Pasaulyje vis labiau populiarėjant veganizmui bei augalinei mitybai, ir Lietuvoje ima atsirasti įmonių, gaminančių išskirtinai veganišką maistą.
Viena jų – Vilniuje veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Bimala“, valdanti prekės ženklą „Amala Vegan Fabrika“. Tai viena iš pirmųjų įmonių pasaulyje, pradėjusi gaminti rūkytą veganišką dešrą. Jų asortimente jau yra virta ir kepta dešra bei dešrelės, o netrukus turėtų atsirasti ir veganiškas paštetas, faršas, mėsainiai, kukuliai.
Įmonės gaminių galima įsigyti jos internetinėje parduotuvėje, „Rimi“ ir „Maxima“ parduotuvėse, tačiau didžioji dalis produkcijos eksportuojama – ja prekiauja prekybos centrai bei parduotuvės Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, o netrukus gaminiai pateks ir į prekybos centrus Ukrainoje.
Įmonė nuolat gauna užklausų ir iš kitų šalių, netgi tokių tolimų, kaip Pietų Korėja ar Taivanas. „Bimalos“ gaminius taip pat naudoja ir kai kurie veganišką bei vegetarišką maistą siūlantys restoranai, kavinės.
„Savo veiklą įmonė pradėjo tiesiogine prasme garaže – jos įkūrėjas baltarusis Viktoras Serovas, prieš keletą metų persikėlęs į Lietuvą, išsinuomojo garažą Vilniaus Kalvarijų gatvėje, pritaikė jį gaminti maistą ir ten rankomis pradėjo iš seitano (kviečių baltymo) gaminti veganišką dešrą.
Tačiau pernai pavyko pritraukti investuotojų, radome tinkamas patalpas Zujūnuose ir pagaliau atidarėme automatizuotą cechą“, – verslo istoriją pasakojo „Bimalos“ direktorius ir bendraturtis Gintas Vincerževskis. Vyras taip pat vadovauja prieš šešerius metus sostinėje įsikūrusiam vegetariškam restoranui „Holigans“, o prieš tai kartu su bičiuliais prekiavo statybinėmis medžiagomis.
V. Serovas, dabar užimantis įmonės gamybos direktoriaus pareigas, pagal profesiją – maisto technologas, nuo vaikystės yra vegetaras.
Anksčiau Minske jis turėjo nedidelę įmonę, gamino veganišką ir vegetarišką maistą šventėms. Daug žmonių tuomet jo prašydavo pagaminti sumuštinukų, kuo labiau primenančių tradicinius, tad vyras ėmė eksperimentuoti su seitanu, kurį užsienio šalių veganai ir vegetarai buvo jau seniai pamėgę, tačiau buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse tuo metu tai dar buvo naujiena.
Apie seitaną baltarusis sužinojo atsitiktinai, nes intensyviai sportavo ir ieškojo tinkamo baltymų šaltinio. Vyrui pavyko sukurti receptus ir pagaminti dešrą, kuri skoniu beveik nesiskiria nuo gaminamos iš mėsos, ir vis daugėjant užsakymų, apsisprendė imtis didesnės apimties gamybos.
Tiesa, naują verslą nusprendė vystyti Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. Sudalyvavęs keliuose veganų festivaliuose Vilniuje ir Kaune, jis sulaukė daugybės palankių atsiliepimų, atsirado pirmieji nuolatiniai klientai.
„Su Viktoru susipažinome „Holigans“ restorane, kuris tuo metu veikė prie stoties – Viktoras tuo metu nuolat keliavo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o prieš kelionę užsukdavo pas mus užkąsti“, – prisiminė G. Vincerževskis, kuris vegetaras taip pat jau daugiau nei dešimtį metų, o šiuo metu yra pereinamajame laikotarpyje į veganišką gyvenimo būdą.
Vyrai greitai rado bendrą kalbą, nes abu vienijo panašios vertybės, požiūris į verslą ir noras populiarinti veganizmą bei vegetarizmą.
Gintas sutiko tapti įmonės direktoriumi, taip pat tapo jos bendraturčiu, be to jam pavyko rasti ir dar kelis investuotojus.
„Jie ieškojo tvaraus, „žalio“ verslo, į kurį galėtų investuoti ir mūsų idėjos jiems buvo labai priimtinos“, – džiaugėsi jis. Šiuo metu į verslą jau yra investuota apie pusę milijono eurų, įmonėje dirba 9 darbuotojai.
Didžiausias iššūkis, pasak G. Vincerževskio, buvo tinkamai nustatyti mėsos gaminiams skirtą įrangą veganiškų produktų gamybai. Ją pirko iš Vokietijos bei Nyderlandų.
