia patikėjo mūsų propaguojama vegetarine mityba. Kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Todėl linkiu, kad žmonės kuo daugiau dėmesio skirtų savo vidiniam pasauliui, mažiau žiūrėtų televiziją ir informaciją rinktų iš patikimų šaltinių.