Pasirinktinė sterilizacija gali būti įteisinta Lietuvoje
Lietuvos bręsta nauja idėja – visiems norintiems prieinamą padaryti savanorišką sterilizaciją. Sveikatos apsaugos ministras įregistravo įsakymo projektą, pagal kurį rengiamasi įteisinti šią medicininę procedūrą.
Remiantis nauju įstatymo projektu, sterilizaciją būtų galima atlikti nesant medicininių indikacijų ir pageidaujant pačiam pacientui. Paslauga būtų mokama, tad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokama nebūtų.
Be to, pats gydytojas galėtų atsisakyti atlikti tokią operaciją, jeigu ši procedūra prieštarautų mediko moralinėms vertybėms ir kitoms pažiūroms.
Šiuo metu Lietuvoje savanoriška sterilizacija nėra įteisinta, bet procedūra nėra uždrausta,privačios klinikos gali suteikti šias paslaugas, nors medikai susiduria su rizika.
Projektas registruotas spalio 21 d., o iki lapkričio 6 d. yra laukiama pasiūlymų.
Sterilizacija būtų atliekama pagal sutartį
Minimo įsakymo projekte, savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslauga apibrėžiama kaip pagal „veiksnaus pilnamečio paciento pageidavimą, nesant medicininių indikacijų, teikiama planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga“.
Teigiama, kad ši paslauga būtų suteikiama pagal sterilizaciją atliekančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) ir paciento sudarytą savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslaugos teikimo sutartį[1].
Asmuo, kuris pageidautų sterilizacijos, turėtų kreiptis į ASPĮ dirbantį gydytoją akušerį ginekologą arba gydytoją urologą. Procedūra būtų atliekama tik tada, kai pacientas būtų išsamiai informuotas apie galimus kitus kontracepcijos metodus, medicinines operacijos indikacijas, vaisingumo išsaugojimo galimybes, operacijos riziką, galimas komplikacijas ir pasekmes ateityje.
Informavus pacientą, jam būtų skirtas 3 mėnesių laikotarpis sprendimui priimti. Jeigu po šio laikotarpio pacientas toliau siektų procedūros, būtų sudaroma paslaugos teikimo sutartis.
Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo dėl sterilizacijos procedūrų
Tie asmenys, kurie pageidautų sterilizacijos, procedūrą Lietuvoje gali gauti, tačiau neretai tenka susidurti su nemenkais iššūkiais – neretai medikai dėl skirtingų priežasčių atsisako atlikti šią medicininę intervenciją[2]. Anksčiau žiniasklaidoje nestigo istorijų apie tai, kad moterims, kurios pageidauja sterilizacijos, kai kuriais atvejais net reikia vyro sutikimo.
Tačiau su problemomis susiduria ir patys gydytojai, kurie dėl atliktos procedūros gali nukentėti teisiškai, mat negrįžtama procedūra net gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas Marius Kinčius teigė, jog savanoriškai privačiose klinikose gydytojai atlieka sterilizaciją, tačiau procedūra nebūna kompensuojama, o gydytojai rizikuoja.
„Niuansas yra toks, kad už tam tikros organizmo funkcijos praradimą gali būti baudžiamoji atsakomybė. Tai negrįžtamas nevaisingumo sukėlimas nėra teisiškai leidžiamas, todėl gydytojai nesaugūs šitoj vietoj“, – teigė M. Kinčius.
Akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad vyrams sterilizacija prieinama lengviau nei moterims, tad moterims klinikos gali taikyti psichologinį įvertinimą prieš atliekant operaciją.
„Tai būdavo visą laiką 3 gydytojų komisija, kaip toks konsiliumas, kur nustato, ar žmogus psichiškai sveikas tą darydamas, nes čia visam gyvenimui: jau užrišęs, neatriši“, – sakė G. Bogdanskienė.
Savo ruožtu Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigė, kad Lietuvoje savanoriška sterilizacija nėra įteisinta, nėra ir uždrausta, tad gydytojai patys sprendžia, ar ją atlikti.
„Jie gali dabar atkišti, ką nori, todėl, kad nėra reglamentavimo. Ot, paima ir atsisako, nes nėra vyro, gali pasakyt, kad amžius netinka, gali pasakyti dar kažką. Suprantat, turi būti teisinis reglamentavimas“, – teigė ji.
Kita vertus, Lietuvoje būta ir visiškai priešingų istorijų. 2019 m. šalyje buvo kalbama apie netikėtą bylą: sutuoktinių pora kaltino Lazdijų ligoninę ir jos gydytoją galimai atlikus moteriai sterilizaciją[3]. Teigta, kad medikas jai ne tik atliko Cezario pjūvio operaciją, bet ir kartu sterilizaciją.
Kas yra sterilizacija ir kaip ji atliekama?
Sterilizacija yra medicininė procedūra, kurios metu vyras ar moteris tampa nevaisingi ir natūraliu būdu negali susilaukti vaikų. Sterilizacija yra ilgalaikė ir paprastai laikoma negrįžtama priemonė. Procedūra gali būti atliekama dėl įvairių priežasčių, tokių kaip asmeninis apsisprendimas neturėti vaikų arba medicininės priežastys.
Vyrų sterilizacija vadinama vazektomija. Tai yra gana paprasta ir dažnai atliekama ambulatorinė procedūra. Jos metu chirurgas užblokuoja arba perkerpa sėklinius latakus, kurie išneša spermą iš sėklidžių.
Po vazektomijos sperma nepasiekia ejakuliato, todėl vyras nebegali apvaisinti moters. Procedūra paprastai trunka apie 30 minučių, o po jos vyras gali grįžti prie įprastų veiklų per kelias dienas.
Moterų sterilizacija vadinama kiaušintakių perrišimu. Procedūros metu chirurgas perriša, užblokuoja arba pašalina dalį kiaušintakių, kad kiaušialąstė negalėtų pasiekti gimdos ir nebūtų apvaisinta spermatozoidu.
Procedūra atliekama per mažą pjūvį pilvo srityje arba naudojant laparoskopiją. Ši procedūra reikalauja daugiau laiko atsigauti, tačiau dauguma moterų grįžta prie įprastos veiklos per kelias savaites.
Savanoriška sterilizacija yra legalizuota daugelyje Europos šalių, tačiau jos reglamentavimas skiriasi. Daugelyje Europos šalių sterilizacija yra teisėta tiek vyrams, tiek moterims, tačiau kai kuriose valstybėse taikomos griežtesnės taisyklės arba reikalavimai.
Kai kurios šalys reikalauja amžiaus limito, vaikų skaičiaus, konsultacijų ar medicininės priežasties procedūrai atlikti.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje savanoriška sterilizacija yra teisėta, tačiau asmuo turi būti vyresnis nei 18 metų, medicininės konsultacijos yra būtinos prieš operaciją. Švedijoje savanoriška sterilizacija yra teisėta asmenims, sulaukusiems 25 metų. Specialios medicininės priežastys nereikalingos, tačiau reikia konsultuotis su medikais.
Kai kurios šalys sterilizaciją leidžia tik tam tikromis aplinkybėmis arba taiko griežtesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, Lenkijoje sterilizacija griežtai reglamentuojama ir daugiausia leidžiama tik dėl medicininių priežasčių.
