Lietuvos gyventojai keliones planuoja atsargiau, tačiau pasiryžę išleisti daugiau

Kylančios energetikos kainos, auganti infliacija ir EURIBOR šuolis neleidžia atsipalaiduoti, bet kiekybę keičia kokybė

Besibaigiantys metai išvykstamojo turizmo sektoriui kelia dvejopus jausmus – iš vienos pusės, vasaros sezonu gerokai išaugę keliautojų srautai nuteikia optimistiškai, tačiau kylančios energetikos kainos, auganti infliacija ir EURIBOR šuolis neleidžia atsipalaiduoti. Savo ruožtu šalies gyventojai net ir pabrangusių kelionių akivaizdoje jų atsisakyti neketina – kitąmet planuoja keliauti kokybiškiau, nors ir rečiau.

Remiantis „Economist Intelligence Unit“ naujausios ataskaitos duomenimis, 2022 m. išvykstamojo turizmo srautai pasaulyje augo net 60 proc., tačiau dar nepasiekė ikipandeminio lygio. Sugrįžti į priešpandeminius laikus prognozuojama jau 2023-aisiais, kuomet numatomas dar 30 proc. turistų skaičiaus augimas.

Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ rinkodaros vadovės Baltijos šalims Olgos Belovos teigimu, turistų srautams stabiliai atsigaunant, šiandienos ekonominių iššūkių kontekste pastebimai keičiasi poilsiautojų keliavimo dažnis ir pageidaujamo kelionės paketo tipas. Įsigali nuostata, jog geriau keliauti rečiau, bet kokybiškiau.

Dabartinių pardavimų statistika rodo, jog vietoje įprastai turėtų dviejų kelionių per metus – žiemą ir vasarą, renkamasi turėti vienas atostogas, užsisakant aukštesnės klasės apgyvendinimą bei įsigyjant papildomų kelionės komfortą užtikrinančių paslaugų.

„2022 m. išaugusios aviacinio kuro bei energetikos kainos pabrangino ir galutinę atostogų paketo kainą apie 20 proc., tačiau gyventojai dėl to atsisakyti kelionių neketina. Sulig išaugusia finansine našta stebime racionalų prisitaikymą prie situacijos – vietoje kelių kelionių per metus žmonės renkasi keliauti vienąkart. Išankstinių 2023 m. kelionių pardavimų duomenimis, matome, jog prioritetas teikiamas būtent vasarai ir nesižvalgoma į bazinius paketus. Klientai ieško aukštesnio lygio aptarnavimo, domisi privačiais pervežimais iš oro uosto į viešbučius ir atgal, renkasi pažintines ekskursijas, turus bei kitus papildomus privalumus atostogų metu“, – pastebi O. Belova.

Ir nors skaičiai rodo, jog poilsiautojai iš Lietuvos žiemą keliauja vangiau nei šiltuoju sezonu, aktyvūs kitų metų vasaros kelionių pardavimai išduoda, jog poilsis be atostogų užsienio kurortuose – sunkiai įsivaizduojamas. Anot O. Belovos, pasikeitusį šalies gyventojų požiūrį į kelionių svarbą galima laikyti priežastimi, kodėl susidomėjimas poilsiu užsienio šalyse ir toliau neslopsta.

„Stabilūs vasaros kelionių pardavimų rodikliai sudėtingu geopolitiniu ir ekonominiu laikotarpiu patvirtina, jog žmonės keliones svetur vis labiau ima vertinti kaip neatsiejamą investiciją į save, kurios nesinori atsisakyti besikeičiant finansinei situacijai, ir kuri, aplinkui vykstant neramumams, leidžia nurimti, subalansuoti savo emocinę būklę bei užsikrauti pozityvo“, – pabrėžia „Coral Travel“ vadovė rinkodarai.

Įsivyravus „keršto turizmui“, žmonės grįžo prie išankstinio planavimo

Turizmo srities ekspertė primena, jog daugelyje šalių baigus galioti pandemijos ribojimams, šią vasarą keliautojai suskubo atsigriebti už prarastus metus – įsivyravo vadinamasis „keršto turizmas“, kuomet imta keliauti čia ir dabar, nelaukiant geresnių laikų, o išaugusi kelionių paklausa viršijo pasiūlą.

