3 iš 4 lietuvių mano, kad euras – naudingas Lietuvai
Naujausia visoje euro zonoje atlikta apklausa parodė, kad pernai metais lietuvių palankumas eurui šoktelėjo, o net 3 iš 4 lietuvių mano, kad ši valiuta yra naudinga Lietuvai.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas ir Vilniaus universiteto docentas Linas Jurkšas aiškina, kad lietuvių palankumas eurui per pirmąjį pusmetį ūgtelėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 74 proc., o tai esą yra didžiausias pagerėjimas visoje euro zonoje kartu su Prancūzija ir Graikija[1].
„Įdomu, kad dar prieš 8 metus buvome didžiausi euroskeptikai. Po euro įvedimo 2015 m. palankumas eurui kelis metus iš eilės netgi smuko – tai buvo susiję su išplitusiu pasipiktinimu dėl tam tikrų prekių ir paslaugų kainų išaugimo bei lėto euro zonos ekonomikų atsigavimo po įvykusių finansinių krizių.
Palankumo eurui sumažėjimo tendenciją po euro įvedimo patvirtina ir nuo 2023 m. euro zonai priklausanti Kroatija, kuri šiuo metu pasižymi žemiausiu (vos 38 %) ir vis dar krintančiu pasitikėjimu euru.“ – tendencijas komentavo L. Jurkšas.
Vis dėlto, pasak L. Jurkšo, lemiami pokyčiai pradėjo vykti jau nuo 2017-ųjų, kai lietuvių pasitikėjimas euru daugiau nei padvigubėjo. Nepaisant to, rezultatai einant metais ir toliau kito bei nebuvo vienareikšmiški – štai jau 2021 m. buvo pastebimas smukęs tautiečių pasitenkinimas šia valiuta, o jau nuo 2025-ųjų esą pavyko aplenkti ir euro zonos vidurkį.
Euras atnešė ne tik patogumą, bet ir daugiau pajamų lietuviams
Kaip aiškino ekspertas, euro naudos matomos ir „plika akimi“: gyventojai bei įmonės nebeturi keisti valiutos keliaujant ar prekiaujant, o taip pat jaučia ir didesnį saugumą, o ypatingai prasidėjus karui Ukrainoje.
Kaip pabrėžia L. Jurkšas, euras esą padėjo ir pilnėti lietuvių piniginėms.
„Po euro įvedimo 2015 m. iki dabar vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje paaugo net 169 proc. Kainų augimas per tą patį laikotarpį siekė 57 proc. 2022 m. kainos laikinai pralenkė darbo užmokesčio augimą, tačiau tai buvo tik trumpalaikis realiųjų pajamų augimo stabtelėjimas. Pastaruosius kelis metus toliau stebimas smarkiai besiplečiantis teigiamas realiųjų pajamų „pleištas“ tarp darbo užmokesčio prieaugio ir infliacijos.“ – aiškino ekspertas.
Svarstoma padidinti grynųjų išėmimo ribą
Tačiau dabar pagrindinis mūšis jau vyksta ne dėl valiutos, bet dėl grynųjų pinigų. Štai Lietuvoje diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos įgauna pagreitį – politikai ir institucijos nesutaria, kokio dydžio limitas būtų tinkamiausias. Finansų ministerija siūlo maksimalų atsiskaitymų grynaisiais dydį didinti iki 10 tūkst. eurų, siekiant suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, o Seime veikianti „Nemuno aušra“ pasisako už dar aukštesnę – 15 tūkst. eurų – ribą. Pastarojo siūlymo autoriai jį grindžia geopolitiniais iššūkiais, galimomis kibernetinėmis grėsmėmis ir ribotu fizinių bankų padalinių prieinamumu.
Verslo bendruomenė į tokius siūlymus žiūri skeptiškai. Lietuvos verslo konfederacija ir kitos organizacijos perspėja, kad didesnė atsiskaitymų grynaisiais riba gali sudaryti palankesnes sąlygas šešėlinei ekonomikai ir nesąžiningai konkurencijai, todėl siūlo svarstyti net ribos mažinimą, ypač atsiskaitymams tarp juridinių asmenų. Tačiau Finansų ministerija pabrėžia, kad pats ribos dydis nėra esminis veiksnys kovojant su šešėliu – kur kas svarbesnė efektyvi mokesčių kontrolė ir reali atsakomybė pažeidėjams.
Grynieji kišenėse šlama vis rečiau
Tuo tarpu Europos Sąjunga jau ruošiasi įvesti skaitmeninį eurą, o lietuvių ši idėja, panašu, ne tik netrikdo, bet ir žavi. Skaitmeninis euras būtų Europos Centrinio Banko leidžiama viešųjų pinigų forma, veikianti visoje euro zonoje ir skirta mažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo sistemų.
Juo būtų galima atsiskaityti ne tik internetu, bet ir be ryšio, o mokėjimai vyktų tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, užtikrinant privatumo apsaugą. Pagal planą, parengiamoji fazė baigsis 2025 m., teisės aktai bus priimti 2026 m., o bandomasis diegimas numatomas 2027–2029 m.
Lietuvoje skaitmeninis euras galėtų tapti alternatyva atsiskaitymams per tarptautines kortelių sistemas ir prisidėti prie didesnio finansinio saugumo. Gyventojai jau dabar vis dažniau renkasi korteles ir išmaniuosius įrenginius, nors grynieji pinigai tebėra svarbūs nenumatytais atvejais. Apklausos rodo, kad dalis lietuvių apie skaitmeninį eurą jau girdėjo, o daugiau nei pusė norėtų jį išbandyti, net ir Europoje tęsiantis diskusijoms dėl grynųjų pinigų vaidmens ateityje.
