Lietuvos mokyklų reitingai: kas slepiama ir kodėl?

Mokyklų reitingus staiga nuspręsta paslėpti: kodėl?

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neseniai pranešė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) staiga panoro neleisti skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Žurnalo redaktoriaus teigimu, šis sprendimas yra susijęs su ankstesne kritika ministerijai.

Kaip pažymi G. Sarafinas, švietimo srityje per pastaruosius metus prasidėjo daugybė skirtingų reformų, kurių dauguma – prastai parengtos. Dėl to kilo skandalai, iš postų pasitraukė net trys ministrai, viceministras, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė išėjo.

„Demaskavome trūkumus ir bėdas, dažnai remdavomės duomenimis, faktais. Tai dabar nusprendė užgniaužti, kad užčiauptų mus ir kartu, kad šiek tiek nuimtų temperatūrą švietimo sektoriuje, kuri yra pakankamai aukšta ir dėl įtraukiojo ugdymo reformos, ir dėl to, kad vaikai vis dar mokosi dalį disciplinų be vadovėlių, ir dėl artėjančių vasaros niuansų, kur ten išvis laukia košmarai mokyklų“, – teigia G. Sarafinas.

Vis dėlto, kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, duomenų slėpimas tik su mažina skaidrumą. Analogiškos nuomonės laikosi ir kiti piliečiai, įsitraukę į aktyvias diskusijas šia tema, tačiau ministerija toliau ginasi ir sako, kad dalis svarbiausių rezultatų, pavyzdžiui, abiturientų egzaminų rezultatai, ir toliau yra prieinami viešai, o kiti esą neturi būti žinomi bent jau žiniasklaidai. Ar tai iš tiesų yra geras susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas?

Mokyklų reitingavimas laikomas žalinga praktika

Lietuvos edukacinių tyrimų ir Švietimo centrų darbuotojų asociacijos teigia, kad šalies mokyklų reitingavimas yra žalinga praktika, kuri prieštarauja įtraukiojo ugdymo planui.

Tokie teiginiai aiškinami tuo, jog esą kiekvienoje mokykloje egzistuoja gana didelė mokinių įvairovė, mokymo įstaigos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų.

Švietimo asociacijos pasirašė ir viešą kreipimąsi, kuriuo mokyklų taip pat ragina nelyginti pagal moksleivių pasiekimus.

„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį“, – rašoma kreipimesi į Prezidentūrą, seimo švietimo ir mokslo komitetą, ministeriją bei parlamentarus.

Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.

„Turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija. Daugiau kaip dešimtmetį, mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims“, – akcentuoja švietimo asociacijos.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad šiuo metu viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas: švietimo bendruomenė esą jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos, o tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus.

Teisė į informaciją negali būti ribojama

Vis dėlto, ne visi laikosi tokios nuomonės. Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į viešas diskusijas, Lietuvos vadovus paragino užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais. 

Visuomenės informavimo etikos asociacijos pasirašytame kreipimesi teigiama, kad teisę gauti informaciją garantuojantys įstatymai turi atitikti geriausią praktiką ir užtikrinti tinkamą žurnalistų teisės rinkti informaciją ir šaltinių apsaugą. Asociacija taip pat nurodė, jog pastaruoju metu sulaukia skundų, jog valstybės institucijų valdomi bei iki šiol viešai skelbiami duomenys yra nebeteikiami arba teikiami gerokai sumažinta apimtimi.

„Ypač neramina atvejis, kuomet ŠMSM iniciatyva be jokio teisėto pagrindo yra apribotas duomenų teikimas apie švietimo ir mokslo įstaigų veiklos ir patikrinimų rezultatus“, – pabrėžiama pranešime.

