Kazys Grinius: trečiasis Lietuvos prezidentas, biografija ir 1926 m. perversmas

Kas yra Kazys Grinius

Kazys Grinius (1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, Marijampolės krašte – 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje) – trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), gydytojas, knygnešys, varpininkas, valstiečių liaudininkų lyderis ir 1920–1922 m. ministras pirmininkas. Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos prezidentas, nuverstas 1926 m. gruodžio perversmo. 2016 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas už žydų gelbėjimą Holokausto metais.

Kilmė ir jaunystė

Gimė ūkininkų šeimoje, trečias iš vienuolikos vaikų. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kur lietuvių kalbos mokytojai Petras Arminas-Trupinėlis ir Petras Kriaučiūnas jį įtraukė į tautinį judėjimą: kartu su draugu leido rankraštinį laikraštėlį „Priešaušris“, platino „Aušrą“ ir kitą draudžiamą spaudą.

Gydytojas ir knygnešys

1887 m. įstojo studijuoti mediciną Maskvos universitete, vadovavo slaptai lietuvių studentų draugijai. 1888 m. kartu su Vincu Kudirka dalyvavo susirinkime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti „Varpą“. Už dalyvavimą studentų neramumuose trumpai kalintas. Baigęs studijas, dirbo laivo gydytoju Kaspijos jūroje, nuo 1894 m. – gydytoju Marijampolėje, Virbalyje, Naumiestyje ir Pilviškiuose. Jo namai buvo lietuvybės židinys Užnemunėje, už lietuvišką veiklą jis ne kartą kalintas. 1902 m. vienas Lietuvių demokratų partijos kūrėjų, vėliau – Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis.

Asmeninė tragedija

Pirmojo pasaulinio karo metais šeima gyveno Kislovodske. 1918 m. per plėšikų užpuolimą žuvo jo žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė ir duktė Gražina, o 1919 m. Paryžiuje mirė sūnus Jurgis.

Steigiamasis Seimas ir Vyriausybė

Grįžęs į Lietuvą, 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, vadovavo Konstitucijos rengimo komisijai. 1920–1922 m. buvo ministras pirmininkas – pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Vyriausybei. Vėliau buvo I, II ir III Seimų narys.

Prezidentas (1926)

1926 m. gegužę Trečiojo Seimo rinkimus laimėjus valstiečiams liaudininkams ir socialdemokratams, birželio 7 d. Seimas K. Grinių išrinko prezidentu. Kairioji Vyriausybė panaikino karo padėtį ir cenzūrą, paskelbė amnestiją, planavo mažinti kariuomenę ir valstybės algas kunigams. Tai sukėlė karininkų ir dešiniųjų partijų nepasitenkinimą. 1926 m. gruodžio 17-osios naktį karininkai įvykdė perversmą, ir K. Grinius, siekdamas išvengti kraujo praliejimo, atsistatydino. Prezidentu tapo Antanas Smetona.

Po perversmo ir Antrasis pasaulinis karas

Po perversmo K. Grinius liko opozicijoje A. Smetonos režimui, vertėsi gydytojo praktika, rašė atsiminimus. Nacių okupacijos metais jis atsisakė bendradarbiauti su okupantais ir gelbėjo persekiojamus žydus. Už tai po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2016 m. Izraelio Jad Vašem institutas jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1947 m. apsigyveno JAV. Mirė Čikagoje 1950 m., 1994 m. palaikai perlaidoti gimtinėje Selemoje.

Demokratijos simbolis

K. Grinius Lietuvos istorijoje simbolizuoja demokratinę valstybės tradiciją: jis buvo išrinktas laisvai išrinkto Seimo, o jo pašalinimas 1926 m. užbaigė parlamentinės demokratijos laikotarpį ir pradėjo 14 metų trukusį autoritarinį valdymą. Visą gyvenimą jis derino gydytojo, švietėjo ir politiko darbą: rūpinosi kaimo žmonių sveikata, lietuviška spauda ir mokyklomis. Atkūrus Nepriklausomybę, jo vardu pavadintos gatvės ir mokyklos, o 2016 m. išleistas pašto ženklas su jo atvaizdu.

Šeima

Pirmoji žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė (žuvo 1918 m.), vaikai Kazys, Gražina ir Jurgis. Antroji žmona Kristina Arsaitė-Grinienė, sūnus Liūtas Grinius (1927–1989), artimas Prezidento Valdo Adamkaus draugas.

Daugiau apie Prezidento instituciją

Visų Lietuvos prezidentų sąrašą, jų kadencijas ir trumpas biografijas rasite dalyje „Lietuvos prezidentai 1919–2026“, Prezidento galias – „Prezidento įgaliojimai“, rinkimų rezultatus – „Prezidento rinkimai“. Visa informacija apie instituciją – Prezidento gide.