Lietuvoje gyventi gera: kazino ir bankų paslaugoms – 0 proc. PVM, duonai ir vandeniui – 21 proc.

Už lošimą kazino PVM nemokėsite, bet už vandenį ir duoną – teks

Sveiki atvykę į Lietuvą – patys tautiečiai savo Tėvynę dažnai vadina „stebuklų šalimi“ – ir, matyt, ne veltui. Štai šiose pasakų žemėlėse žmonės gali nemokėti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lošdami kazino, jo taip pat nemokės bankai, bet gyventojai maksimaliai turės atverti savo pinigines pirkdami duoną ir vandenį. Saviapgaulė ar noras visus pastatyti ant rusiškos ruletės?

Tam tikra prasme valstybė sugudravo –v eikite ir loškite, bet štai per duoną, kurią valgote visi, vis tiek susimokėsite. O štai ubagauti ant duonos priverstą visuomenės dalį dar smagiai nuo kiekvieno kampo gundo kazino reklama.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), loterijų laimėjimai, kuriuos moka Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių vienetai, kurie valstybių vidaus teisės aktų tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos.

Loterijų laimėjimai, gauti iš kitų vienetų, neapmokestinami tuo atveju, jei laimėjimo vertė ne didesnė nei 200 eurų ir kurie iš to paties asmens gauti ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį.

Nepaisant to, loterijų ir lošimų verslas Lietuvoje ir šiaip neblogai įsitaisęs – organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimo mokesčio bazei buvo taikomas 20 proc. mokesčio tarifas. Tačiau seimas birželio pabaigoje priėmė pokyčius, kuriais numatoma šį tarifą kelti iki 22 procentų^[1].

O štai duonai ir visiems kitiems būtiniausiems maisto produktams PVM siekia 21 procentą. Ir Vyriausybė nesutiko, kad 2022-aisiais, žmonėms išgyvenant karo Ukrainoje padarinius ir dar kai kuriems galutinai neatsigavus po COVID-19 pandemijos, bent jau laikinai šis tarifas būtiniausiems maisto produktams nebūtų taikomas (kaip tą buvo padariusi Lenkija).

Finansinėms ir draudimo paslaugoms PVM tarifas netaikomas

PVM įstatymo 20-33 straipsniuose nurodomi atvejai, kai šis tarifas nėra taikomas. Tarp jų – ir finansinės bei draudimo paslaugos. Taigi, mūsų didieji bankai PVM už teikiamas paslaugas nemoka ir prie valstybės biudžeto neprisideda, nors tikrai galėtų.

Lietuvoje skurstantys komerciniai bankai su valstybės pagalba generuoja šimtamilijoninius pelnus (dėkokime grynųjų pinigų naikinimui). Štai per 2024 metų pirmąjį ketvirtį buvo uždirbta 260,3 mln. eurų grynojo pelno – tai 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2023 m. pelnas siekė 258,4 mln. Eur)^[2].

Tačiau nepasotinamieji finansiniai rykliai panoro dar labiau kelti savo paslaugų įkainius ir taip pririšti visus savo vartotojus, kad šie be skaitmeninių banko paslaugų nebegalėtų gyventi (dar labiau sumažindami bankomatų skaičių, apribodami galimybes atvykti į fizinę konsultaciją ir pan.).

Ne pirmo būtinumo prekėms ir knygoms taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas

Knyga – ne duona, jos neužkąsi ir vien žiniomis sotus nebūsi. Tačiau patogiai savo krėsluose sėdintys Vyriausybės atstovai mano kitaip. Todėl ne pirmojo būtinumo prekėms nusprendė taikyti lengvatinius 9 proc. tarifus. Be maisto ir vandens neišgyvensi, o štai knygą internete paskaityti gali – matyt, tokia logika buvo vadovautasi nustatant tokius tarifus.

9 proc. tarifas taikomas šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei informaciniams leidiniams, apgyvendinimo paslaugoms, reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, buitiniams energijos vartotojams – malkoms, medienos produktams, skirtiems kūrenimui bei visų rūšių meno bei kultūros įstaigų lankymui^[3].

Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir lengvatinis 5 proc. PVM. Į šį sąrašą įeina vaistai, medicinos pagalbos priemonės, specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms bei jų remontui ir spausdintiems ar elektroniniams laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams.

Sunkmečiu Lenkija nerinko iš savo gyventojų PVM už būtiniausias prekes

Tais pačiais 2022-aisiais, kada didelė dalis gyventojų patys savo pečiais pajuto, ką reiškia dėl valstybės taikomų apribojimų netekti dalies pajamų dėl ES taikomų sankcijų rusiškoms prekėms, Lenkija įvedė nulinį PVM būtiniausiems maisto produktams bei degalams^[4].

Nuo 2022 m. vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nulinis PVM buvo taikomas mėsai, žuviai bei jos gaminiams, pieno produktams, daržovėms bei vaisiams ir jų gaminiams, grūdams, kepiniams, kai kuriems gėrimams.

0% PVM buvo taikomas ir trąšoms, augalų apsaugos produktams, gamtinėms dujoms.

Šiuo metu kai kuriems produktams Lenkijoje ir toliau taikomas lengvatinis tarifas – 8 proc. taikomas kai kuriems maisto ir agrokultūrų produktams, medicinos ir sveikatos priemonėms, transportui, žiniasklaidai ir paslaugų sektoriui^[5].

5% PVM apmokestinama mėsa, žuvis, pieno produktai, vaisiai, daržovės, grūdai ir pan.

Lietuvoje taikomas vidutinis ES mokestinis tarifas

Remiantis PVM tarifo, taikomo kitose ES šalyse, statistika, skelbiama, kad vidutinis toks tarifas yra 21,6 procento^[6].

Didžiausi tarifai fiksuojami Vengrijoje (27 proc.), Kroatijoje, Danijoje ir Švedijoje (25 proc.). Mažiausią standartinį PVM tarifą taiko Liuksemburgas (17 proc.), po jo eina Malta (18 proc.), Kipras, Vokietija ir Rumunija (visos - 19 proc.).

Iš penkių Europos Sąjungos nepriklausančių EBPO šalių – Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės – tik Šveicarija taiko 8,1 proc. standartinį PVM tarifą, kuris yra mažesnis už ES nustatytą minimalų tarifą.