Pasak asociacijos, tokios politinės iniciatyvos kelia grėsmę žiniasklaidos laisvėms ir teisėms, ateityje apskritai gali būti uždrausta teikti svarbius duomenis apie mokyklų pasiekimus, o žurnalistai bus priversti skelbti netikslius duomenimis, nuomonėmis ar įsitikinimais paremtus straipsnius.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šios valdžios noras nuslėpti su švietimu susijusią informaciją gali gerokai pabloginti ir Lietuvos vertinimą tarptautiniame organizacijos „Reporteriai be sienų“ Spaudos laisvės indekse.

Nepavyksta sutarti, kaip gi reitingai iš tiesų veikia mokyklas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad mokyklos turi skelbti kuo daugiau duomenų apie ugdymo kokybę ir turi būti įpareigotos tai daryti, tačiau kas liečia reitingus, reitingavimas pagal vieną kriterijų, konkrečiai – pagal akademinius pasiekimus, yra žalingas, nes tada ugdymo įstaigos, siekdamos vietos reitinge, savaime stumia kitus svarbius dalykus į šalį ir moko vaikus tik to, kaip tilpti į standartizuotų egzaminų rėmus^[1].

A. Žukausko teigimu, reitingai turi būti daugiakriteriniai, apimti ne vien akademinius pasiekimus, bet turi būti vertinami ir kiti švietimo kokybės aspektai, tokie kaip įtrauktis, įvairovė, kompetencijų ir moksleivio charakterio bruožų ugdymas, neformali veikla ir t.t.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pažymi, kad šiandien Lietuvoje mes turime tik vieną žurnalą, kuris reitinguoja ugdymo įstaigas ir tai daro tik pagal vieną kriterijų, nors civilizuotose šalyse tos reitingavimo metodikos yra vienaip ar kitaip koreguojamos švietimo bendruomenės arba valstybės: niekur nėra taip, kad keli žmonės sprendžia, kas yra ugdymo kokybė ir tada klaidina tėvus, mokinius, spaudžia juos.

Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad teisė gauti informaciją yra fundamentali, konstitucinė ir ji leidžia žmonėms daryti teisingus pasirinkimus, leidžia valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems asmenims diskutuoti dėl problemų.

Jo teigimu, bet kokie planuojami draudimai ar apribojimai turi būti tik įstatyminiai, todėl jeigu kalbama, kad informacijos, reitingų, palyginimų skelbimas daro ypatingą žalą kokiems norss žmonėms, teisėkūra reikalauja išplėstinio poveikio vertinimo. Kitu atveju, tai atrodo politizuota ir nesolidu 

„Jeigu nepatinka skaičiai, reikia žiūrėti, kodėl jie tokie yra, pateikti duomenų papildomai, paaiškinti kontekstą, bet tuos nepatinkančius duomenis išimti dėl to, kad kažkas jaučiasi prastai yra neteisinga, ypač artėjant politiniams rinkimams“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Jis pažymi, kad jeigu net ir tokie menki duomenys nebus teikiami žiniasklaidai, tai bus tikras absurdas

„Jau dabar dėl valstybės sukurtos vertinimo sistemos, dėl kitų dalykų, pačios valstybės sukurtų, valstybės sistema veikia kvailai ir iškreiptai. Ir kai tą vaizdą parodo žiniasklaida, žurnalistai, lygindami, rodydami tik tuos kriterijus, kuriuos pati valstybė pripažįsta, dar jie sulaukia ne tik kaltinimų, kad kažką subjektyviai blogai daro, ir galbūt dar net grasinimų, kad apskritai jokių duomenų negaus visuomenė. Aš sakyčiau taip: nestatykime vežimo prieš arklį. Pirma tegul valstybė iš tikrųjų rūpinasi švietimo sistema, sistemiškai renka įvairius duomenis, beje, renka ir dabar kai kuriuos duomenis, ir apie mokytojų savijautą ir panašiai, tegul juos visus skelbia atvirai, ir jau po to, visuomenė, matydama tuos duomenis, galės diskutuoti ir spręsti, kas yra gerai, kas blogai. Ir dar kartą pabrėžiu: atkirtimas nuo tų duomenų, kurie dabar yra, yra pats blogiausias dalykas, nes turėsime ne tik iškreiptą vaizdą, mes neturėsime iš viso jokio vaizdo, turėsime subjektyvias nuomones viešojoje edvėje, burbulus feisbuke, kur kiekvienas aiškins kaip kas nori ir turėsime reklamas kažkokių mokyklų privačių, kurios bandys save pateikti kaip super duper puper, ką ir dabar jau daro. Tuo tarpu kažkokios kitos mokyklos neturėdamos nė tokių biudžetų, nė kitų dalykų, vilksis de facto uodegoje ir žmonės vis tiek jaus kur yra geriau, kur blogiau“, – teigia D. Radzevičius.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas žiniasklaidai teigia, kad šiuo metu švietimo srityje pastebima labai daug bėdų, chaoso, reformų, tačiau kartu yra palaužiamas konstitucinis principas dėl žmogaus informavimo.

