Lietuvių kalbą norima palaidoti? Jau stumia įstatymo pataisas dėl diakritinių raidžių

Įsileidus svetimybes, pokyčiai nesibaigia

Į vieną iš seniausių pasaulio kalbų tituluojamą lietuvių kalbą^[8] įsileidus svetimybes, prasidėjo nesibaigiantys norai ją „tobulinti“. Tai rašmenų per mažai, tai kalba neatspindi Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų įnorių. Ar yra dar pasaulyje tokia valstybė, kuri savo pagrindinę giją, savo kalbą šitaip keičia priklausomai nuo išorinių veiksnių?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Robertas Šarknickas nevynioja žodžių į vatą ir kategoriškai pasisako prieš diakritines granatas, kurios jau pradeda sprogdinti mūsų lietuvybę.

Seimo narys kreipiasi į visuomenę ir tikina, kad jei nieko nedarysime, jau greitai galėsime savo kalbą prisiminti tik iš senų knygų viršelių.

Lietuvių kalbos naikinimo buldozerį paleidus dar metų pradžioje, kai Seimas pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių „q“, „w“, „x“ rašybai Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuosiuose dokumentuose^[1].

R. Šarknickas primena, kad tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek po jo priėmimo parlamentarai buvo iškart įspėti, kad taip kyla pavojus mūsų pačiai pagrindinei komunikacijos priemonei – kalbai. Ir netgi Konstitucijai. Buvo perspėti ir apie kitą žingsnį – tik laiko klausimas kada bus stumiamas diakritinių ženklų naudojimas žodžiuose.

Tokie perspėjimai netruko išsipildyti. Simbolinę rugsėjo 1-ąją Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Seime užsimojo žengti žingsnį dar toliau ir leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti ne tik lotyniško pagrindo rašmenimis, bet ir asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus^[2].

Diakritiniai ženklai – tai virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai, keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą (plg.: latvių a ir ā, g ir ģ, k ir ķ; lenkų a ir ą, n ir ń, z, ź ir ż; vokiečių a ir ä, o ir ö)^[3].

Įžvelgia realią grėsmę valstybinei kalbai

R. Šarknickas neslepia, kad pritarus tokioms Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtoms Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, oficialiame LR dokumente asmens vardas galėtų būti net neįskaitomas, mat jame būtų gausu rašmenų, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, todėl ir nesuprantamų patiems lietuviams.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad siūlomos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, mat jos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Pasak parlamentaro, dabar vyksta ne kas kitas, o mūsų kalbos naikinimas. Jos nepaveikė net šitiek metų besitęsusi okupacija, bet galutinai per ketverius metus sunaikins dabartiniai valdantieji.

Visgi, pasaulyje gausu pavyzdžių, rodančių, kad tautos savo tapatybę atskleidžia būtent per kalbą. Štai, anot R. Šarknicko, Prancūzija įstatymo lygmeniu priėmė sprendimą išsaugoti savo kalbą. 

Ten įstatymas apima visas gyvenimo sritis. Tai įvairūs viešosiose vietose kabantys plakatai, užrašai, gatvių pavadinimai, su eismu ir transportu susieti nurodymai. Ten, kur norima pasitarnauti šalies svečiui ir vartojama svetima (anglų) kalba, privalu šalia tą patį parašyti ir prancūziškai. Įstatyme nurodyta, kad sutartys, įsipareigojimai ir kiti raštai turi būti rašomi prancūziškai. Smulkiai pateikiama, kaip turi atrodyti reklama. Kiekvienas į ją įsiterpęs svetimžodis turi būti išverstas į prancūzų kalbą. Taigi – jokių svetimybių ir diakritinių ženklų, kurie yra svetimi prancūzų kalbai“, – teigia R. Šarknickas^[1].

Aktualu ir lietuvėms, ir vietos lenkams

Tuo tarpu įstatymo projektą pateikę LLRA-KŠS atstovai teigia, kad toks projektas yra aktualus Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių, o taip pat ir vietos lenkams^[6]. 

Birželio 1 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius buvo įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, pakeičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Naujienų portalas LRT pranešė, kad liepą generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje.

Kadangi lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nusprendęs, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoje „l“ gali būti rašomas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą^[6].

Dar sausį viena iš tokio įstatymo projektų autorių R. Tamašunienė teigė, kad toks pasiūlymas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos piliečiai kreipiasi į teismus. Ji taip pat teigė mananti, kad lygiai taip pat turėtų būti užrašomi ir lietuviški vardai ir pavardės, kurie suteikiami lietuvių vaikams, gimusiems užsienyje ar praradus Lietuvos pilietybę kitose ES valstybėse^[7].

Pritarė naujai asmenvardžių rašymo tvarkai asmens dokumentuose

Dar metų pradžioje Seimas balsų dauguma priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo buvo nutarta leisti asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis^[4]. 

LR pilietis gali nuspręsti savo asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jis arba vienas iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo arba turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė įrašyti dokumento šaltinyje. Taip pat tuo atveju, jeigu asmuo vardą ir (ar) pavardę įgijo kitoje užsienio valstybėje ir šiais rašmenimis jo asmenvardis yra įrašytas dokumento šaltinyje.

Nauja tvarka aprėpia ir atvejus, kai asmuo pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę ir, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumentuose įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tačiau dar tada, kai dėl šio projekto vyko diskusijos, „valstietis“ Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad leidus asmenvardžiuose naudoti lotyniškus rašmenis kiltų pavojus lietuvių kalbai^[5].