<h2>Dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo kaltas mažas gimstamumas ir didelė migracija</h2>
<p>Panašu, jog palaipsniui ir gan dideliu greičiu Lietuva vis labiau traukiasi gyventojų bei gyvenamųjų vietovių skaičiumi. Paskutinio visuotinio surašymo, įvykusio 2021 metais, duomenimis,[1] Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojas. Tai penktadaliu (673,2 tūkst.) mažesnis gyventojų skaičius nei įrašytas prieš du dešimtmečius arba 7,6 proc. mažesnis skaičius, jei lyginsime tik su prieš dešimt metų surinktais duomenimis.</p>
<p>Manoma, jog pagrindinės tokio spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto tarptautinė migracija. Deja, vos per dešimtmetį iš Lietuvos išvyko 118,9 tūkst. daugiau gyventojų nei spėjo atvykti, o gimė net 113,7 tūkst. mažiau gyventojų nei mirė per tą patį laikotarpį.</p>
<p>Jei tokios tendencijos išliks ir toliau, Lietuvos veikiausiai lauks ne tik mažėjantis gyventojų skaičius ar sparčiai nykstantys kaimai. Gali būti, jog visuomenė vis labiau senės, o tai sukels įvairių papildomų problemų.</p>
<h2>Iš visų miestų paaugo tik Vilnius, netekome 700 kaimo gyvenamųjų vietovių</h2>
<p>Panašu, jog keičiantis gyvenimo sąlygoms, žmonių prioritetams ir pasirenkamiems pragyvenimo šaltiniams, palaipsniui nyksta ir kaimo vietovės bei mažesnių miestų gyventojų kiekis. Visuotinio surašymo duomenimis, daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, o mažiausiai gyventojų užregistruota Tauragės apskrityje, kurioje įsikūrę tik 3,3 proc. Lietuvos gyventojų. Žvelgiant į savivaldybes, irgi matomas akivaizdus didžiųjų miestų atotrūkis nuo mažesniųjų. Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybėse gyveno 39,4 proc. šalies gyventojų.</p>
<p>Keičiantis lietuvių norui įsikurti tam tikrose vietovėse arba tiesiog dėl natūralios gyventojų kaitos taip pat kito ir gyventojų skaičius savivaldybėse. Per dešimtmetį vos šešiose savivaldybėse buvo užfiksuotas gyventojų skaičiaus prieaugis: Neringos – 40,4 proc., Klaipėdos rajono – 11, Kauno rajono – 7,4, Palangos miesto – 6,4, Vilniaus miesto – 3,9, Vilniaus rajono – 1 proc. Deja, visose kitose savivaldybėse gyventojų sumažėjo, o didžiausią nuosmukį patyrė Pagėgių savivaldybė ( 21,7 proc.) Skuodo rajono savivaldybė (21,1 proc.) bei Pakruojo rajono savivaldybė (20,7 proc.).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/wj-zmmtb3ptsre-unsplash.jpg" alt="Lietuvoje nyksta kaimai" /></p>
<p>Nors miestams priskiriamose vietovėse 2021 metų duomenimis gyveno gyveno 1 916,8 tūkst. (t. y., 68,2 proc.) gyventojų, tačiau per dešimtmetį miestų gyventojų skaičius sumažėjo 114,5 tūkst. O ir dauguma miestų buvo palyginus gan maži: trečdalyje miestų įsikūrę iki 2 000 gyventojų, o visuose tokiuose miestuose gyveno tik 1,9 proc. miestiečių (t. y., 35,8 tūkst.). Yra ir tokių miestų, kuriuose gyveno mažiau nei tūkstantis gyventojų. Tokių Lietuvoje yra net 15, o pačiais mažiausiais pagal gyventojų skaičių miestais ir toliau laikomi Troškūnai su Panemune.</p>
