Įvedus skaitmeninį eurą – atsiskaitymai bus galimi ir neturint interneto
Europos Sąjunga planuoja įvesti skaitmeninį eurą, siekdama mažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo sistemų ir stiprinti finansinę savarankiškumą. Naujasis euras būtų ECB leidžiama viešųjų pinigų forma, veikianti skaitmeninėje erdvėje visoje euro zonoje. Sistema turėtų suvienodinti atsiskaitymus visose valstybėse narėse ir suteikti pigesnę bei patikimesnę alternatyvą dabartinėms mokėjimo schemoms.
Skaitmeninis euras būtų prieinamas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims ir leistų atsiskaityti net be interneto ar mobiliojo ryšio („offline“ režimu). Tuo metu vartotojų privatumas būtų saugomas, o atsiskaitymai vyktų tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, analogiškai gryniesiems pinigams. Sistema taip pat užtikrintų apsaugą nuo sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų neteisėtų veiklų, bet proporcingomis priemonėmis[1].
Vartotojai galės laisvai pasirinkti, kaip atsiskaityti – grynaisiais, mokėjimo kortele arba skaitmeniniu euru. Smulkusis verslas turės teisę priimti skaitmeninį eurą, o ilgainiui tai galėtų tapti standartine atsiskaitymo priemone. ECB testuoja įvairias technologijas, įskaitant centralizuotas ir decentralizuotas sistemas bei paskirstytosios operacijų knygos sprendimus, siekdama rasti tinkamiausią infrastruktūrą, kuri būtų kuriama Europoje ir mažintų priklausomybę nuo ne ES tiekėjų.
Valiutos skaitmenizacija prisidėtų prie Lietuvos finansinio saugumo?
Lietuva, kurioje didžioji dalis atsiskaitymų fizinėse parduotuvėse vyksta per tarptautines kortelių schemas, galėtų pasinaudoti skaitmeniniu euru kaip alternatyva. Sistema leistų mažinti priklausomybę nuo užsienio operatorių ir stiprintų šalies finansinį saugumą. Pagal planą, parengiamoji fazė baigiasi 2025 m., teisės aktai turėtų būti priimti 2026 m., o bandomasis diegimas vyks 2027–2029 m.
Nepaisant to, dar lieka klausimų dėl privatumo apsaugos, komercinių bankų vaidmens ir sistemos poveikio ne euro zonos šalims. Visgi skaitmeninis euras papildys, o ne pakeis grynuosius, suteiks saugią ir patikimą atsiskaitymo alternatyvą visoje ES bei didins Lietuvos ir kitų šalių atsparumą technologinėms, kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms.
Vis dažniau atsiskaitoma bankinėmis kortelėmis
Lietuvos gyventojai vis aktyviau renkasi skaitmeninius mokėjimus, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. Dauguma apklaustųjų pirmenybę teikia mokėjimo kortelėms, ketvirtadalis atsiskaito išmaniaisiais įrenginiais, o grynųjų pinigų dalis mažėja. Bekontaktis atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais sparčiai populiarėja, o mokėjimai pagal telefono numerį per pastaruosius metus išaugo daugiau nei du su puse karto[2].
Nepaisant skaitmeninių sprendimų plėtros, grynieji pinigai vis dar svarbūs, ypač turguose, grožio ir sveikatos paslaugoms bei nenumatytiems atvejams. Vidutinė per mėnesį išgryninama suma šiemet siekia 351 eurą, o dauguma gyventojų nesinaudoja daugiau nei 550 eurų grynaisiais. Tuo pat metu paslauga „grynų pinigų įmokėjimas į sąskaitą“ tapo beveik dvigubai populiaresnė.
Gyventojai taip pat domisi skaitmeniniu euru: 39 % girdėjo apie jo galimą įvedimą, o daugiau nei pusė norėtų jį išbandyti. Didėja poreikis nuotoliniu būdu teikiamoms mokėjimo paslaugoms, o jų pasirinkimą lemia paslaugų prieinamumas. Lietuvos bankas siekia, kad atsiskaitymai būtų patogūs, saugūs ir prieinami visiems, o gyventojų susidomėjimas inovacijomis rodo didėjantį atvirumą naujoms mokėjimo galimybėms bei lūkesčius dėl greitų ir patogių atsiskaitymo būdų.
Lenkijos centrinis bankas: grynieji – garantija laisvei ir privatumui
Nepaisant to, Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Adamas Glapińskis pabrėžia, kad grynieji pinigai nėra praeities reliktas, o būtina pilietinės laisvės, privatumo ir valstybės saugumo garantija. Jis teigia, kad visiškas perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų žmonėms atima anonimiškumą, o valstybė tampa priklausoma nuo globalių finansų struktūrų.
Fizinių pinigų turėjimas suteikia alternatyvą, atsparią technologinėms ar politinėms krizėms, leidžia išlikti nepriklausomiems ir užtikrina realią galimybę kontroliuoti savo finansus.
Lenkijos patirtis rodo, kad grynieji išlieka patikimiausia krizės priemonė: po pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios paklausa išaugo, o gyventojai masiškai išsiimdavo pinigus, siekdami turėti dalį santaupų rankose. Glapińskis pabrėžia, kad tokie veiksmai ne tik ekonominė apsauga, bet ir psichologinis stabilumas.
Nacionalinis bankas užtikrina prieinamą grynųjų infrastruktūrą, o jo vadovas atkreipia dėmesį į globalių finansų korporacijų grėsmę privatumo ir nacionalinės suvereniteto požiūriu. Pasak jo, galimybė atsiskaityti grynaisiais – tai laisvės forma, o teisė pasirinkti, kaip naudoti savo pinigus, yra kertinė demokratijos vertybė.
