<h2>Kas apgins verslą nuo gyvūnų gynėjų?</h2>
<p>It virusui vis labiau plintant Vakarų diktuojamoms vertybėms ir madoms, šalyje susiduriama su per didelio dėmesio ūkinių gyvūnų gerovei reiškiniu. Verslas, susijęs su žemės ūkio sritimis, jau skambina pavojaus varpais ir teigia, kad perdėtos gyvūnų gynėjų ideologijos kelia rimtą grėsmę ne tik žemės ūkio produkcijos gamintojams, bet ir tos produkcijos vartotojams. Tuo tarpu šalyje jau tampa gėdinga dėvėti kailinius, pagamintus iš tikro gyvūno kailio, o štai organizacijos, užsiimančios „nusikaltėlių“ demaskavimu ne tik kad neskursta, bet dar ir pralobsta.</p>
<p>Dėl Lietuvoje jau įsišaknijusios ideologijos, pasisakančios už visų gyvūnų gerovę ir griežtai atmetančios jų žudymą dėl kailio, pavojų jau mato šalies žemės ūkio sektorius, raginantis „nepasiduoti populizmui“.</p>
<p>Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) teigia nesuprantantys, kaip „saujelei žmonių“ gali būti suteikta teisė nuspręsti už likusią visuomenės dalį, ką šiai dėvėti ir net valgyti. Tokius judėjimus, reikalaujančius nevartoti produktų, kuriems pagaminti reikalingas gyvūno kraujo praliejimas, Žemės ūkio rūmai vadina „absurdiškais ir groteskiškais demokratinio pasaulio judėjimais“[3].</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos verslas, susijęs su gyvūninės kilmės produktais, jau dabar sukioja galvas ir svarsto – kas mus apgins nuo gyvūnų teisių gynėjų? Juk gyvūnų teisių gynėjai, kuriantys iniciatyvas, neva ginančias gyvūnus nuo jų panaudojimo pramonėje, užsiima lobistine veikla ir siekia daryti įtaką įstatymų leidėjams, o iniciatyvas galiausiai perkelti ir į teisės aktus.</p>
</blockquote>
<p>Dėl šių problemų, su kuriomis susiduria tiek šalies verslas, tiek ūkininkai, Vilniuje buvo surengta konferencija „Kas apgins mus nuo gyvūnų gynėjų?“, po kurios tiek žemės ūkio sektoriuje dirbantys verslsininkai, tiek patys žemdirbiai nusprendė vienytis į gyvulininkystės aljansą.</p>
<blockquote>
<p>Anot ŽŪR pirmininko dr. Arūno Svitojaus, aljanso steigimas buvo būtinas, o jame numatyti ir prevenciniai žingsniai, siekiant sukurti glaudesnį ryšį su policija, mat pasitaiko ir tokių nepagrįstų akcijų prieš gyvulių augintojus, kai asmenys ar jų grupė neteisėtai patenka į gyvulių fermas, šmeižia ūkininkus ir kt.[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/audines.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsimota sunaikinti kailinių žvėrelių augintojų verslą?</h2>
<blockquote>
<p>Anot ŽŪR, Lietuvoje gyvūnų gerovės iniciatyvos tiesiogiai nukreiptos į kailinių žvėrelių verslo naikinimą.</p>
</blockquote>
<p>Pranešama, kad 2021-ųjų lapkritį Seime atsirado iniciatyva, kuria siūloma jau nuo 2025 m. gruodžio 31 d. uždrausti kailinių žvėrelių verslą specializuotuose jiems veisti skirtose fermose[3].</p>
<p>ŽŪR tokias iniciatyvas vertina kaip perteklines ir atkreipia dėmesį, kad jos nėra susijusios su gyvūnų gerove, mat ES galioja aukščiausi pasaulyje ūkinių gyvūnų gerovės standartai. O štai net pats Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša tikina, kad paprasčiausiai yra neįmanoma užauginti kokybiško kailio neužtikrinant gyvūno gerovės.</p>
