Nėra jokių ribų: norintys pasipinigauti naudojasi net labdara
Karas Ukrainoje sukrėtė daugelį, tačiau siaubingų įvykių paveikti lietuviai susitelkė ir greitai ėmė aukoti nelaimės ištiktiems ukrainiečiams. Pavasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad paramą Ukrainai skyrė daugiau nei pusė lietuvių: 50,3 proc[1]. Iš jų 29 proc. aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7 proc. aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6 proc. – skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą.
Tačiau karui tebesitęsiant, o aukotojų entuziazmui dabar jau blėstant, į viešumą iškyla vis daugiau nemalonių detalių tiek dėl paramos Ukrainai rinkėjų, tiek ir kitų, aktyviai įsitraukusių į labdaringą veiklą.
Ar tai reiškia, kad ten kur labdara, ten ir tie, kurie tik laukia kaip būtų galima iš to pralobti? Ne visais atvejais, tačiau tokių liūdnų pavyzdžių nestinga, o vienas paskutiniųjų yra siejamas su Šiaulių rajono tarybos nariu, priklausančiu konservatorių partijai.
Paaiškėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, konservatorius Simonas Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga gavo paramos lėšų, kurias turėjo išleisti Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams, bet dalis šių lėšų nukeliavo į S. Strelcovo šeimos ir į kito bendrapartiečio biudžetą.[2]. Klausimai dabar keliami tiek dėl mokymų kainų, tiek dėl to, kiek šių mokymų iš tiesų įvyko.
Dėl šio įvykio Šiaulių rajono savivaldybė svarsto kreiptis į teisėsaugą. Šia istorija susidomėjo ir Kultūros ministerija bei patys konservatoriai, kuriems potencialus lėšų grobstymo skandalas tikrai negalėtų pridėti populiarumo taškų: partijai neseniai smogė pedofilijos skandalas, nepasitikėjimą pakurstė ir krizė Vyriausybėje, kilusi po liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo.
Konservatorius sumąstė gudrią schemą, pagal kurią, lėšos Ukrainai galėjo nugulti į jo šeimos biudžetą
Istorija su Šiaulių rajono konservatoriumi prasidėjo pernai, kai į Šiaulių rajono savivaldybę kreipėsi Japonijos Nagojos miesto Meijo universiteto prof. Inaba Chiharu ir pranešė apie dvišalį bendradarbiavimą su savivaldybe ir tarybos nariu, VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ vadovu S. Strelcovu.
Tuomet buvo teigta, kad bendradarbiavimas bus plėtojamas siekiant padėti Lietuvoje esantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, o pats S. Strelcovas buvo įpareigotas įgyvendini Ukrainos karo pabėgėlių integraciją ir mokymus. Už tai, I. Chiharu į Šiaulių rajono savivaldybės sąskaitą pervedė 35 tūkst. eurų.
Vėliau, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio, ir VšĮ „Tekančios Saulės tiltai“, atstovaujama S. Strelcovo, sudarė sutartį dėl paramos lėšų naudojimo.
S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga mokymų paslaugas ėmė pirkti iš žmonos Živilės Strelcovienės, Nacionalinės regionų plėtros agentūros, bendrovės „MES 360“ ir iš kolegos taryboje konservatoriaus Vaclovo Motiejūno žmonos Renatos Motiejūnės.
Štai, S. Strelcovas ir jo sutuoktinė Ž. Strelcovienė sutartį dėl paslaugų teikimo sudarė už 11 500 eurų. Buvo įsipareigota vykdyti komunikacijos ir koučingo pagrindų modulį.
Vis dėlto, žmonos ir kolegos sutuoktinės įtraukimas signalizuoja, kad S. Strelcovas rengėsi ne tik padėti Ukrainos pabėgėliams, bet ir sau. Žiniasklaidai paviešinus šią istoriją, kilo didelis subruzdimas, ypač pastebimas jis buvo konservatorių gretose.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių rajono skyriaus taryba net nusprendė pašalinti iš partijos tarybos narius S. Strelcovą ir V. Motiejūną.
Partijos skyriaus pirmininkas Jonas Novogreckis sakė, kad sprendimai šalinti juos buvo priimti siekiant išsaugoti gerą partijos įvaizdį, tiesa, pagal partijos įstatus, TS-LKD nariai skyriaus tarybos sprendimą dėl šalinimo iš partijos per 10 dienų gali apskųsti partijos Priežiūros komitetui, tačiau abejojama ar bus einama tokiu keliu.
Be to, tiek S. Strelcovui, tiek V. Motiejūnui Šiaulių rajono skyriaus taryba jau pasiūlė atsisakyti tarybos nario mandatų, taip pat, pasiūlė nenaudoti TS-LKD Šiaulių rajono skyriaus vardo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veikloje[3]. Į šiuos įvykius reaguoja ir Kultūros ministerija.
