Lietuvoje veiklą pradeda svetainė, kuri leis prisidėti prie krašto gynybos
Nuo spalio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti svetainė „www.GynybosFondas.lt“, kuri leis visuomenei prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. Be to, spalio 10-28 dienomis šioje svetainėje bus galima įsigyti gynybos obligacijas, kurių siūloma palūkanų norma – 2 proc.
„Nuo rytojaus aktyvizuojasi www.GynybosFondas.lt internetinis puslapis, kuriame bus galima pasirinkti atlikti bankinį pavedimą, nuspręsti atlikti periodinį mokėjimą ar investuoti į gynybos obligacijas“, – pirmadienį gynybos fondo pristatymo spaudos konferencijoje aiškino krašto gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad spalio 10 d. startuos gynybos obligacijos, kurias bus galima pirkti per tą patį puslapį. Šios obligacijos pakeičia iki šiol egzistavusius valstybės taupymo lakštus. Ministrės teigimu, pokytis vyksta todėl, kad priemonės nekonkuruotų tarpusavyje.
Ministro L. Kasčiūno teigimu, lėšos bus renkamos į atskirą Krašto apsaugos ministerijos fondą, iš kurio bus skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui.
„Šie resursai būtų skirti nacionalinei divizijai. Tai dalykas, kuris yra patvirtintas valstybės gynybos tarybos sprendimu. Nacionalinė divizija, tai mūsų geležinis kumštis, skirtas suduoti smūgį priešininkui. Tai mechanizacija, tankų bataliono kūrimas, oro gynybos stiprinimas ir kiti dalykai. Kita kryptis yra kontrmobilumo plano įgyvendinimas. Tai minos, barjerai, prieštankiniai grioviai ir daug kitų dalykų“, – aiškino jis.
Seimas jau anksčiau yra priėmęs Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Skelbiama, kad iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Vis dėlto, kur figūruoja tokios milžiniškos pinigų sumos ir verda diskusijos dėl Lietuvos saugumo – ten nestinga ir abejonių bei nerimo. Juk pastarųjų metų patirtis rodo, kad organizacijos, kurios užsiima pagalbos Ukrainai tiekimu ne visada yra vertinamos tik pozityviai, o dėl jų veiklos skaidrumo kyla daugybė klausimų.
„Blue/Yellow“ organizacija gali pasigirti solidžiais atlyginimais ir daugybe automobilių
Po Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, Lietuvoje išgarsėjo organizacija „Blue/Yellow“, užsiimanti pagalbos karo paveiktai šaliai rinkimu ir tiekimu.
Vis tik, organizacija kai kurių piliečių diskusijose yra minima ne tik dėl savo humanitarinės veiklos, bet ir dėl daugybės klaustukų, siejamų su jos finansais.
Prieš kurį laiką „Youtube“ kanalo „Komentaras TV“ laidoje ir vėliau socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, kad organizacijos įkūrėjas Jonas Ohmanas už nakčiai užsakytus tris kambarius viename Ukrainos viešbutyje sumokėjo net 5300 JAV dolerių.
Kilus tikram ažiotažui, ši informacija buvo paneigta: buvo paaiškinta, kad įsivėlė klaida, o ukrainiečiai suklydo rašydami valiutą, taigi vietoje Ukrainos grivinų parašė JAV dolerius.
Nors skandalinga informacija ir buvo paneigta, ji neabejotinai metė nemaloniai tamsų šešėlį ant visos organizacijos ir jos veiklos.
Dar anksčiau nustebinti galėjo ir tai, kad „Blue-Yellow“ organizacijoje prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, darbuotojų skaičius ir jų atlyginimai gerokai išaugo.
Pačios organizacijos 2017 m. finansinėje ataskaitoje matoma, kad ji gavo paramos iš fizinių asmenų 145 983 Eur, o suteikė labdaros ir paramos už 108 109 Eur. Beveik 38 tūkst. Eur buvo nurašyti sąnaudoms, darbuotojų išlaikymui buvo skirta vos 472 eurai, o 34,7 tūkst. eurų nurašyti prie „kitų išlaidų“.
