Lietuvoje nėra perteklinių mirčių, nors duomenys rodo ką kitą

Suprasti akimirksniu
Plitimas
COVID-19 pasekmės siejamos su padidėjusiu pertekliniu mirtingumu. Cottonbro studijos/Pexels nuotrauka

Pagal perteklinį mirčių skaičių Lietuva lenkia jau net ir Rusiją

Statistika byloja, kad pagal perteklinio mirtingumo skaičius Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pasaulyje. Ji pakilo net į trečiąją vietą ir šiais rodikliais jau aplenkė net Rusiją. Tuo tarpu nacionalinis transliuotojas LRT visomis išgalėmis mėgina šią informaciją paneigti, teigdamas, kad tai tėra dezinformacija, kuria patiki žmonės, patys neįsigilinę į situaciją. 

Jau visame pasaulyje nebeslepiama COVID-19 pandemijos metu padaryta žala žmonėms ir iš to išaugęs perteklinis mirtingumas, tačiau Lietuvą ši informacija pasiekia vis dar vangiai, o pats nacionalinis transliuotojas remiasi ne tarptautiniais oficialiais duomenimis, bet sau galimai naudingais šaltiniais. Kaži, kodėl taip bijoma cituoti užsienio paskelbtus duomenis, o leidžiama pasisakyti tik vietiniams specialistams, kurių reputacija visuomenėje smarkiai abejojama?

Remiantis „The Economist“ pateikta perteklinio mirtingumo lentele, pirmoji vieta pagal perteklinių mirčių skaičių atiteko Bulgarijai (1 096 perteklinės mirtys, tenkančios 100 tūkst. gyventojų), antroji – Serbijai (920 perteklinės mirtys) ir trečioji – Lietuvai su 872 perteklinėmis mirtimis, tenkančiomis 100 tūkst. gyventojų[1]. Net Rusijoje perteklinės mirtys sudarė mažesnį skaičių – 868. 

Virusas
Lietuva pakilo į trečią vietą pasaulyje pagal perteklinį mirtingumą. Engino Akyurto/Pexels nuotrauka

LRT: perteklinis mirtingumas šiuo metu Lietuvoje nefiksuojamas

Tačiau nacionalinis transliuotojas, kaip jau minėta, ignoruoja pasaulinius duomenis ir yra įsitikinęs, kad tokio dalyko kaip perteklinis mirtingumas Lietuvoje nėra. Tokia retorika visai primena diktatoriaus, įsitikinusio, kad jo valstybėje yra „viskas gerai“, kalbą. 

LRT pasidalino Statistikos departamento įžvalgomis, kuriose teigiama, kad Lietuvoje šiuo metu nėra fiksuojamas perteklinis mirtingumas[2].

Statistikos departamento LRT atsiųstame laiške teigiama, kad šiuo metu nėra atlikta naujausių tikslinių perteklinio mirtingumo skaičiavimų, bet iš preliminarios apžvalgos esą galima pasakyti, kad perteklinis mirtingumas šalyje buvo žymus keliuose laikotarpiuose: nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. vasario, taip pat nuo 2021 m. rugsėjo iki gruodžio. O štai 2022-aisais esą nebuvo pastebėta jokių perteklinio mirtingumo bruožų.

Šiame straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad tam tikru pandemijos laikotarpiu perteklinis mirtingumas Lietuvoje buvo vienas iš aukščiausių visoje Europoje. Teigiama, kad mirčių skaičius augo jau nuo 40 metų, o mirtingumo pikas buvo pasiektas 2021 metų gruodį.

Tokį rezultatą, anot Lietuvos mokslininkų, lėmė neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, savigyda, išaugęs sergamumas kitomis ligomis.

O štai „The Economist“ pateiktoje perteklinio mirtingumo lentelėje matome, kad Lietuva pagal šį rodiklį trečią vietą pasaulyje užėmė jau atnaujinus šiuos duomenis.

