Aleksandras Stulginskis: antrasis Lietuvos prezidentas, biografija ir likimas

Kas yra Aleksandras Stulginskis

Aleksandras Stulginskis (1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Raseinių apskrityje – 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune) – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1920–1926), agronomas, Vasario 16-osios Akto signataras, vienas krikščionių demokratų lyderių. Jo kadencija sutapo su svarbiausiais valstybės kūrimo darbais: Konstitucija, žemės reforma, lito įvedimu ir Klaipėdos krašto prijungimu. Vienintelis Lietuvos prezidentas, kalėjęs sovietiniame lageryje ir grįžęs gyventi į Lietuvą.

Kilmė ir išsilavinimas

Gimė bežemių valstiečių šeimoje, buvo jauniausias iš dvylikos vaikų. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, Liepojos gimnazijoje, 1908 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune, metus studijavo teologiją ir filosofiją Insbruko universitete Austrijoje, tačiau kunigu tapti atsisakė. 1913 m. baigė Halės universiteto Žemės ūkio institutą Vokietijoje ir grįžęs dirbo agronomu Alytaus rajone. Rašė straipsnius apie žemdirbystę, 1918 m. pradėjo leisti žurnalą „Ūkininkas“.

Kelias į valstybės vadovus

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje vadovavo Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, mokytojavo lietuvių gimnazijoje. 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, išrinktas į Lietuvos Tarybą ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės Aktą. 1918–1919 m. buvo ministras be portfelio, vidaus reikalų, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos ir Ūkininkų sąjungos steigėjų.

Prezidentas (1920–1926)

1920 m. gegužės 15 d. išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku, o nuo 1920 m. birželio 19 d., pagal laikinąją Konstituciją, ėjo Respublikos Prezidento pareigas. 1922 m. Pirmasis Seimas jį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, 1923 m. Antrasis Seimas perrinko. Jo kadencijos metu:

• 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos Konstitucija;
• vykdyta žemės reforma – dvarų žemė padalyta bežemiams ir savanoriams;
• 1922 m. įvestas litas, viena stabiliausių tarpukario Europos valiutų;
• 1923 m. Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos;
• Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą (1921), gavo de jure pripažinimą iš didžiųjų valstybių.

1926 m. birželį Trečiojo Seimo rinkimus laimėjo kairiosios partijos, ir naujuoju prezidentu išrinktas Kazys Grinius. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo A. Stulginskis, kaip Seimo pirmininkas, kelias valandas formaliai ėjo prezidento pareigas, kol buvo išrinktas A. Smetona.

Po prezidentavimo

1927 m. A. Stulginskis pasitraukė iš aktyvios politikos ir ūkininkavo Jokūbavo dvare Kretingos valsčiuje, buvo kooperatyvų „Lietūkis“ ir „Linas“ tarybų narys, liko opozicijoje A. Smetonos režimui.

Tremtis ir lageris

1941 m. birželio 13 d. sovietų valdžia jį suėmė ir išvežė į Krasnojarsko kraštą. 1952 m. nuteistas 25 metams lagerio, po dvejų metų paleistas, dirbo Komijoje sandėlininku, komendantu ir agronomu. Į Lietuvą grįžo 1956 m., 1957–1959 m. dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Mirė Kaune 1969 m., palaidotas Panemunės kapinėse. Istorikas Alfonsas Eidintas jo biografiją pavadino „Lietuvos Prezidentas – Gulago kalinys“.

Atminimas

A. Stulginskio vardu buvo pavadintas Lietuvos žemės ūkio universitetas (Aleksandro Stulginskio universitetas, 2011–2018), mokyklos Kaune, Jokūbave ir Kaltinėnuose. 1995 m. įsteigta jo vardo stipendija žemės ūkio mokslų studentams, 2012 m. Kutaliuose įkurtas gimtinės parkas.

Kodėl A. Stulginskis svarbus

A. Stulginskio laikotarpis – parlamentinės demokratijos metai Lietuvoje. Būtent tada sukurti pagrindiniai valstybės pamatai: Konstitucija, nacionalinė valiuta, žemės reforma, kuri sukūrė dešimtis tūkstančių naujų ūkių ir sumažino socialinę įtampą kaime, tarptautinis pripažinimas ir priėjimas prie jūros per Klaipėdos uostą. Pats prezidentas laikėsi santūriai, valstybės vadovo pareigas suprato kaip parlamentinės respublikos simbolio ir tarpininko tarp partijų vaidmenį, todėl istorikai jį dažnai vadina demokratinės Lietuvos prezidentu, kurio likimą vėliau sulaužė okupacija.

Daugiau apie Prezidento instituciją

Visų Lietuvos prezidentų sąrašą, jų kadencijas ir trumpas biografijas rasite dalyje „Lietuvos prezidentai 1919–2026“, Prezidento galias – „Prezidento įgaliojimai“, rinkimų rezultatus – „Prezidento rinkimai“. Visa informacija apie instituciją – Prezidento gide.