<blockquote>
<p>Tokios iniciatyvos dėl kailinių žvėrelių fermų šalyje uždraudimo ėmėsi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė argumentuodama tuo, kad Lietuvai reikia prisijungti į gyvūnų gerovės valstybių sąrašą. Tiesa, anot politikės, apie gyvūnus, auginamus dėl mėsos, nė nekalbama – būtų draudžiamas tik gyvūnų auginimas vardan kailio, kas nėra pirmo būtinumo „prekė“, mat dabar apstu drabužių, kurie „šildo lygiai taip pat kaip ir kailis“[4].</p>
</blockquote>
<p>Paskelbus tokią iniciatyvą dėl kailinių žvėrelių fermų šalyje uždraudimo, kaipmat sukruto ir ŽŪR bei viešai kreipėsi į visus Seimo narius su prašymu įvertinti tai, kad žvėrelių auginimas yra griežčiausiai reglamentuojama žemės ūkio šaka visoje Europoje, taip pat ir tai, kad kailio sektorius yra žiedinės ekonomikos dalis, o kailinių žvėrelių augintojai jau ir taip susidūrė su didžiuliais finansiniais iššūkiais, kilusiais dėl COVID-19 pandemijos[10].</p>
<blockquote>
<p>ŽŪR taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2021-aisiais Lietuvoje veikė apie 70 ūkių, išauginusių maždaug 1 300 000 kailių, o produkcijos vertė tuometinėmis kainomis sudarė apie 50–60 mln. eurų. Fermos taip pat suteikia darbo vietas žmonėms, gyvenantiems dažnai atokiose kaimo vietovėse, o 2021 m. duomenimis, jose dirbo apie 1 500 žmonių[10].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zvereliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Tuščių narvų“ iniciatyvos</h2>
<p>Viena iš tokių iniciatyvų, kovojanti su kailinių žvėrelių žudymu vardan vartotojų poreikių yra dar 2014 m. pradėję veikti „Tušti narvai“, vadovaujami Gabrielės Vaitkevičiūtės. Joje dirbantys savanoriai viešina vaizdinę medžiagą iš fermų, kurios, jų nuomone, neatitinka gyvūnų laikymo standartų. „Tušti narvai“ taip pat esą padeda priimti verslams gyvūnams draugiškus sprendimus.</p>
<p>Iniciatyva aprėpia ne tik kailinių žvėrelių fermų uždraudimo klausimus, bet ir siekia gerinti vištų fermų, gyvūnų eksporto sąlygas, o taip pat siekia, kad prekyba gyvomis žuvimis būtų sustabdyta.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau tam tikri įvykiai rodo, kad galimai tokia „ne pelno siekianti“ organizacija siekia ne ko kito, kaip pirmiausiai švelniakailių žvėrelių augintojų verslo žlugdymo. Tai tampa dar akivaizdžiau, kai Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos nariai vieningai sutarė, kad gyvūnų teisių gynėjai daro poveikį politiniame lygmenyje[8].</p>
</blockquote>
<p>Be visa ko, organizacija kviečia gyventojus skirti ir paramą jai. Kad „Tušti narvai“ neskursta, rodo ir jų biudžeto ataskaitos – 2017 m. ataskaitoje pajamos siekė 17 931 eurus, 2018 m. – 34 778 eurus, 2019 m. ūgtelėjo net iki 50 927 eurų ir 2020 m. jau siekė 116 984 eurus[8]. Finansinė ataskaita už 2021 metus kol kas dar nėra pateikta.</p>
