„Nemuno aušra“ siūlo 15 tūkst., ministerija – 10 tūkst., diskusija dėl grynųjų tęsiasi
Pastaraisiais metais vis dažniau einant prie to, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis būtų mažinamas, dabar Finansų ministerija nusprendė jį padidinti iki 15 tūkst. eurų. Tačiau ministerija siūlo kiek konservatyvesnį variantą – ribą kilstelti iki 10 tūkst. eurų, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą. Verslas, įskaitant Lietuvos verslo konfederaciją, tam prieštarauja, teigdamas, kad didesnė suma gali sudaryti palankesnes sąlygas šešėlinei ekonomikai ir nesąžiningam verslui.
Finansų ministerija pabrėžia, kad ribojimas – tik viena iš priemonių kovojant su šešėliu, o efektyviausia yra tiksli mokesčių kontrolė ir sankcijų taikymas pažeidėjams. Pasak ministerijos, svarbu ne tik ribos dydis, bet ir tai, kiek pažeidimų nustatoma bei kiek pažeidėjų patraukiama atsakomybėn. Lietuvos bankas taip pat teigia, kad gyventojams dažniausiai pakanka galimybės nemokamai pasiimti iki 800 eurų grynųjų, kuriuos jie daugiausia naudoja kasdieniams pirkiniams, paslaugoms ar turguje[1].
„Nemuno aušros“ siūlymas didinti ribą grindžiamas grynųjų poreikiu dėl Europos karinių konfliktų, finansinių institucijų kibernetinių iššūkių ir riboto klientų aptarnavimo tinklo. Tačiau verslo organizacijos ir ekspertai kritikuoja šį sprendimą, o LVK net siūlo svarstyti ribos mažinimą, ypač tarp juridinių asmenų.
Šiuo metu nei ministerijos, nei „Nemuno aušros“ projektas oficialiai nėra priimti, todėl diskusija dėl ribos dydžio ir jos poveikio šešėlinei ekonomikai tęsiasi.
Grynieji pinigai lietuvio kišenėje tampa retenybe?
Lietuvoje vis daugiau gyventojų renkasi skaitmeninius atsiskaitymus: nors mokėjimo korteles naudoja daugiau nei pusė šalies gyventojų, išmaniaisiais įrenginiais atsiskaito jau ketvirtadalis, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. Banko atstovai pažymi, kad tai liudija didėjantį žmonių susidomėjimą patogiais, saugiais ir greitais atsiskaitymo būdais, o renkantis paslaugų teikėją svarbiausias kriterijus išlieka jo pasiekiamumas[2].
Bekontakčiai atsiskaitymai, dažniausiai priglausdami mobilųjį telefoną, prekybos vietose sparčiai populiarėja. Mokėjimais pagal telefono numerį naudojasi dvigubai daugiau gyventojų nei pernai, o beveik 60 proc. fizinėje prekybos vietoje atlieka pervedimus internetu arba mobiliąja programėle.
Tuo tarpu atsiskaitymų grynaisiais dalis per metus sumažėjo nuo 37 iki 24 proc. – dažniausiai grynieji naudojami turguose, grožio, sveikatos paslaugoms ir autoservisuose. Vidutinė per mėnesį išgryninama suma šiemet siekė 351 eurą, pernai – 285 eurus.
Apklausą LB užsakymu birželio–rugpjūčio mėnesiais atliko bendrovė „BERENT Research Baltic“, apklausiant 1 000 gyventojų. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje atsiskaitymų skaitmeninimas sparčiai auga, o gyventojai vis dažniau renkasi patogias alternatyvas gryniesiems pinigams.
Lenkijos centrinis bankas: grynieji – piliečių laisvė ir saugumas
Tuo tarpu Lenkijos nacionalinio banko prezidentas profesorius Adamas Glapińskis teigia, kad grynieji pinigai nėra praeitis. Jie saugo privatumą, pilietines teises ir valstybės saugumą. Skaitmeniniai atsiskaitymai riboja anonimiškumą ir daro žmones priklausomus nuo globalių finansų sistemų.
NBP duomenys rodo, kad net po pandemijos ir karo Ukrainoje paklausa grynųjų išaugo. 2024 m. birželio pabaigoje apyvartoje buvo 393,5 mlrd. zlotų, dvigubai daugiau nei prieš kelerius metus. Pirmosiomis karo dienomis iš bankų išimta 42 mlrd. zlotų, o 2022 m. vasario 28 d. – 12,5 mlrd. zlotų per vieną dieną.
Tokios tendencijos rodo, kad krizės metu žmonės instinktyviai grįžta prie grynųjų. Glapińskis sako, kad tokia apyvarta nekelia infliacijos – centrinis bankas tik konvertuoja elektroninius pinigus į fizinius.
