Sporto manija ir sveika mityba įkvepia ne visus
Jei pažvelgtume į socialinius tinklus, pamatytume, jog daugelis gali pasigirti puikiomis figūromis, nuolat valgo sveiką maistą, geria žaliuosius vaisių kokteilius bei daug vandens, o užkandžiams renkasi ne picą ar bulvių traškučius, o morkas ir humusą.
Vis tik, realybė kitokia. Žmonių nutukimo mąstai nemenksta, o įpročiai, lyginant su kitais laikais, kai fitneso ir sveikos mitybos tendencijos nebuvo tokios paplitusios, atrodo, dar suprastėjo.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, kuri panašiai kaip ir JAV pasaulio, tai šiuo atveju Europos kontekste yra laikoma nesveiką mitybą ir antsvorį propaguojančių žmonių rojumi, situacija tokia prasta, jog pasigirsta kalbos apmokestinti maisto produktus ir patiekalus restoranuose, kuriuose yra didelis druskos bei cukraus kiekis.
Vienas iš trijų, vyresnių nei 45-erių metų Didžiosios Britanijos gyventojų yra nutukę, o milžiniški suvartojamo maisto, ypač nesveiko, kiekiai, alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas bei aktyvaus gyvenimo būdo nepropagavimas prisideda ne tik prie itin suprastėjusios sveikatos būklės, vis anksčiau pastebimų lėtinių ligų, bet ir mirties.
Tačiau, tai nėra neišvengiama, niūri ateities prognozė. Antsvorio ir prasto gyvenimo būdo sukeltos širdies ligos ar ankstyva mirtis gali aplenkti sveikus, prižiūrinčius savo kūną asmenis. Nors dabartinėje medijoje gausu informacijos apie alternatyvią, sveiką mitybą, kartu nevaržant savęs ir neįspraudžiant žmogaus į griežtus dietos rėmus, vis tik, pastebima neraminanti tendencija.
Vien bulvių traškučių, gana nesveiko užkandžio, vartojimas, lyginant, su gūdžiais 1972-ais išaugo penkis kartus. Pusfabrikačių ir greitai pagaminamo, tiesiog užpilamo ar mikrobangų krosnelėje pašildomo maisto poreikis taip pat auga: britai tokį maistą šiandien vartoja 20% dažniau nei 1980-ais, kai sveika mityba ir gyvenimo būdas buvo tiesiog keistuolių kliedesiai[1].
Siekiant pakeisti esamą situaciją, Didžiojoje Britanijoje gimsta nauja idėja: apmokestinti nesveiką maistą. Tokia mintis pristatyta antrojoje Nacionalinės maisto strategijos dalyje, pažymint, jog produktų, kuriuose gausu cukraus ir druskos, apmokestinimas, galėtų turėtų teigiamų pokyčių visuomenės sveikatai, paskatinti sveiką mitybą ir įpročius, kurie būtų vėliau perduodami iš kartos į kartą.
Sveikata ir gražus kūnas kainuoja
Strategijos pirmoji dalis pristatyta dar 2020-ųjų birželį, tačiau būtent šiais metais papildytoje antroje dalyje koncentruojamasi į pačius nesveikiausius maisto produktus tiek parduotuvėse, tiek kavinių ar restoranų sektoriuje. Pritaikius tokią strategiją, surinkti mokesčiai būtų naudojami vaisių ir daržovių teikimui skurdesnėms šeimoms, kurios, galbūt negali sau leisti įsigyti sveikesnių, šviežių produktų.
Ekspertai teigia, kad surinkti pinigai iš naujojo mokesčio galėtų būti panaudojami ir suteikiant nemokamus pietus vaikams mokyklose: toks poreikis iš ties yra milžiniškas, paramos šiuo metu reikia daugiau nei milijonui vaikų visoje šalyje.
Kita vertus, nepigiai atsieitų ir pačios programos pritaikymas praktikoje: visi procesai kainuotų apie 1,1 milijardą svarų, o mokesčiai, spėjama, sugeneruotų 3,5 milijardus svarų pajamų per metus. Neabejojama, jog verslas, siekiant išgyventi, turėtų pakelti maisto kainas, kas, vargu, ar sužavėtų visuomenę.
Ekspertai atsargiai vertina ir galimą naudą. Ianas Wrightas, maisto bei gėrimų federacijos atstovas teigia:
„Nutukimas ir maistas yra glaudžiai susiję su skurdu. Mums svarbu atidžiai sekti skurdo tendencijas ir kartu skatinti žmones rinktis sveikus produktus”.
Žinoma, jei mitybos įpročiai vis tik pakistų, visos pastangos, nesklandumai, galimai pakilusios kainos ir diskusijos būtų pamirštos.
Tiesa, ir pats šalies ministras pirmininkas Borisas Johnsonas vertindamas programą didelio entuziazmo nerodo ir teigia, kad papildomi mokesčiai, ypač daug dirbančiai, bet mažai finansinės naudos gaunančiai visuomenės daliai, naudos neatneš. Vis tik, jis pažadėjo, jog siūlymas bus atidžiai išanalizuotas, o parlamentas nuspręs dėl galimų teisinių pokyčių, jeigu idėjai vis dėlto būtų pritarta[2].
Tam, kad visuomenėje tikrai pasimatytų pokyčiai, per ateinantį dešimtmetį, vaisių ir daržovių suvartojimas turi paaugti bent 30%, o skaidulų – 50%. Maisto produktų, kuriuose gausu druskos, cukraus ir riebalų, vartojimas turi sumažėti 25%, o mėsos 30%[3].
Pasiūlymas apmokestinti mėsą palaikymo nesulaukė
Naujasis mitybos planas iš pradžių siūlė ir daugiau, žymiai kontraversiškesnių idėjų. Pavyzdžiui, siūlyta apmokestinti ir mėsos produktus, tačiau vis tik nutarta, jog tai būtų nelogiškas sprendimas, ypač žvelgiant iš socialinės pusės.
Vis tik, kai kurios idėjos jau yra pritaikytos. Parlamentas jau išbando testinę „Green Social Prescribing“ programą keliuose šalies regionuose. Programa leidžia gydytojams ir medicinos srities specialistams išrašyti pacientams ne tik vaistus ar maisto papildus, bet ir fizinio aktyvumo užsiėmimus, emocinės pagalbos programas, psichologo ar dietologo paslaugas. Gydytojai galės patarti pacientams kaip atsisakyti blogų mitybos įpročių, skatinti į maisto racioną įtraukti vaisius bei daržoves.
Blogi mitybos įpročiai, nutukimas ir lėtas gyvenimo būdas Didžiojoje Britanijoje kasmet nusineša maždaug 64,000 gyvybių. Dar 2019-ais nepriklausomi mokslininkai ir medikai, atlikę tyrimą bei pateikę rekomendacijas dėl visuomenės sveikatos gerinimo, skatino vyriausybę imtis greitų veiksmų, siekiant sumažinti riziką sveikatai bei gyvybei.
