Vis daugiau nutukusių Lietuvoje, o antsvorio rodikliai auga jau daugiau nei du dešimtmečius
Pagal naujausius PSO duomenis, 2022 m. 58,67 % Lietuvos suaugusiųjų turėjo antsvorio, o iš jų apie ketvirtadalis jau sirgo nutukimu. Šis rodiklis kyla be pertraukos bent 23 metus: nuo 53,27 % 1999 m. iki dabartinių fiksuojamų 58,67 % 12376. Tai reiškia, kad antsvoris Lietuvoje tapo ne anomalija, o norma.[1]
Pagal „Eurostat“ statistiką, lietuviai šiuo metu patenka tarp top 5 storiausių ES – mus lenkia tik Malta, Latvija, Suomija ir Rumunija. Mažiausiai antsvorio turinčių žmonių Europoje gyvena Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Nutukimo mastas Lietuvoje šiandien primena JAV, kurioje šis rodiklis per kelis dešimtmečius tapo nacionaline epidemija.[2]
1960 m. nutukę buvo 13 % amerikiečių, tačiau šiandien nutukimas siekia apie 40 %, o dar 30 % turi antsvorio. Lietuvos trajektorija panaši: augimas pastovus ir greitas, nors gyvenimo būdo pokyčiai tokio šuolio nepaaiškina.
Kyla klausimas – ar lietuviai staiga nustojo kontroliuoti savo mitybą ir gyvenimo ritmą, ar nutukimo šuolį lemia platesni, visą populiaciją veikiantys veiksniai?
Mitybos kultūra, perdirbtas maistas ir mažas fizinis aktyvumas įtakoja lietuvių svorio augimą
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas antsvorio epidemiją sieja su ilgalaikiais mitybos įpročiais: „Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai mėgsta valgyti riebiai. Mažai vartoja daržovių ir maistinių skaidulų turinčių produktų. Prie antsvorio dar prisideda ir menkas fizinis aktyvumas.“[3]
Šią įžvalgą patvirtina ir PSO analizės, kuriose pabrėžiama, kad europiečiai gyvena vis labiau „obesogeninėje“ aplinkoje – tai reiškia, kad aplinkos veiksniai (nuo prieinamo maisto iki gyvenimo būdo) sistemingai skatina svorio augimą 12376.
Dietologas Edvardas Grišinas pažymi, kad prasti įpročiai yra tik simptomas: „Dauguma šeimų net nesupranta, ką reiškia vakarieniauti ar pietauti visiems prie bendro stalo. Visos šventės irgi tampa persivalgymo simboliu.“ Jo teigimu, lietuviai taip pat mažai vertina maisto kokybę ir dažnai renkasi pigų, stipriai apdorotą maistą, kuris turi daug kalorijų,[4] bet mažai maistinės vertės: „Pažiūrėkite, kokie produktai karaliauja prekybos centruose. Tikrai ne švieži, o šaldyti, konservuoti.“
Italija ir Prancūzija šioje statistikoje išsiskiria ne todėl, kad jų virtuvė mažiau kaloringa, o todėl, kad maisto kultūra ten paremta šviežumu ir kokybe. Ne vienas dietologo konsultuotas italas priaugo svorio būtent apsigyvenęs Lietuvoje. Maisto pasirinkimus Lietuvoje lemia ir finansinis mentalitetas:
„Lietuvis geriau nusipirks brangų drabužį, bet ne kokybiško maisto.“
Nutukimas tampa sistemine sveikatos grėsme, kurią būtina spręsti nacionaliniu lygiu
PSO duomenimis, nutukimas yra tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, hipertenzija, reprodukcinės sistemos sutrikimais, sąnarių nusidėvėjimu, miego apnėja ir tam tikrais vėžiais 12376.[5]
Profesorius R. Stukas teigia: „Virš 50 procentų gyventojų serga ir miršta nuo šių ligų. Dauguma jų išvengtų, jei neturėtų antsvorio.“ Tai reiškia, kad dabartinė Lietuvos padėtis turi tiesiogines pasekmes sveikatos apsaugai, darbo rinkai ir valstybės ekonomikai.
Gydytojas dietologas Grišinas primena, kad moralinis vertinimas – „per daug valgo, per mažai sportuoja“ – yra ne tik klaidingas, bet ir neveiksmingas. Nutukimo rodikliai kyla ne todėl, kad visuomenė staiga prarado valią, o todėl, kad maisto pramonė, urbanistinė aplinka, prieinamumo barjerai ir gyvenimo tempas nuosekliai formuoja sprendimus, kurių individas dažnai net nepastebi. „Obesogeninė“ aplinka – globali, o ne asmeninė problema.
Nors Lietuva įvedė cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, ekspertai įspėja, kad tai – tik simbolinis žingsnis. Norint realaus pokyčio, reikalinga aiški, nuosekli nacionalinė strategija: nuo švaresnės maisto rinkos ir geresnių mitybos standartų iki sveikatos ugdymo darželiuose ir mokyklose. Kaip sako profesorius:
„Akivaizdu, kad kažką reikia daryti kitaip, nes rezultatai rodo, kad dirbame nepakankamai efektyviai.“
