<h2>Ekspertai rekomenduoja neskubėti skiepytis nuo COVID-19</h2>
<p>Spalio 6 d. Lietuvoje prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis koronaviruso vakcinomis etapas.</p>
<p>Tai reiškia, kad 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai jau gali pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant adaptuotas vakcinas.</p>
<p>Nors medikai kalba, kad tokia galimybe pasinaudoti turėtų su savo šeimos gydytoju sveikatos būklę įvertinę rizikos grupių asmenys, kiti piliečiai į vakcinacijos kabinetus skubėti neturėtų[1].</p>
<p>Ekspertai perspėja, kad kai kurios COVID-19 vakcinos rūšys gali turėti stipriau nei virusas paveikti galinčių šalutinių poveikių.</p>
<p>Be to, vis daugiau ekspertų pabrėžia, kad skiepytis ketvirtąją vakcinos doze anaiptol nėra būtina ir teigia, kad COVID-19 vakciną turėtume traktuoti kaip gripo – labiausiai reikalingą vyriausiems visuomenės nariams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ed-us-k0dml4nmopo-unsplash-3-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ir Lietuvoje prabilta apie pavojingus vakcinų šalutinius poveikius</h2>
<p>Dabar, kai Lietuvoje prasidėjo antrasis vakcinacijos naujomis vakcinomis etapas, vis daugiau ekspertų apie vakcinas prabyla akcentuodami ne tik jų naudą, bet ir galimą žalą.</p>
<p>Kaip teigia medicinos mokslų daktaras, virusologas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas viena iš trijų vakcinų nuo COVID-19 rūšių turi tam tikrų šalutinių poveikių, galinčių paveikti stipriau nei pats virusas[2]. </p>
<p>Pasak S. Čaplinsko, kuo toliau, tuo daugiau gaunama informacijos apie vakcinų šalutinius poveikius:</p>
<blockquote>
<p>„Dar pandemijos pradžioje sakiau – natūralu, kad kyla daug klausimų, nuogąstavimų ir nepasitikėjimo dėl vakcinų, bet kuo toliau, tuo geriau bus galima atsakyti į klausimus“, – sakė virusologas.</p>
</blockquote>
<p>Eksperto S. Čaplinsko nuomone, kai kyla tokie klausimai, padėtį reikia vertinti kritiškai ir įsivertinti, ar vakcina duotų daugiau žalos, ar naudos – negalima galvoti, kad visiems vakcinuotis yra geriau, nei likti nesiskiepijus.</p>
<blockquote>
<p>„Išvada, kad negalima taikyti vieno dydžio drabužių parduotuvės visiems, be atodairos sakyti – eikit, visi greitai į eilutę rikiuokitės ir skiepykitės. Tai sukels žmonėms tik nepasitikėjimą, jeigu nebus išaiškinama ir atsakoma į tuos klausimus, kurie pagrįstai žmonėms kyla“, – sakė S. Čaplinskas.</p>
</blockquote>
<p>Pasak ULAC vadovo, ne į naudą išėjo tendencijos abejojančius vakcinomis ar pandemijos suvaržymais laikyti „antivakseriais“; taip dalis visuomenės liko su savo abejonėmis ir neatsakytais klausimais.</p>
<blockquote>
<p>„Kai kas tuos žmones, kurie kelia tokius klausimus, iš karto priskiria prie kažkokių „antivakserių“ ar panašiai. Reikia nebijoti pasakyti, kaip yra iš tiesų. Lygiai taip pat nebijoti pasakyti, kad tokie „lokdaunai“, kokie buvo, tai yra negerai – tai seniai jau aišku“, – sakė S. Čaplinskas.</p>
</blockquote>
<p>Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo teigimu, ne bet kam ir bet kada ir dabar reikia pulti skiepytis, geriau tą reikia daryti atsižvelgiant į atitinkamas indikacijas.</p>
<blockquote>
<p>„Kuo žmogus jaunesnis ir jei neturi gretutinių ligų, juo labiau jei buvo prieš tai pasiskiepijęs, jam sustiprinančio skiepo dozės efektyvumas daug mažesnis. Kartais jis gali ir nesuteikti papildomos apsauginės pridėtinės vertės“, – aiškino S. Čaplinskas[3].</p>
</blockquote>
<p>Ekspertui dalinai pritaria ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, kuri taip pat patikina, kad šiuo metu tikrai nėra būtinybės skiepytis visiems.</p>
<blockquote>
<p>„Apie ketvirtą COVID-19 skiepo dozę reikėtų galvoti panašiai kaip apie gripo vakciną – ji labiausiai galėtų būti rekomenduojama vyresniems asmenims, turintiems lėtinių ligų. Jeigu tai yra jaunesni žmonės, ypač persirgę, tikrai didelės būtinybės nėra,“ – teigia ekspertė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-w9keokhajkw-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vakcinacija skatinama, tačiau neverčiama</h2>
<p>Lietuvoje nuo praėjusio ketvirtadienio visi vyresni nei 18 metų asmenys gali vėl skiepytis vakcina nuo koronaviruso, tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė apie vakcinacijos poreikį visiems Lietuvos piliečiams kalba atsargiai[4].</p>
<p>Pasak jos, pirmiausia reikia sau atsakyti į klausimą, kada mes paskutinį kartą vakcinavomės arba buvome persirgę COVID-19 liga. Be to, viceministrė akcentuoja, kad asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, imunosupresinėmis ligomis susiduria su visiškai kitokia situacija.</p>
<p>Tuo tarpu kiti suaugę asmenys, pasitinkant rudenį, kaip ir su gripu, įsivertina savo sveikatą ir imunitetą, ir vakcinuotis ar ne, sprendžia patys:</p>
<blockquote>
<p>„Akcentas yra pagyvenusio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis ir tik tada jauni žmonės,“ – teigia viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė.</p>
</blockquote>
<p>SAM nurodo, kad 18 m. ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, arba asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gali pasiskiepyti ne anksčiau kaip po 90 dienų (3 mėn.) nuo sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos arba ne anksčiau kaip po 180 dienų (6 mėn.) nuo COVID-19 ligos patvirtinimo.</p>
<p>Kiti pilnamečiai asmenys, kurie, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, turi didžiausią riziką užsikrėsti COVID-19 liga ir (ar) susirgti sunkia šios ligos forma (įvertinus sveikatos priežiūros specialistui) antrąjį sustiprinamąjį skiepą gali gauti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po pirmos sustiprinančiosios dozės suleidimo dienos arba dienos, kai buvo patvirtina COVID-19 liga.</p>
<p>Visi kiti pilnamečiai asmenys gali pasiskiepyti, jei nuo paskutiniojo sustiprinamojo skiepo praėjo ne mažiau kaip 6 mėn. arba po oficialiai patvirtinto persirgimo – 9 mėn. (270 dienų)[5].</p>
<p>Kviesdama pasiskiepyti, ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina.</p>