<p>Kaip ir buvo galima tikėtis, po daugiau nei 100 tūkst. gyventojų įsikūrę keturiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, t. y., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šių miestų gyventojai sudarė net 57,3 proc. visų miesto gyventojų skaičių Lietuvoje.</p>
<p>Tačiau svarbu paminėti, jog nepaisant to, kad didieji miestai vis dar išlaikė po didesnį nei 100 tūkst. gyventojų skaičių, tik Vilnius sugebėjo nesusitraukti ir netgi padidinti gyventojų kiekį, lyginant su prieš dešimtmetį darytu visuotiniu surašymu. Vilniaus miesto gyventojų skaičius siekia 546,2 tūkst. Tai reiškia, jog per dešimtmetį Vilniaus gyventojų padaugėjo 4,1 proc. ir dabar sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų.</p>
<p>Likę didieji šalies miestai, lyginant su prieš dešimtmetį surinktais duomenimis, traukėsi netolygiai. Labiausiai nukentėjo Panevėžys, nes čia gyventojų skaičius sumažėjo 10,6 proc. Tuo tarpu Šiaulių miesto gyventojų skaičius sumažėjo 7,9 proc, Klaipėdos miesto – 6,4 proc., o Kauno miesto – 5,5 proc. Ir nors Kaune užfiksuotas menkiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iš visų didžiųjų miestų, tačiau to pakako, jog Kaune nebeliktų apvalaus 300 tūkst. skaičiaus – dabar čia gyvena tik 298,9 tūkst. šalies gyventojų.</p>
<p>Kitas smūgis, kalbant apie Lietuvos demografijos pokyčius – kaimai. Nors 894 tūkst. (kitaip tariant, net 31,8 proc.) šalies gyventojų vis dar gyveno 16 tūkst. kaimo gyvenamosiose vietovėse, tačiau jų smarkiai sumažėjo. Vos per dešimtmetį Lietuva neteko net 700 kaimo gyvenamųjų vietovių. Tai taip pat reiškia, jog kaimo vietovėse gyvenančių asmenų kiekis sumažėjo 118,2 tūkst.</p>
<p>Be to, galima spėti, jog kaimai ir toliau nyks žaibišku greičiu, nes Lietuvoje vyrauja nedideli kaimai, kuriuose gyvena iki 9 asmenų. Tokie miniatiūriniai kaimai sudaro net 45,1 proc. visų kaimo gyvenamųjų vietovių, nors šiuose kaimuose gyveno tik 3,4 proc. visų kaimuose įsikūrusių asmenų.</p>
<p>Likę kaimų gyventojai gyveno didesnėse vietovėse. Pavyzdžiui, 12,2 proc sudaro tos kaimo gyvenamosios vietovės, kuriose užregistruota po daugiau nei 100 gyventojų. Trys patys didžiausi kaimai gali pasigirti turintys net po daugiau nei 4 000 gyventojų: Domeikavos kaime gyveno 5 215 gyventojų, Raudondvario kaime – 4 079, o Skaidiškių kaime – 4 051.</p>
<h2>Lietuvoje vis dar gyvena daugiau moterų nei vyrų, tačiau moterų skaičius mažėjo sparčiau</h2>
<p>Stebint gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, buvo užfiksuota, jog 2021 m. Lietuvoje gyveno 1 305 tūkst. vyrų (t. y., 46,4 proc. visų šalies gyventojų) ir 1 505,8 tūkst. moterų (53,6 proc. visų gyventojų). Per dešimtmetį tarp įvykusių surašymų bet kokio amžiaus moterų mažėjo sparčiau nei vyrų, nes netekome 8,2 proc moterų (t. y., 135 tūkst.) ir 7 proc. vyrų (97,6 tūkst.).</p>
