Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji: istorija, prasmė ir kaip ji švenčiama Lietuvoje

Tarptautinė moters diena minima kovo 8-ąją. Ji išaugo iš XX a. pradžios darbininkų ir moterų judėjimų, Lietuvoje švenčiama nuo 1914 m., sovietmečiu buvo valstybinė šventė, o dabar yra atmintina diena. Žemiau – kaip ji atsirado, kodėl pasirinkta būtent ši data ir kaip jos prasmė keitėsi.

Kovo 8-oji nėra poilsio diena: kas ji šiandien Lietuvoje

Sovietmečiu kovo 8-oji Lietuvoje buvo valstybinė šventė, ir liko iki 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę ji liko neoficialia švente, skirta pagerbti moteris, o XXI a. pradžioje buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Atmintina diena nereiškia laisvadienio: tai pagarbos ir dėmesio data, o ne darbo kalendoriaus pakeitimas.

Dažniausi šventimo būdai – gėlės, kuklūs pietūs, nedidelės dovanos (saldumynai, rankdarbiai, kvepalai, papuošalai) ir pasveikinimai žodžiais. Vilniuje atliktoje apklausoje tik apie 1 proc. gyventojų teigė šios dienos nešvenčiantys. Šventinius pietus dažniausiai rengė lenkai (63 proc.), rusai (56 proc.), lietuviai – rečiausiai (38 proc.).

Pirmoji Moters diena JAV buvo paskelbta 1909 m.

XIX a. pabaigoje Vakarų šalyse stiprėjo moterų judėjimai, kurie reikalavo teisės balsuoti, geresnių darbo sąlygų ir lygių galimybių. 1909 m. JAV socialistų partija inicijavo pirmąją nacionalinę Moters dieną. Iki 1913 m. ji buvo minima paskutinį vasario sekmadienį.

1910 m. Kopenhagoje vykusi Tarptautinė socialisčių konferencija pasiūlė šią dieną paskelbti tarptautine. Pirmą kartą tarptautiniu mastu ji paminėta 1911 m. kovo 19 d. Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Enciklopedijos duomenimis, mitingai surinko daugiau nei milijoną dalyvių.

Kodėl būtent kovo 8-oji: 1917 m. demonstracijos Sankt Peterburge

Kovo 8 d. data siejama su 1917 m. moterų demonstracijomis Sankt Peterburge dėl maisto trūkumo, kurios tapo vienu iš Rusijos vasario revoliucijos kibirkščių. Vėliau sovietų vadovai kovo 8-ąją patvirtino kaip oficialią šventės datą. SSRS ji tapo valstybine švente 1965 m., tačiau kai kurie šaltiniai nurodo 1966 m., todėl tikslią datą tikslinga vadinti 1965–1966 m.

Jungtinės Tautos šią dieną oficialiai pripažino 1977 m. Dar 1975 m. Generalinė Asamblėja pakvietė šalis ją minėti kaip moterų teisių ir pasaulio taikos dieną, o tai padėjo šventei išplisti Vakaruose. Šiandien JT svetainėje nurodoma, kad pasaulyje moterys turi tik 64 proc. teisinių teisių, kurias turi vyrai, o 2026 m. dienos tema – „Teisės. Teisingumas. Veiksmai. VISOMS moterims ir mergaitėms“.

Lietuvoje diena švenčiama nuo 1914 m., o sovietmečiu buvo siejama su Motinos diena

Enciklopedijos duomenimis, Lietuvoje Moters diena pirmą kartą minėta 1914 m. Sovietų Sąjungoje ir jos sąjungininkėse kovo 8-oji buvo kartu ir Motinos diena: vaikai sveikindavo mamas, dovanodavo gėles, deklamuodavo joms skirtus eilėraščius, vyrai teikdavo gėlių moterims. Gegužės pirmąjį sekmadienį Motinos dieną sugrąžino tik sovietmečio pabaigoje.

Šiandien Lietuvoje šios dienos vadinimas kartais skiriasi: oficialiuose tekstuose galima sutikti pavadinimą „Tarptautinė moterų solidarumo diena“, kasdienėje kalboje sakoma „Moters diena“ arba tiesiog „kovo 8-oji“. Plačiau apie šios dienos šventimo idėjas rasite straipsnyje „Moters diena: idėjos, kaip atšvęsti ypatingą dieną išradingai“, o apie moteris, palikusias žymų pėdsaką šalies istorijoje, – tekste „Įžymios Lietuvos moterys, kurias turite žinoti“.

Moterų teisės Lietuvoje: nuo Lietuvos Statuto iki lygių galimybių įstatymo

Moters dienos prasmę geriau suprasti padeda šalies moterų teisių kelias. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) moterims numatė paveldėjimo teises ir teisę dalyvauti pasitarimuose. 1905 m. gruodžio 4–5 d. Didysis Vilniaus Seimas pripažino moterų ir vyrų lygybės principą ir visuotinę lygią rinkimų teisę.

1918 m. lapkričio 2 d. Laikinosios Konstitucijos pagrindiniai įstatymai įtvirtino vyrų ir moterų lygias teises, o 1919 m. Rinkimų įstatyme moterims pripažinta rinkimų teisė. 1920 m. į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos penkios moterys. 1922 m. Civilinis kodeksas suteikė lygias nuosavybės ir paveldėjimo teises.

Šiuolaikinė teisinė bazė pradėjo formuotis 1994 m., kai Lietuva ratifikavo JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo. 1998 m. gruodį priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 1999 m. kovą. 2005 m. pradėjo veikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Gėlės ar teisės: kodėl kovo 8-oji kelia diskusijų

Kasmet Lietuvoje kartojasi tas pats klausimas: ar kovo 8-oji yra kova už teises, ar sovietinis palikimas. Lietuvos žiniasklaida šiuo klausimu nėra vieninga. Dalis autorių šventę atriboja nuo sovietinių šaknų ir primena senesnes tradicijas, o skaitytojų komentaruose dažniausiai matomos dvi nuomonės: tai pagarbos moterims išraiška arba sovietinės tradicijos tęsinys.

Gėlės, ypač tulpės, išlieka dažniausia dovana: jas perka mamoms, partnerėms, kolegėms ir draugėms. Dalis žmonių atkreipia dėmesį, kad pagarba moterims neturėtų apsiriboti viena diena per metus, o 2020 m. Kaune surengtas žygis prieš smurtą prieš moteris kovo 8-ąją pavertė priminimu apie problemas, kurios lieka už puokščių.

Kad ir kaip kiekvienas šią dieną vertintų, jos istorija rodo, kad ji pradėta kaip moterų teisių ir lygybės šventė. Tai viena iš priežasčių, kodėl ją verta minėti ne tik gėlėmis, bet ir dėmesiu moterų darbui, saugumui bei teisėms.