<p>Abejones dėl pačios organizacijos gerų ketinimų sėja ne tik tai, kad Lenkijoje veikianti „Tuščių narvų“ organizacija iš ES struktūrų gavo virš 400 tūkst. eurų, bet ir tai, kad organizacija tiesiogiai išdarinėja absurdus. Pavyzdžiui, 2015 m. iš Kėdainių raj. veikiančio UAB „Farmers LT“ kailinių žvėrelių ūkio buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame buvo galima matyti stipriai sužalotas audines[10].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau kiek vėliau paaiškėjo, kad šis įrašas visiškai neatitiko realybės, o vaizdo medžiagą sufalsifikavo laikinai organizacijoje įsidarbinusi nepilnametė, kuri, kaip manoma, ėmė erzinti gyvūnus, bandė paleidinėti juos iš narvų, kol šie galiausiai pradėjo žaloti vienas kitą. </p>
</blockquote>
<p>Kitas svarbus aspektas buvo tas, kad visa informacija apie minėtos fermos atitikimą veterinarijos ir aplinkosaugos reikalavimams buvo renkama iš valytojos, neturinčios nieko bendra su šia sritimi ir nė nenumanančios, kaip gyvūnai turėtų būti prižiūrimi. Taip pat buvo pranešta ir apie vaizdo medžiagą, kurioje buvo matomi degantys gyvūnai, o vėliau paaiškėjo, kad juos degino pats filmuojantis asmuo[10].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/biudzetas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Švelniakailių fermas po truputį naikina visa Europa</h2>
<p>Kad internete prieinami vaizdo įrašai neatitinka realybės, patikino ir Lietuvoje apsilankęs BBC žurnalistas Jonas Douglasas, kuris pats rašė, jog tai, ką matė fermose „aiškiai skiriasi nuo internete randamų vaizdų, kuriuos talpina kailinių žvėrelių auginimui besipriešinantys žmonės“[12].</p>
<p>Anot Č. Tallat-Kelpšos, jau nuo 2019 m. vykdoma praktika kailinių žvėrelių ūkiams taikyti „WelFur“ auditą, o tie, kurie jo neišlaiko – negali dalyvauti aukcionuose. Jis teigia, kad „WelFur“ atstovė Lietuvoje, „Vilkijos ūkio“ gamybos direktorė Remigija Žalienė rūpinasi ne tik audinių maistu ir kailio kokybe, bet visų pirma ir gyvūno gerove.</p>
<blockquote>
<p>Pranešama, kad pirmosios Europos šalys, uždraudusios kailinių žvėrelių ūkius buvo Jungtinė Karalystė ir Austrija, o kiek vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir Šiaurės Makedonija, Slovėnija, Kroatija, Liuksemburgas, Serbija, Čekija ir Nyderlandai. Draudimas jau įtvirtintas ir Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovakijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, tačiau įsigaliosiantis tik po pereinamojo laikotarpio[12].</p>
</blockquote>
<h2>Įstatymo projektui pritaria ne visi</h2>
<p>Tokiam siūlymui drausti kailinių žvėrelių fermas nepritaria Lietuvos Regionų frakcija, o frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pareiškė, kad daugiau dėmesio vertėtų kreipti gyvūnėlių auginimo sąlygoms, o ne šio verslo naikinimui.</p>
<blockquote>
<p>„Tai yra regioninio verslo šaka, daugelio šeimų verslas, todėl manome, kad reikėtų daugiau dėmesio kreipti į gyvūnėlių auginimo sąlygas, jas gerinti, bet nenaikinti šios žemės ūkio šakos kaip regioninės priemonės. Tuo labiau, kad mūsų žiniomis, ši žemės ūkio šaka duoda pakankamą indėlį į valstybės biudžetą“, – teigė parlamentarė[13].</p>
</blockquote>
<p>Farmers.lt vadovė Aušra Ūksienė patikino, kad visos lėšos, kurias įmonei pavyko uždirbti, buvo investuotos į kailinių žvėrelių gerovę. Įsigaliojus tokiam draudimui, su sunkumais susidurtų ir sektoriaus darbuotojai, kurių dauguma dirbę tik kailių ūkiuose, tad tokių darbuotojų ateitis, įsigaliojus draudimui – neaiški[14]. </p>