<p>Taigi, nepaisant to, jog moterų sumažėjo daugiau nei vyrų, tačiau 1 000 vyrų vis tiek tenka net 1 154 moterys, jei žvelgsime į lyčių pasiskirstymą visos šalies mastu. Tuo tarpu stebint pasiskirstymą miestuose, buvo užfiksuotas dar didesni netolygumai. Pavyzdžiui, Panevėžio mieste 1 000 vyrų teko 1 247 moterys, Birštono mieste – 1 235 moterys, Palangos mieste – 1 234 moterys, Druskininkų mieste – 1 226 moterys, Kauno mieste – 1 220.</p>
<p>Tiesa, yra vietovių, kuriuose skirtumas kiek mažesnis. Pavyzdžiui, Kaišiadorių savivaldybėje 1 000 vyrų atiteko 981 moteris, Panevėžio – 1 053 moterys, o Alytaus rajono savivaldybėje – 1 058 moterys 1 000 vyrų.</p>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį ir į amžiaus pokyčius. Vis labiau didėja 15-64 metų amžiaus gyventojų dalis, o tuo tarpu vaikų iki 14 metų dalis kaip tik mažėja. Kaip jau minėjome, apskritai gimstamumas yra toks mažas, jog mirštamumas smarkiai lenkia gimstamumo rodiklius. 2021 metų visuotinio surašymo duomenimis Lietuvos gyventojai pagal amžiaus grupes pasiskirstė taip:</p>
<ul>
<li>vaikai iki 14 metų sudarė 14,8 proc.,</li>
<li>15-64 metų amžiaus gyventojai – 65,3 proc.,</li>
<li>65 metų ir vyresni gyventojai – 19,9 proc.</li>
</ul>
<p>Per dešimtmetį vaikų iki 14 metų sumažėjo net 36,1 tūkst. (t. y., 8 proc.). Tai galbūt neatrodo itin didelis pasikeitimas, tačiau stebint dvidešimties metų laikotarpį amžiaus pokyčiai buvo mažų mažiausiai drastiški. 2001 metais vaikų iki 14 metų buvo net 38,9 proc. daugiau nei vyresnių nei 65 metų gyventojų. 2011 metais tokių vaikų jau buvo net 17 proc. mažiau nei 65 metų ir vyresnių gyventojų. O 2021 metais vaikų iki 14 metų buvo ketvirtadaliu mažiau nei 65 metų ir vyresnių asmenų. Tai reiškia, jog vos per 20 metų Lietuvoje drastiškai sumažėjo gimstamumas ir gyventojų pasiskirstymas amžiaus grupėse smarkiai pasikeitė senėjimo linkme.</p>
<p>Tad 2021 metų surašymo duomenimis, kas ketvirta šalies moteris ir kas septintas vyras buvo 65 metų amžiaus ir vyresnis. Palyginimui, 2011 metais tokių buvo kas penkta moteris ir kas aštuntas vyras, o 2001 metais – kas šešta moteris ir kas dešimtas vyras. Matant, jog ir toliau gimstamumo rodikliai negerėja, galima nuspėti, jog po dešimties metų vėl vykdant visuotinį surašymą, amžiaus rodikliai bus dar labiau pasislinkę spartaus visuomenės senėjimo link.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jack-finnigan-m9ectvuprp4-unsplash.jpg" alt="Mažėja Lietuvos gyventojų" /></p>
<p>Tiesa, grįžtant prie lyčių, buvo pastebėta, jog kiek daugiau vyrų nei moterų yra tarp jaunesnių nei 15 metų gyventojų. Tiek 2021 metais, tiek ir 2011 metais tokio amžiaus vyriškos lyties atstovų buvo 51,3 proc. Tuo tarpu vyrų iki 40 metų yra daugiau nei moterų. Tačiau stebint vyresnius nei 40 metų gyventojus ir vėl į priekį išsiplešia moterys.</p>
<p>Taigi, Lietuvos demografiniai pokyčiai per palyginus mažą laikotarpį yra gan dideli. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, tauta veikiausiai ir toliau palaipsniui senės, o gyventojų skaičius mažės tiek dėl vykstančios migracijos, tiek ir dėl mažo gimstamumo, lyginant su mirčių kiekiu.</p>
