Laisvės partija surogatinę motinystę siūlo vienišoms moterims
Kelerius pastaruosius metus Seime verda aktyvios diskusijos dėl surogatinės motinystės įteisinimo Lietuvoje. Pirminiam siūlymui sulaukus gausios parlamentarų bei visuomenės kritikos, dabar Laisvės partijos narė Morgana Danielė pakaitinės motinystės įteisinimo Lietuvoje temą palietė kitu kampu – akcentuodama Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Lietuvoje galiojančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali gauti tik susituokusios poros ar partnerystės sutartį sudarę asmenys.
Tačiau Seimo narė M. Danielė teigia, kad neteisinga, jog šiuo metu vienišos mūsų šalies moterys arba nesusituokusios, nevaisingos poros negali pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis.
Parlamentarė tokią poziciją grindžia tarptautinių žmogaus teisių konvencijose ir nacionaliniuose teisės aktuose nurodytais teiginiais, kad visi turime lygias teises į šeimos planavimą[1].
Be to, M. Danielės teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje daugėja finansiškai ir emociškai pasiruošusių moterų, kurios sprendimą dėl motinystės gali priimti pačios. Anot politikės, netrūksta ir situacijų, kai moteris yra pasirengusi motinystei, tačiau šalia savęs dar neturi tinkamo partnerio. Tokiu atveju viliamasi, kad partneris gali atsirasti ir vėliau, tačiau biologinis laikrodis nelaukia.
„Teoriškai vienišai moteriai norą susilaukti vaiko įmanoma išpildyti per spermos donorystę arba per (ne)pažįstamą žmogų. Mokslo pažanga tai leidžia padaryti legaliai, neieškant vienos nakties nuotykio. Pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga šios moterys gali 16-oje Europos valstybių, tarp kurių ir mūsų kaimyninės Latvija bei Estija. Tačiau Lietuvoje vienišoms moterims vis dar neleidžiama tokiu būdu įgyvendinti savo prigimtinės teisės susilaukti vaikų“, – teigia M. Danielė.
Politikės nuomone, ribojama galimybė gauti vaisingumo priežiūros paslaugas neigiamą poveikį daro ne tik vienišoms moterims, bet ir nesusituokusioms nevaisingoms poras. Dėl to M. Danielė skatina valstybę remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų taikymą visiems žmonėms, nediskriminuojant jų pagal šeimyninę padėtį.
Surogatinės motinystės tema Lietuvoje yra ypač poliarizuojanti
Dar 2021 m. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė siūlymą įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę. Pagal pasiūlymą, tokia paslauga būtų prieinama toms moterims, kurioms nėštumas fiziologiškai negalimas. Tokiu scenarijumi, surogatinė motina įsipareigotų „naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai“[2].
Tačiau šį SAM siūlymą visuomenė įvertinos itin prieštaringai. Prekybos žmonėmis srityje dirbantys specialistai atkreipė dėmesį, kad pritarus tokiam siūlymui, moters gimda būtų vertinama kaip prekė. Be to, Lietuvoje atsivertų dar viena niša išnaudojimui ir medicininiam turizmui.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė atvirai pareiškė, kad surogatinė motinystė yra panašus į išnaudojimą veiksmas.
„Kalbant apie gestacinę surogaciją, kai in vitro apvaisintą embrioną įkėlus į moters gimdą ji išnešioja, pagimdo ir pagal sutartį vaikelį atiduoda jį užsakiusiems asmenims, manau, kad tai yra neleistinas, panašus į išnaudojimą veiksmas“, – sakė K. Mišinienė ir pabrėžė, kad moters gimda taptų „preke, valdoma įstatymų, kontraktų, užsakovų“.
Negana to, dar 2020 m. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Gitanas Nausėda, visa Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija buvo aktyviai raginami pasmerkti bet kokios formos surogaciją ir reprodukcinį turizmą.
Dokumentu raginta imtis veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos (ES) šalyse, surogacija būtų uždrausta. Rezoliucijoje teigta, kad „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma“. Rezoliuciją Seimui teikė parlamentarai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Egidijus Vareikis ir Rimantas Jonas Dagys.
Tuo tarpu pastaraisiais mėnesiais vis garsiau kalbama, kad naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas iš tiesų yra tik dūmų uždanga, po kuria slypi tas pats siekis Lietuvoje įteisinti surogaciją. Apie tai prabilo kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas.
Nors iš tiesų įstatymas numato, kad dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik moteriai ir su ja gyvenančiam sutuoktiniui ar partneriui, bet nėra abejonių, jog ilgainiui, teisės aktas bus panaudotas ir tos pačios lyties vaikų susilaukti norinčių asmenų porų atžvilgiu arba surogatinei motinystei įteisinti[3].
A. Veryga ragina nepamiršti, kad vaikas nėra gyvūnas, A. Širinskienė stebisi parlamentarų ideologine kaita
Į Seimo narės M. Danielės nuomonę, jog pagalbinio apvaisinimo procedūros turėtų būti prieinamos ir vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms, greitai sureagavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis į tokius siūlymus ragina pažvelgti logiškai ir skatina nepamiršti visuomenės ir kolegų parlamentarų pastabų, kad vaikas nėra šuo ar katė, kurio galima tiesiog užsinorėti.
