Minedas galimai už Ukrainai suaukotus pinigus prisipirko sau baldų ir buitinės technikos
Greit jau bus minima trijų metų „sukaktis“, kai Ukrainoje vyksta karas. Beveik trys metai, kai žmonės nepailstamai ir toliau aukoja ukrainiečiams, ir beveik trys metai, per kuriuos gudrūs piliečiai išmoko kaip reikiant „suktis“ ir pasisavinti paprastų žmonių Ukrainai aukojamas lėšas. Lietuvoje jau nuskambėjo ne vienas skandalas, atskleidęs, kaip prisidengdamos pagalba nukentėjusiems nuo karo, labdaros organizacijos viską susišluoja į asmenines kišenes. Ukrainiečiai taip pat nepasižymi pilietiškumu ir be jokios sąžinės graužaties pildo savo kišenes nuskriaustųjų sąskaita.
Taip nutiko ir su visuomenei žinomo Mindaugo Jonušo, arba kitaip – Minedo, Ukrainai remti įkurta labdaros organizacija. Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui kilo pagrįstų įtarimų, kad Minedas, susižėręs visą naudą iš patiklių žmonių, ėmė ir pabėgo, ir visus, kurie su juo kartu dirbo, paliko ant ledo, kad net neištesėtus pažadus teko pildyti[1].
Pasirodo, kaip teigia liudininkai, už žmonių gera valia suaukotus pinigus skandalingasis „Slava Ukraini“ šūkiu prisidengęs Minedas viešosios įstaigos vardu prisipirko buitinės technikos bei baldų, aiškindamas, kad viską perduosiąs Ukrainai (bet tas, pasak jų, neįvyko).
Į pažertus kaltinimus Minedas atsakė paprastai: „Pienas „Maximoje“ taip pat kainuoja“, o metami kaltinimai jam esą skamba taip, lyg Malinauskas būtų „atėjęs pirmą dieną į darželį“.
Ohmano kontora „Mėlyna/geltona“ negaili savo darbuotojams kosminių atlyginimų
Garsiai kvietę aukoti į šį fondą, neva skirtą ukrainiečiams paremti, visuomenininkai dabar turėtų būti nulenkę galvas ir atsiprašyti patiklių žmonių. Tačiau, deja, tai niekada neįvyks.
Rodos, organizacija įsikūrė kilniam tikslui – padėti Ukrainai nepalūžti karo metu ir, kas be ko, remti karinės konfrontacijos epicentre atsidūrusius žmones. Taigi, kaip ir turėtų veikti minimaliais ištekliais – vietoje darbuotojų, samdyti savanorius, turėti tik pačias būtiniausias transporto priemones ir pan.
Visgi, sėkmės maksimalizmas neaplenkė ir šios organizacijos, gausiai padėjusios ne tik ukrainiečiams (lieka neaišku, kokia aukų dalis juos pasiekė), bet ir savo darbuotojams, kurie Ukrainai sutiko padėti tikrai ne už „ačiū“ (2023 m. gegužę algos siekė ir 5 tūkst. eurų), o prie viso to, neaišku, kaip vos penki kontoroje dirbantys darbuotojai dalinasi dešimčia automobilių.
Pats labdaros įkūrėjas J. Ohmanas savo kartelės taipogi nenuleidžia ir pats viešėdamas Ukrainoje tikrai nemiega pasitiesęs miegmaišio kokios mokyklos aktų salėje. Priešingai, kol į organizaciją toliau plaukia šimtai tūkstančių eurų, jis ima ir vienai nakčiai išsinuomoja tris kambarius už 5 300 JAV dolerių. Apie pačią J. Ohmano asmenybę turbūt priminti nereikia ir josios išpuolius prieš Lietuvos valstybę išniekinant nacionalinę vėliavą.
Konservatorius S. Strelcovas pasirūpino schema, kad pinigai pasiektų ne tik ukrainiečius, bet ir jo paties šeimą
Šiaulių rajono savivaldybės tarybai priklausantis S. Strelcovas ėmėsi organizuoti mokymus ukrainiečiams per savo vadovaujamą viešąją įstaigą, tačiau, kaip paaiškėjo, vėliau buvo sugalvota schema, kuria remiantis, galimai dalis lėšų nukeliavo į konservatoriaus šeimos narių kišenes.
Skelbiama, kad iš viso šiam tikslui buvo skirti 35 tūkst. eurų, iš kurių 11,5 tūkst. Eur buvo išleisti perkant paslaugas iš S. Strelcovo sutuoktinės Ž. Strelcovienės, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, bendrovės „MES 360“ bei iš kolegos konservatoriaus, taip pat esančio taryboje – Vaclovo Motiejūno žmonos R. Motiejūnės.
Patys ukrainiečiai be gailesčio tuštino savo šalies biudžetą karo metu
O štai nuo visų organizacijų, rinkusių paramą Ukrainai, jau „atfiltruotas“ likutis, kuris išties buvo siunčiamas į frontą, nutekėjo į pačių ukrainiečių valdžios pareigūnų kišenes. Šių metų pradžią pažymėjo neregėtas skandalas – vienos Ukrainos ginklų gamyklos darbuotojai sudarė neteisėtą sandėrį su gynybos ministerijos pareigūnais, kuriame buvo numatyta pasisavinti net 40 mln. dolerių sumą, kuri buvo skirta pirkti 100 tūkst. vienetų minosvaidžio sviedinių[2].
Be šio atvejo, ir pačioje Ukrainoje gausu veikusių labdaros fondų, kurie piktnaudžiavo žmonių gerumu ir beširdiškai pasielgė su badaujančiais ir stokojančiais savo tautiečiais. 2023 m. atskleistais duomenimis, net penki labdaros fondai esą galėjo netinkamai išleisti ketvirtadalį aukų. Iš viso fonduose buvo sukaupta apie 4,4 mln. JAV dolerių suma, o fondus finansavo ir Ukrainos socialinė ministerija[3].
Skelbiama, kad iš šių lėšų turėjo būti apmokėta humanitarinė pagalba Kyjivo, Charkovo ir Černigovo sričių bendruomenėms, smarkiai nukentėjusioms nuo karo.
Pinigai buvo įsisavinami ir per fiktyvių įmonių grandinę perkant medicininius rinkinius net keturis kartus didesne nei rinkos kaina.
Ukrainos valdininkai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bėgdami iš šalies
Šis pavyzdys tik parodo, kur dėsis visi karo kurstytojai, kai prasidės realūs kariniai veiksmai. Štai, gavę pirminę informaciją apie prasidėsiantį karą, net 13-a vietos tarybų narių neteisėtai paliko savo šalį, kai joje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Pagal Ukrainos įstatymus laikoma, kad esant nepaprastajai padėčiai, draudžiama šaukiamojo 18-60 metų amžiaus vyrams išvykti į užsienį, išskyrus išimtimi laikomą Kelio sistemą, kai šalį trumpam laikui gali palikti vairuotojai, gabenantys humanitarinę pagalbą. Būtent ja pasinaudojo jaunieji ukrainiečiai įstatymų leidėjai, kurių dalis savo mandato atsisakė, o kita dalis ir toliau juos negarbingai išlaikė.