„Įvertinusi viešai pasirodžiusią informaciją, Kultūros ministerija šiandien dėl p. S. Strelcovo kreipsis į VTEK“, – rašoma ministerijos pranešime[4].
Labdara Ukrainai vis dažniau tampa proga praturtėti
Deja, bet istorijų apie tai, kaip Ukrainai renkami pinigai ar kitos aukos tikrųjų nuskriaustųjų nepasiekia, nestinga. Neseniai organizacija „Lukšų vyrai“ sulaukė rimtų kaltinimų, kad ukrainiečiams suaukotus pinigus neva naudoja savo skoloms dengti.
Tokius kaltinimus pateikė verslininkas Rimvydas Agurkis. Jis teigė, jog paramą renkantis Gintautas Mauricas iki karo turėjo skolų, kurias dabar jau grąžino už ukrainiečiams suaukotus pinigus.
„Savo tikslams naudoti paramai gautas lėšas. Tai yra faktas, – sako R. Agurkis. – Prasidėjus karui šis pilietis pasisiūlė skolą grąžinti su sąlyga, kad išrašys sąskaitą už tas pasisavintas prekes viešai įstaigai „Lukšų vyrai“. Tas ir buvo atlikta. Ir iš „Lukšų vyrų“ buvo apmokėta sąskaita, kuriomis padengtos jo asmeninės skolos, padarytos iki karo“.
G. Mauricas sako, kad šie kaltinimai yra melas ir teigia, kad iš tiesų iš organizacijos sąskaitos buvo pavedimas, bet ne jo asmeninei skolai padengti. Jis teigė, kad 700 eurų vienai įmonei pervesti už degalus ir transportą, susijusius su paramos ukrainiečiams pristatymu.
Neskaidrumo šešėlis krenta ir ant Ukrainoje kovojančio Mariaus Skripkiūno, kuris teigia, kad remti reikėtų tiesiai karius. Tačiau tas pats R. Agurkis feisbuke paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad M. Skripkiūnas niekada niekur nekariavo ir kartu su G. Mauricu tiesiog vykdo aferą. R. Agurkis teigia, kad tokia jo turima informacija yra perduota tyrimą atliekantiems žurnalistams.
Nustebinti gali ir viena geriausiai žinomų Lietuvoje veikiančių organizacijų, renkančių paramą Ukrainos kariams „Blue-Yellow“. Organizacijos darbuotojų atlyginimai dabar lenkia net kai kurių mūsų šalies politikų.
Pradėjusi savo veiklą 2014 metų spalį, per visus tuos metus organizacija laikėsi kukliai ant kelių žmonių pečių, tačiau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, darbuotojų skaičius ženkliai išaugo: sutapimas ar ne, bet pakilo ir jų atlyginimai.
Kaip galima matyti pačios organizacijos metinėje 2017 metų finansinėje ataskaitoje, per ataskaitinius finansinius metus (2017 m.) įstaiga gavo paramos iš fizinių asmenų 145 983 eurus. Suteikė labdaros ir paramos už 108 109 eurus. Beveik 38 tūkst. eurų buvo nurašyti sąnaudoms.
Nuo pat 2018 metų iki 2022 metų pavasario deklaruota, kad įstaigos darbuotojai atlyginimo negavo, o 2022 pavasarį, atlyginimai jau siekė iki 1,7 tūkst. eurų ir toliau augo, kol šių metų balandį jau siekė 3,2 tūkst. eurų, o gegužę – 5,02 tūkst. eurų. Palyginimui, galime pažvelgti kiek uždirba Lietuvos Seimo nariai: maždaug apie 3500 eurų neatskaičius mokesčių.
Visiškai neseniai nemalonių įtarimų šešėlis krito ir ant Raudono kryžiaus, kai paaiškėjo, kad organizacija džiaugiasi naujomis transporto priemonėmis – prabangiais džipais.
Tiesa, Lietuvos Raudonasis kryžius tik plintant įrašui apie tai, kad jie įregistravo 2 prabangius automobilius, kurių kiekvienas kainuoja po 111 tūkst. eurų, ėmė aiškintis, kad automobilių iš pačių neabejingų piliečių lėšų suaukotų pinigų nepirko. Atskleista, kad tai dovanos iš kolegų Vokietijoje ir „Mercedes“ koncerno.
Vis tik, organizacija negali atsakyti į klausimą, kodėl vokiečiai paramą suteikė tokia prabangia transporto priemone. Pažymėta tik tai, kad automobiliai iš tiesų buvo gauti nemokamai, kartu buvo gauti ir kiti papildomi finansiniai ištekliai jų eksploatacijai.
