Aurimas Valujavičius baigė keturių mėnesių kelionę per Atlantą
Keliautojas, irkluotojas Aurimas Valujavičius antradienį vakare po 22 val. Lietuvos laiku baigė keturis mėnesius trukusią kelionę per Atlantą vienviete valtimi „Lituanica“.
28-erių metų kaunietis nuplaukė 8 tūkstančius kilometrų, savo potyrius filmuodamas ir transliuodamas tiesiogiai, betarpiškai palaikydamas ryšį su visais savo sekėjais.
8 tūkst. kilometrų kelionę 28-erių kaunietis pradėjo po dvejus metus trukusio intensyvaus pasiruošimo.
Jis – pirmasis ir vienintelis lietuvis, įveikęs Atlantą irkline valtimi[1].
Plaukimą per Atlantą prilygina legendiniam „Lituanicos“ skrydžiui
„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas!
Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!!!
Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės?
Ačiū visiems kurie prisidėjo prie šios mano svajonės išpildymo, už jūsų šiltas ir motyvuojančias žinutes ir Ačiū už tai, kad tikėjote manimi!
Ir mes galingi iš naujo yeee!!!
Lai Lituanica atgimsta naujame šimtmetyje!“, – savo feisbuke rašė keliautojas Aurimas Vajulavičius, kuris irkline valtimi įveikė Atlanto vandenyną ir tapo vos trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuriam tai pavyko padaryti[2].
A. Valujavičius šia kelione siekė paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, taip pat tapti pirmuoju tokią kelionę įgyvendinusiu lietuviu. Jo laivas taip pat simboliškai buvo pavadintas „Lituanica“, tik, laimei, ši „Lituanicos“ kelionė per Atlantą buvo sėkminga.
LRT antraštė „palaidojo“ keliautoją
Lietuvaičiui įveikus Atlanto vandenyną, jo suskubo sveikinti jo artimieji, kelionės sekėjai, politikai, visuomenininkai ir, žinoma, žiniasklaida.
LRT savo ruožtu skėlė nemažai skaitytojų išgąsdinusią antraštę, kuria „palaidojo“ keliautoją.
Žinant, kad ši A. Valujavičiaus kelionė neatsiejama nuo S. Dariaus ir S. Girėno žūtimi pasibaigusio skrydžio virš Atlanto, LRT kalbos apie baigtą „gyvenimo kelionę“ sukėlė labai liūdnų ir neigiamų reakcijų bangą.
„Gyvenimo kelionę baigusio Valujavičiaus sutiktuvės Majamyje“, – skelbė LRT, o gyventojai pakraupę vienas per kitą klausinėjo, nejau paskutinės kelionės akimirkos keliautojui buvo lemiamos?
„Gyvenimo kelionę baigusiam. Tai ką, jau amen. Nesinori negatyvo tokią gražią dieną, bet žurnalistai sugeba“, – rašo Laima Martinkienė.
„LRT truputį grybą pjauna. Vakar buvo iškraipoma pavardė ir kalbama apie Vajulavičių, o dabar apie paskutinę gyvenimo kelionę rašo. Gėda“, – antrino Reda Laurikietienė.
„Gyvenimo kelionės jis dar nebaigė, žiūrėkit, kokias antraštes rašinėjat, baigė irklavimą per Atlantą, jauskit skirtumą“, – rašė ir Reda Bičiužaitė[3].
Tiesa, vėliau LRT sureagavo į skaitytojų kritiką ir šiurpią antraštę pakeitė.
Išlipti į JAV krantus dvi dienas negalėjo dėl biurokratijos?
Tačiau pergalingo plaukimo džiaugsmą temdo biurokratija – panašu, kad Lietuvos ambasada JAV kažko nepadarė, nes išsilaipinti keliautojas realai galėjo net dviejomis dienomis anksčiau.
„Ašaros byra, na niekaip… Taip didžiuojuosi Aurimu. Kaip mes visi.
Bet kilo toks keistas klausimėlis – kodėl Aurimas taip ilgai negalėjo išlipti į krantą??? Kokie dokumentai nebuvo sutvarkyti, kad irklavęs 4 mėnesius dar dvi dienas turėjo gaišti pakrantėje? Ar kažkam dėl to ne gėda? Ar mes turime JAV Lietuvos ambasadą ir ar ambasadorė pasitiko Lietuvos didvyrį? O gal svarbesnių reikalų turėjo?