„Labai įdomu, kad siekiama pagalbinio apvaisinimo teisę įteisinti žmonėms, kurie nenori įsipareigojimo santuokai, taičiau įsipareigoti auginti vaiką „sutiktų“. Jei jau pasiryžtama tam, tai kodėl netinka santuoka? Kodėl galvojama tik apie norinčiuosius turėti vaikų, o apie vaikus negalvojama? Kur yra vaiko teisė žinoti abu tėvus? Kur yra vaiko teisė augti su tėčiu ir mama? Tiesa, gyvenime neretai nutinka, kad to nepavyksta įgyvendinti, bet valstybė pati tokių nepageidaujamų trūkumų neturėtų kurti ir skatinti“, – teigia politikas[4].
Jis taip pat svarsto, kad tokio pasiūlymo esmė gali būti susijusi su galimybe ateityje dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos paslaugas pritaikyti ir homoseksualioms poroms.
„Žinom, kaip jautriai Lietuvos visuomenė reaguoja į vienalyčių porų įsivaikinimo ir vaikų auginimo klausimą. Tai štai jums ir „ėjimas žirgu“. Dar vienas gudrus žingsnelis bent jau moteriškoms vienos lyties poroms atverti vartelius turėti vaikų ir juos auginti. Net nereikia tos poros niekur registruoti, nes teisę įgytų ir „vieniša moteris“, kuriai pasak Morganos „tiksi laikrodis“, o reikiamo „partnerio“šalia neatsiranda“, – mano A. Veryga.
Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė dėmesį atkreipia į tai, kad Seimo nariai dirbtinio apvaisinimo bei surogacijos klausimu savo nuomonę keičia it kojines ir nesilaiko bendrinių partinių ideologinių vertybių.
Politikė pateikia rengiamų įstatymų projektų dokumentaciją, kuri parodo, kad socialdemokratai taip pat vis dažniau perima Laisvės partijos siūlomas iniciatyvas ir projektus[5].
„Paradoksas, bet Morganos Danielės parengtą projektą pirmiausiai pasirašė ne, ne Raškevičius…o G. Paluckas. Socialdemokratas“, – pažymi A. Širinskienė.
Surogatinė motinystė gali tapti ir nacionalinio saugumo grėsme
Tuo tarpu JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad surogatinė motinystė gali tapti net saugumo problema nacionaliniu mastu, mat Amerikoje pastebima tendencija, kad turtingi Kinijos piliečiai samdo amerikietes kaip surogatines motinas, kad šios pagimdytų vaikus. Tokie vaikai tampa JAV piliečiais, tačiau iš tiesų gyvena Kinijoje, perima šios šalies kultūrą, tradicijas ir, žinoma, politiką.
Kaip teigia „Heritage Foundation“ mokslinė bendradarbė ir Nepriklausomo moterų forumo ekspertė Emma Waters, vis daugiau Kinijos piliečių, jau sulaukusių vaisingo amžiaus, samdo amerikiečių surogatines motinas vien dėl to, kad šis reprodukcijos būdas Kinijoje yra neteisėtas. Nors daugelis tokių Kinijos piliečių iš tiesų gali siekti tiesiog savo svajonės sukurti šeimą išsipildymo, kartu tokia praktika tampa rizika ir ilgainiui gali leisti Kinijai visiškai įsiskverbti į JAV politiką.
„Kai kalbama apie Kinijos skverbimąsi į visus Amerikos gyvenimo aspektus, tai yra didžiulė grėsmė. Žinome, kad Kinijos vyriausybė įsiskverbė į mūsų socialinę žiniasklaidą su „TikTok“, gynybos kontraktus, žemės ūkio paskirties teritorijas, pramogas ir net Holivudą. Atrodo, kad tikrai akivaizdus to tęsinys yra JAV piliečiai, kurie iš tiesų bus visiški kinai“, – teigia ekspertė.
E. Waters pasakoja, kad pasirinkus tokį surogacijos metodą, embrionai implantuojami surogatinei motinai, kuri vaiką išnešioja Jungtinėse Valstijose. Šie Kinijos piliečių vaikai įgyja ir išlaiko visas JAV pilietybės teises, nors įprastai būna auginami Kinijoje.
„Kai kalbama apie faktinį stebėjimą, kas yra šie tėvai, kas yra vaikai ar net koks yra Kinijos dalyvavimas, šiuo metu to padaryti iš esmės neįmanoma. Tai tikrai yra laukiniai nevaisingumo gydymo Vakarai“, – aiškina E. Waters.
Kinija ilgus dešimtmečius vykdė griežtą „vieno vaiko“ politiką, tačiau 2015 m. Kinijos vyriausybė sušvelnino šeimos planavimo taisykles ir leido poroms turėti daugiau vaikų. Kai kurios provincijos taip pat pakeitė įstatymus, kad nesusituokę asmenys galėtų registruoti vaikus ir kreiptis dėl socialinės rūpybos paslaugų. Šie pokyčiai paskatino Kinijos piliečių, ieškančių surogatinių motinų užsienyje, tendenciją.