Nuo pat 2018 m. iki 2022 m. pavasario deklaruota, kad įstaigos darbuotojai atlyginimo negavo, o 2022 pavasarį, atlyginimas šovė iki 1,7 tūkst. Eur. Palaipsniui vis augo iki tol, kol pasiekė 3,2 tūkst. eurų, o vėliau, ir 5,02 tūkst. eurų ribą. Tai gana solidūs atlyginimai: palyginimui, seimo nario atlyginimas siekia truputį daugiau nei 3500 Eur neatskaičius mokesčių.
Remiantis naujausiais „Rekvizitai.lt“ pateiktais duomenimis, organizacijoje, įkurtoje Gedimino pr. 10-5 (Vilniuje) iš viso dirba 5 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2024 m. vasario duomenimis – 3 240,12 eurai prieš mokesčius.
Organizacijos gaunamos pajamos 2022 m. duomenimis – 32 966 467 Eur. Organizacijai iš viso priklauso 10 automobilių.
Daugybę pinigų organizacija surenka ir per akciją „Radarom“. Ji šiemet buvo rengiama jau antrąjį kartą. Organizacijos puslapyje skelbiama, kad akcijos metu buvo surinkta 8 563 316 Eur suma ir apsaugotas 1141 Ukrainos karys.
Akcija vyko laikotarpiu nuo sausio 24 d. iki vasario 24 d. Nurodoma, kad vienas saugaus kario paketas kainuoja 7 500 Eur.
Pirmosios akcijos, vykusios 2023 m. metu buvo renkamos lėšos kariniam radarui. Tada buvo pasiekti įspūdingi rezultatai – vos per kelias dienas buvo surinkta įspūdinga didesnė nei 8 mln. eurų suma.
2023 m. gruodžio 13 d. organizacijos „Blue/Yellow“ duomenimis, Lietuvos žmonės Ukrainai paaukojo 51 231 300 eurų.
Iš karo ir gynybos klausimo pasipelnyti bando ir sukčiai
Neseniai šalyje nuskambėjo ir kita istorija, verčianti kvestionuoti kur iš tiesų keliauja gynybai ar Ukrainai skirtos lėšos. Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui kilo įtarimų, kad Mindaugas Jonušas, geriau žinomas kaip Minedas, susižėrė žmonių aukas sau ir apgavo su juo dirbusius asmenis.
Teigta, kad už žmonių suaukotus pinigus viešosios įstaigos vardu prisipirko buitinės technikos bei baldų, aiškindamas, kad viską perduos Ukrainai, tačiau to jis nepadarė.
Į pažertus kaltinimus Minedas atsakė paprastai: „Pienas „Maximoje“ taip pat kainuoja“, o metami kaltinimai jam esą skamba taip, lyg Malinauskas būtų „atėjęs pirmą dieną į darželį“.
Dar anksčiau šalyje nuskambėjo ir istorija apie tai, kaip Šiaulių rajono savivaldybės tarybai priklausantis Simonas Strelcovas ėmėsi organizuoti mokymus ukrainiečiams per savo vadovaujamą viešąją įstaigą, tačiau, kaip paaiškėjo, vėliau buvo sugalvota schema, kuria remiantis, galimai dalis lėšų nukeliavo į konservatoriaus šeimos narių kišenes.
Tam buvo skirti 35 tūkst. eurų, iš kurių 11,5 tūkst. Eur, kurie buvo išleisti perkant paslaugas iš S. Strelcovo sutuoktinės Ž. Strelcovienės, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, bendrovės „MES 360“ bei iš kolegos konservatoriaus, taip pat esančio taryboje – Vaclovo Motiejūno žmonos R. Motiejūnės.