„Visi atsimename vasarą filmuotus vaizdus iš laukimo terminalų, kuomet trūkstant personalo visuose lygmenyse, vasarotojai strigo oro uostuose, o kai kurie keliautojai savo atostogų tikslo nepasiekė visai. Poilsiautojų srautai pranoko kelionių organizatorių planus ir privertė sezono eigoje plėsti kelionių programas tiek Lietuvoje, tiek visos Europos mastu“, – pastaruosius metus nušviečia O. Belova

Pasak jos, kitas labai svarbus veiksnys, vasaros sezonu išmokęs keliautojus iš Lietuvos racionaliau planuoti keliones – bendro konteksto įsivertinimas ir suvokimas. Aktyviausio sezono metu keliauja ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos poilsiautojai. Būtent dėl visų Europos turistų vasarą rekordiškai išaugusi kelionių paklausa tiesiogiai atsiliepė ir įsigyjamų atostogų kokybei bei prieinamumui, o išankstinio kelionių planavimo vaidmuo vėl grįžo prie dar ikipandeminių laikų taikytos praktikos normų.

„Dėl gerokai išaugusių turistų srautų, kainos ir kokybės prasme patys geriausi kelionių paketai buvo išgraibstomi vos jiems pasirodžius. Atostogas įsigyjant likus savaitei ar kelioms, kainos buvo ženkliai aukštesnės nei perkant iš anksto. Be to, gerokai susiaurėjo ir pasiūla, tad teko rinktis iš to, kas liko, o tai galėjo kiek apkartinti keliautojų atostogas. Svarbu pabrėžti, kad šią vasarą nekeliavo ar beveik nekeliavo trys itin didelės išvykstamojo turizmo rinkos: Kinija dėl šalyje taikytos nulinės Covid-19 politikos bei Rusijos ir Ukrainos keliautojai dėl vykstančio karo ir taikomų ribojimų. 2023-aisiais Kinijos keliautojams grįžtant į rinką, turime dar labiau ruoštis iš anksto ir vertinti kontekstą“, – sako O. Belova.

Pasak ekspertės, kelionių pasiūlymų vertėtų ieškoti bent prieš 4 mėnesius ar vos prasidėjus naujo sezono pardavimams, kuomet galima rinktis iš plataus asortimento ir taip geriausiai atliepti savo keliavimo poreikius. „Būna, jog organizuojamąjį turizmą pamėgę žmonės užtikrintai žino, kur ir kada kitąmet norės atostogauti, tad paketą įsigyja gerokai iš anksto ir gauna ne tik kokybės prasme geriausius pasiūlymus, bet ir sutaupo apie 20–30 proc. kelionės biudžeto“, – patarimais dalijasi „Coral Travel“ atstovė.

Kelionių organizatoriai į ateitį žvelgia optimistiškai

Apibendrindama ateinančius išvykstamojo turizmo metus, O. Belova į ateitį žvelgia pozityviai ir išskiria esmines prognozes.

• 2023 m. numatomas 30 proc. turistų srautų augimas, grįžtant prie ikipandeminio keliautojų skaičiaus lygio. Į rinką sugrįš ir 2022 m. nekeliavę Kinijos poilsiautojai, kurie sudaro net 1/10 visų pasaulio turistų.
• Sulig augančiais turistų srautais, augs ir išvykstamojo turizmo kainos. Ir nors kainų šuolis nebus toks drastiškas kaip 2022 m., numatomas iki 10 proc. kainų augimas. Pagrindinės sąlygos, kurios lems šį augimą – energetikos kainų šuolis, vis dar kylanti aviacinio kuro kainos kreivė, turizmo sektoriaus personalo trūkumo ir pajėgumų iššūkiai.
• Ir toliau vyks sparti užsienio kurortų infrastruktūros bei poilsio koncepcijų juose plėtra, sparčiai atsigaus vadinamasis „MICE“ turizmas – išvykos didelėmis grupėmis, sporto, kitų renginių bei konferencijų organizavimas užsienyje.

„Verslas tiki turizmo industrijos augimu ir skiria daug lėšų naujų viešbučių, pramogų kompleksų statyboms ar senesnių jų renovacijoms. Tuo tarpu poilsiautojų iš Lietuvos pamėgti Turkijos, Graikijos, Egipto kurortai, kad atlieptų besikeičiančius keliautojų poreikius ir išliktų konkurencingi, kuria rinkoje naujas poilsio koncepcijas, orientuotas į patyrimines atostogas. Nuo pasyvaus gulėjimo prie baseino pereinama į kitą atostogų lygį“, – optimistiškai nuteikia O. Belova.