„Nes matot, tik informuotas žmogus gali priimti išmintingus sprendimus, o jeigu nuo jo slepia dalį informacijos, tai jis daug ko ir nesužino, daro klaidas ir paskui lieka su ilga nosimi, ir daug makaronų ant ausų, bet tai čia yra valdančiųjų dažnai tokia svajonė, kažkaip dalį informacijos riboti. Bet mes 35 metus kitu keliavom keliu, o dabar tas kelias gali ir kitaip pakrypti“, – sako G. Sarafinas.

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas savo ruožtu pabrėžia, kad yra už tai, kad duomenys turi būti viešinami, tačiau mano, jog atėjus įtraukčiai, pasiekus tam tikrą demokratijos ir viešumo lygį, reikia iš naujo susitarti, kas turi analizuoti mokyklų reitingus, kokia apimtimi ir t.t.

„Kaip galima vertinti mokyklą, kur trečdalis mokinių yra įvairių specialiųjų poreikių? Visi jie laiko tą patį egzaminą. Kaip mes galime matuoti pridedamąją vertę? Dalis vadovų sako: kaip gali būti, jog per paskutinį penkmetį mano reitingas keitėsi 80 pozicijų? Kaip gali būti, jeigu mano mokykloje mokiniai laiko tarptautinį IELTS egzaminą ir jie neina laikyti kito egzamino? Ir mano šitie duomenys nesuplaukia ten. Kaip ten skaičiuoti aukštųjų mokyklų rezultatus? Mokyklos gali ir suklaidinti tuos reitingus. Aš tiesiai šviesiai pasakysiu: truputėlį netvarka yra“, – sako D. Žvirdauskas.

Įvyko pirmoji švietimo bendruomenės konsultacija

Po kilusių diskusijų buvo skelbiama, kad planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma. Praėjusią savaitę Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija. Po jos nuspręsta, kad Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras I. Gaižiūnas konsultacijos metu pristatė nuo šių metų pradžios dirbusios darbo grupės parengtą Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą.

Jame numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai: mokinio galimybės rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka bei mokyklos turimos šiuolaikinės mokymo priemonės. 

Pasak viceministro, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais.

Suburtoje darbo grupėje buvo konstatuota, kad dabar renkami duomenys labiau nukreipti į fiksuotus mokinių pasiekimus – valstybinių brandos egzaminų ir kitus mokinių pažangos patikrinimus, o ne į ugdymo proceso kokybės užtikrinimą. Vis dėlto, visuomenėje kilus tokioms aktyvioms diskusijoms, dėl duomenų skelbimo ir reitingavimo bus bandoma pasiekti konsensusą.

„Konsultacijas tęsime, kad pagaliau visi sutartume dėl švietimo būklę apibrėžiančių duomenų“, – po konsultacijos sakė švietimo mokslo ir sporto viceministras^[2].

Skelbiama, kad Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas ir teikiamas tolesniems viešiems svarstymams. Numatoma, kad dokumentai bus patvirtinti iki lapkričio pabaigos.