Pandemija
Perteklinį mirtingumą lėmė sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumas. Cottonbro studijos/Pexels nuotrauka

Madų nesivaikiusi Švedija pandemiją išgyveno be didžiulių nuostolių

Teigiantiems, kad socialinio gyvenimo ribojimas buvo būtinas siekiant suvaldyti koronavirusą, išvengti ligoninių perkrovimo ir medikų perkaitimo bei susirgusiųjų mirčių, vertėtų prisiminti Švedijos pavyzdį. Būtent šioje šalyje net ir esant epidemijos pikui gyventojams nebuvo užvertos nei mokyklų, nei kitų įstaigų durys, o COVID-19 sertifikatas švedams veikiausiai turėjo didesnes asociacijas su Kinijos vykdoma sistema nei su šalies realybe.

Profesorius Johan Giesecke savo dar pandemijos pradžioje duotame interviu supeikė griežtus COVID-19 ribojimus, kuriuos taikė Didžioji Britanija ir Australija, teigdamas, kad tokiu būdu atvejų „sprogimas“ yra tik nukeliamas vėlesniam laikui, mat sušvelninus šias priemones, antroji banga bus nebeišvengiama[3].

Dėl šios priežasties, pasak J. Giesecke, Švedijos vyriausybė iškart nusprendė imtis tik tokių kovos su pandemija priemonių, kurios būtų pagrįstos įrodymais. O tarp tokių priemonių tikrai nėra sienų, mokyklų uždarymo bei socialinio atsiribojimo, kuriuose, pasak epidemiologo, „beveik nėra mokslo“.

Švedijos taikytos politikos efektyvumą geriausiai pabrėžia pasaulio valstybių mirtingumo nuo COVID-19 lentelė. Joje Švedija užima garbingą pirmąją vietą (6,7 % perteklinių mirčių), minėta Australija – septintąją vietą su 18,0 % pertekliniu mirtingumu, D. Britanija – 13-ąją (24,5 %) ir Lietuva – 23-ą (29,7 %) [4].

R. Doveika įsitikinęs, kad pandemijos siųstų pamokų mes dar neišmokome

Šiek tiek nukrypstant toliau nuo statistinių duomenų ir „plikų“ skaičių, pasidaliname ir kunigo Ričardo Doveikos įžvalgomis apie pandemiją. Žinoma, sakysite, kad pandemijos valdymas yra toli gražu ne Bažnyčios reikalas, tačiau tikėjimo, kad ir kaip bebūtų, iš žmonių gyvenimų išmesti negalime. O dar turint omenyje tai, kad visi fiziniai susirgimai dažniausiai prasideda dar dvasiniame lygmenyje…

Kunigas R. Doveika pabrėžia, kad pasaulis vis dar neišmoko COVID-19 pandemijos siųstų pamokų, o tą rodo ir Kinijos pavyzdys, nuo ko visa ir buvo pradėta – perpildytos ligoninės, masinis mirštamumas ir nebeteikiama jokia teisinga statistika. Viskas, kas perduodama, tai „kažkoks iškreiptas iliuzijų paketas“[5].

Didžiausia tragedija, pasak R. Doveikos, įvyko tada, kai patys žmonės sudraskė tai, ką sukūrė Baltijos kelyje – savo vienybę. Pandemija kaimynus, draugus, bendradarbius pavertė vieni kitų priešais ir pakvietė į kovos lauką. 

Kunigo pastebėjimais, aukštesnes pareigas visuomenėje einantys asmenys bei nuomonės formuotojai su pasimėgavimu bandė „kuo bjauriau apspjauti kitaip mąstantį žmogų“. Prasidėjus karui Ukrainoje, situacija nepasikeitė, o R. Doveika atkreipė dėmesį, kad demokratija pagimdė žiaurų ginklą – atmetimo, sunaikinimo kultūrą, kai net 74 proc. žmonių bijo pasakyti savo nuomonę.