Dalia Grybauskaitė: pirmoji Lietuvos prezidentė, biografija ir darbai

Kas yra Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje) – Lietuvos Respublikos Prezidentė 2009–2019 m., pirmoji moteris šiose pareigose ir pirmoji valstybės vadovė, du kartus iš eilės išrinkta penkerių metų kadencijai po 1992 m. Konstitucijos priėmimo. Ekonomistė ir diplomatė, buvusi finansų ministrė ir Europos Komisijos narė, atsakinga už ES biudžetą. Dėl tvirto stiliaus ir griežtos laikysenos Rusijos atžvilgiu užsienio spaudoje dažnai vadinta „geležine ledi“.

Kilmė ir išsilavinimas

Gimė Vilniuje elektriko ir vairuotojo Polikarpo Grybausko ir pardavėjos Vitalijos Korsakaitės šeimoje. 1974 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Kelerius metus dirbo Leningrade fabrike ir tuo pat metu vakarais studijavo; 1983 m. baigė Leningrado universiteto politinės ekonomijos studijas. 1988 m. Maskvoje apgynė ekonomikos disertaciją, Lietuvoje vėliau pripažintą socialinių mokslų daktarės laipsniu. 1991 m. Vašingtone, Džordžtauno universitete, baigė specialią programą vadovams. Kalba anglų, rusų, lenkų ir prancūzų kalbomis, turi juodąjį karatė diržą.

Diplomatė ir derybininkė

Atkūrus Nepriklausomybę, D. Grybauskaitė dirbo ten, kur Lietuva kūrė ekonominius ryšius su Vakarais. 1991–1993 m. ji vadovavo Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamentui, 1993–1994 m. – Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentui ir vedė derybas dėl laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga. 1994–1995 m. buvo įgaliotoji ministrė Lietuvos misijoje prie ES Briuselyje, 1996–1999 m. – Lietuvos ambasadoje JAV.

Finansų ministrė ir eurokomisarė

1999–2000 m. ji buvo finansų viceministrė ir vyriausioji derybininkė su Tarptautiniu valiutos fondu bei Pasaulio banku, 2000–2001 m. – užsienio reikalų viceministrė. 2001–2004 m. Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas ir rengė šalies finansus narystei Europos Sąjungoje. Lietuvai įstojus į ES, 2004 m. tapo pirmąja eurokomisare iš Lietuvos: 2004–2009 m. atsakė už finansinį programavimą ir biudžetą. 2005 m. leidinys „European Voice“ ją paskelbė metų komisare.

Pirmoji kadencija (2009–2014)

2009 m. vasario 26 d. paskelbusi apie kandidatavimą, ji gegužės 17 d. laimėjo rinkimus jau pirmajame ture – surinko 69,09 proc. galiojančių balsų, daugiau nei bet kuris kandidatas iki tol. Liepos 12 d. inauguruota. Kadencija prasidėjo per gilią ekonomikos krizę, todėl pirmaisiais metais daug dėmesio skirta viešųjų finansų taupymui.

Didžiausiu tikslu ji įvardijo energetinę nepriklausomybę. 2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdą atplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, kuris baigė „Gazprom“ monopolį. 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmą kartą pirmininkavo ES Tarybai, o lapkritį Vilniuje vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Tai tapo vienu Maidano protestų katalizatorių.

Antroji kadencija (2014–2019)

2014 m. gegužės 25 d. antrajame ture ji įveikė socialdemokratą Zigmantą Balčytį (59,08 proc.) ir tapo pirmąja perrinkta Prezidente nuo Valdo Adamkaus. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos D. Grybauskaitė tapo viena aštriausių Kremliaus kritikių Europoje. Jai pirmininkaujant Valstybės gynimo tarybai, 2015 m. grąžinta privalomoji karo tarnyba, didintas gynybos finansavimas, o 2017 m. Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas Vokietijos. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą.

Vidaus politikoje ji aktyviai naudojosi teise teikti ir atšaukti pareigūnus: reikalavo atleisti viceministrus, kurių patikimumu abejojo specialiosios tarnybos, nesutiko su kai kuriais Seimo daugumos sprendimais. Kritikai jai priekaištavo dėl perdėto vaidmens skiriant pareigūnus ir šaltų santykių su žiniasklaida. Kadenciją ji baigė 2019 m. liepos 12 d., perduodama pareigas Gitanui Nausėdai.

Dezinformacijos taikinys

Per abi kadencijas D. Grybauskaitė buvo nuolatinis prokremliškų kampanijų taikinys: skleistas nepagrįstas pasakojimas apie jos neva bendradarbiavimą su KGB, 2015 m. įsilaužta į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainę ir paskelbti suklastoti dokumentai. Europos Sąjungos dezinformacijos stebėtojai šiuos teiginius įtraukė į melagienų duomenų bazę.

Po prezidentavimo

Baigusi kadenciją, D. Grybauskaitė aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose: buvo JT Moterų iniciatyvos „Generation Equality“ lyderė, 2020–2022 m. vadovavo JT aukšto lygio grupei finansinei atskaitomybei ir skaidrumui (FACTI), yra Madrido klubo ir Pasaulio moterų lyderių tarybos narė. 2025 m. pradžioje pakviesta į JAV analitikos centro „Atlantic Council“ tarptautinę patariamąją valdybą. Ji retai komentuoja vidaus politiką, bet viešai pasisako apie Rusijos keliamą grėsmę ir paramą Ukrainai.

Apdovanojimai

Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2009), 2013 m. Karolio Didžiojo premija už indėlį į Europos integraciją, FAO Ceres medalis (2011), daugelio valstybių aukščiausi ordinai – Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir kt. 2015 m. Ukrainoje paskelbta 2014-ųjų metų žmogumi.

Asmeninis gyvenimas

Neištekėjusi, vaikų neturi. Apie jos gyvenimą ir prezidentavimą išleistos knygos „Nustokim krūpčiot“ (2019) ir „Prezidentė. Tekstai ir kontekstai“ (2020).

Daugiau apie Prezidento instituciją

Visų Lietuvos prezidentų sąrašą, jų kadencijas ir trumpas biografijas rasite dalyje „Lietuvos prezidentai 1919–2026“, Prezidento galias – „Prezidento įgaliojimai“, rinkimų rezultatus – „Prezidento rinkimai“. Visa informacija apie instituciją – Prezidento gide.