„Kai atvyko technologai paleisti mūsų gamyklą, net nesuprato ką mes gaminsime – prieš tai jie dirbo tik su mėsos įmonėmis, tad kai išgirdo, kad gaminsime dešrą iš… kviečių, labai pasimetė. Tuomet juokavo, kad gaminsime rūkytas bandeles“, – apie vieną iš kuriozų, kurių nestigo kuriant verslą, papasakojo pašnekovas. Įsirengti patalpas įmonei užtruko net 8 mėnesius, o paleisti įrenginius – dar du.
Šiuo metu įmonė gali pagaminti net 50 tonų produkcijos per mėnesį, t. y. daugiau nei 150.000 dešrų.
Pirkėjams yra siūlomos 14 rūšių dešros bei dešrelės, tačiau asortimentą dar šiemet papildys veganiškas paštetas, o po Naujųjų metų – faršas, mėsainiai bei kukuliai.
Beje, šie bus be glitimo, pagaminti iš žirnių miltų. Kurdami naujus produktus įmonės technologai konsultuojasi su Kauno technologijos universiteto Maisto institutu.
„Šiuo metu išnaudojame vos 10 proc. savo gamybos pajėgumų, tad vienu metu ir plečiame asortimentą, ir aktyviai ieškome prekybos partnerių Lietuvoje bei užsienyje“, – sakė G. Vincerževskis.
Patys populiariausi bendrovės gaminiai – „Klasikinė“ bei „Baltijos“ dešra, primenančios „daktarišką“ dešrą, rūkyta „Chorizo“ dešra, „Kabanos“ dešrelės.
Pagrindinė „Amalos“ dešrelių žaliava – seitanas, į jų sudėtį t. p. įeina kokosų aliejus, kukurūzai, soja bei prieskoniai.
„Augant veganiško maisto poreikiui, jaučiamas didelis seitano trūkumas – gamintojai nespėja gaminti tokių kiekių, kokių rinka reikalauja, turime jį užsakyti labai iš anksto“, – teigė direktorius. Seitaną įmonė perka iš keleto gamintojų Lietuvoje bei Prancūzijoje.
Dešras ir dešreles įmonė rūko natūraliai – juodalksnio malkomis.
„Sintetinių medžiagų nenaudojame iš viso“, – nukirto G. Vincerževskis.
Verslininkas teigė, jog šiuo metu Lietuvoje konkurentų neturi. Europoje rūkytą veganišką dešrą pirmieji pradėjo gaminti lenkai, vos keliomis savaitėmis vėliau atsirado „Bimala“, dabar ją t. p. siūlo keletas Vokietijos, Čekijos bei Rumunijos įmonių.
„Taigi, konkurencija pamažu atsiranda, tačiau ir rinka auga – augalinis maistas šiuo metu yra „ant bangos“, – pozityviai kalbėjo vyras.
Garsiausias pasaulyje mėsos pakaitalų gamintojas šiuo metu yra amerikiečių korporacija „Beyond Meat“.
Daug verslų šiuo metu patiria krizę, neužtikrintumą dėl ateities.
„Esame nusiteikę teigiamai. Tarsi žinodami, nusipirkome dalį įrenginių, kuriems reikalinga elektra, o kitą dalį – kuriems reikalingos dujos, tad elektros sąskaitos kol kas verslo uždaryti neverčia, nors žinoma, dujų kainos irgi nėra džiuginančios“, – kalbėjo G. Vincerževskis.
Pagrindinės įmonės gaminių pirkėjos – moterys.
„Jos – imlesnės naujovėms“, – įsitikinęs pašnekovas. Visgi, kai paragauja, „Amalos“ produkcijos dažnai užsinori ir vyrai. – Vežamės jos į vakarėlius, grilio šventes, paragavę žmonės negali patikėti, kad tai – dešra iš kviečių ir kitą kartą jau specialiai paprašo atvežti.“
Anot vyro, mėsos pakaitalai tinka ir norint greitai užkąsti – ant sumuštinių, picos, ir į įvairias mišraines ar sriubas bei troškinius. Planuojama, kad artimiausiu metu „Amalos“ interneto puslapyje atsiras ir receptų skiltis, kurioje bus skelbiami receptai ir idėjos kaip panaudoti jos gaminius.
„Norime ne tik įsitvirtinti Lietuvoje, bet ir tapti rimtais žaidėjais Europos rinkoje, – paklaustas apie ateities planus neslėpė G. Vincerževskis. – Vis daugiau žmonių visame pasaulyje dėl etinių, sveikatos ir aplinkosaugos priežasčių nebenori gyvūninės kilmės produktų.“
Beje, žodis „bimala“ sankskrito kalba reiškia specialų iš žolelių padarytą vaistų mišinį, gydantį nuo daugybės ligų, o „amala“ – nepriekaištingą, tyrą verslą.