Manau, kad į šiuos klausimus turi būti atsakyta“, – savo feisbuke rašė rašytoja ir žurnalistė Laima Lavastė[4].
Žinomi žmonės sveikina A. Valujavičių, vadina didvyriu
Keliautoją, po 121 dienos vandenyne pagaliau išlipusį į krantą, sveikino ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Valios jėga ir ryžtas nugali net vandenynus. Po 90 metų „Lituanica“ vėl drąsiai įveikė Atlantą.
Aurimas Valujavičius įrodė, kad rimtai pasiryžus viskas yra įmanoma! Jis tapo trečiuoju žmogumi pasaulyje ir pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi.
Sveikiname ir didžiuojamės, Aurimai!“, – feisbuko paskyroje rašo prezidentas G. Nausėda[5].
„Jei būčiau geografijos mokytojas, rytoj visas pamokas pradėčiau nuo šio vaizdelio. Pasakočiau apie Atlanto vandenyną, jo sroves, galimus pavojus.
Jei būčiau istorijos mokytojas, rodyčiau šį žemėlapį ir pasakočiau apie Aurimą Valujavičių, apie garbę, pasididžiavimą savo šalimi, S. Darių ir S. Girėną.
Jei būčiau anglų kalbos mokytojas, vaikams pasiūlyčiau parašyti trumpą esė apie šį žygdarbį.
Jei būčiau lietuvių kalbos mokytojas, taip pat kviesčiau rašyti apie Aurimą, jo kelionę ir pasididžiavimą savo tėvyne.
Jei būčiau etikos mokytojas, pasakočiau apie garbę, moralę, įsitikinimus, kurie lydi tautos atstovus, pasiryžusius siekti to, kas atrodo neįmanoma.
Jei būčiau fizikos mokytojas, pasakočiau, kodėl laivai laikosi ant vandens, kas buvo Archimedas, kas yra atramos taškas.
Jei būčiau chemijos ar biologijos mokytojas, pasakočiau, kokio ir kiek maisto reikėtų turėti, jei 120 dienų būtų nepasiekiama žemė.
Jei būčiau fizinio ugdymo mokytojas, kalbėčiau apie tai, kaip reikėtų paruošti savo kūną ir dvasią savaitėms trunkantiems dideliems fiziniams krūviams.
Jei būčiau mokytojas, rytoj su vaikais kalbėčiau apie Aurimą Valujavičių“, – rašė Dainoras Lukas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas komunikacijos klausimais[6].
„Žinau, kad vėluoju. Tačiau vis tiek norisi pasidžiaugti tokiu nerealiu Aurimo Valujavičiaus pasiekimu! Stebėdama jo ilgą kelionę per Atlantą vis pasvarstydavau, ko labiau reikia tokiam žygdarbiui – neįtikėtino fizinio pasiruošimo, ar išskirtinės vidinės ramybės. Sunku įsivaizduoti, kiek visko teko patirti per 121 dieną vienatvės vandenyne.
Tikrai nuostabus pasiekimas, sveikinimai, Aurimai! Esi dar vienas lietuvis, sugebėjęs nustebinti pasaulį!“, – rašė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen[7].
Aurimui Valujavičiui siūlo suteikti garbės piliečio titulą
Buvusi Seimo narė, žurnalistė Audronė Jankuvienė siūlo, kad keliautojui būtų suteiktas ir garbingas titulas.
„AURIMAI GRĮŽK NAMO, Į KAUNĄ! Už „Lituanica“, už Darių ir Girėną!
Kaunas Tave sutiks su trenksmu ir tūkstantinėmis bangomis!
P. S. Vakar vakare, vos Aurimui perplaukus Atlantą, kaip Kauno miesto tarybos narė, kreipiausi į merą ir Apdovanojimų tarybą su pasiūlymu išskirtinai pagerbti Aurimą už narsą ir ypatingus nuopelnus Kauno bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Oficialiame teikime siūlau jam suteikti Kauno miesto GARBĖS PILIEČIO vardą. Argi jis ne mūsų dienų Darius ir Girėnas? Didžiuojamės!“, – rašo ji[8].
