Suprasti akimirksniu
  • Lietuvos dosnumas: Ukrainai atiduoda termofikacinės elektrinės įrangą
  •  Teigiama, kad perduodama tik nebenaudojama įranga
  • Rusija toliau aktyviai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Šaltiniai
Jėgainės
Lietuva perduoda Ukrainai elektrinės įrangą, galėjusią apšildyti pusę Vilniaus. Marcin Jozwiak/Unsplash nuotrauka

Lietuvos dosnumas: Ukrainai atiduoda termofikacinės elektrinės įrangą

Lietuvos bendrovės „Amber Grid“, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), „Ignitis gamyba“ ir „Tetas“ pasirašė humanitarinės paramos tiekimo Ukrainai sutartis. Bendrovės numatė ir priemones, kuriomis žada padėti atstatyti Ukrainos energetinę infrastruktūrą.

Šių ir kitų Lietuvos energetikos įmonių planuojamos humanitarinės paramos dydis, kaip numatoma, viršys 50 mln. Eur[1].

Tačiau labiausiai nustebinti gali ne paramai skiriama suma, bet tai, kad „Ignitis gamyba“ Ukrainai perduoda visą Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės (TE-3) įrangą. Dėl pernelyg aukštų eksploatacijos kaštų, šios elektrinės blokai buvo konservuoti dar 2015 m. Nuo 2022 m. buvo galutinai nutrauktas TE-3 energetinių blokų eksploatavimas. Iki tol, daugiau nei 30 metų elektrinė aprūpindavo šiluma apie pusę Vilniaus namų ūkių.

O tai ne visa parama, skiriama Ukrainai. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ perduos Ukrainos energetikos sektoriui humanitarinės pagalbos paketą, kurį sudarys penki generatoriai ir dešimt dujotiekį stiprinančių movų.

Teigiama, kad dujotiekį stiprinančios movos bei generatoriai pagelbės nuo karo nukentėjusių Ukrainos energetikos objektų atstatymui, mažins nelaimių riziką, įskaitant pasirengimą energetinėms nelaimėms ir atsigavimą po jų.

ESO perduos per du šimtus transformatorių, o bendrovė „Tetas“ energetikos infrastruktūros veikimui karo sąlygomis ir siekiant užtikrinti būtinuosius žmonių poreikius planuoja Ukrainai perduoti 7 296 vnt. saulės modulius ir 17 įtampos keitiklių.

Paskutinė didelio masto raketų ir dronų smūgių banga apgadino elektros energijos įrenginius penkiuose skirtinguose Ukrainos regionuose. Glib Albovsky/Unsplash nuotrauka
Paskutinė didelio masto raketų ir dronų smūgių banga apgadino elektros energijos įrenginius penkiuose skirtinguose Ukrainos regionuose. Glib Albovsky/Unsplash nuotrauka

 Teigiama, kad perduodama tik nebenaudojama įranga

Asta Sungailienė, „Ignitis gamyba“ vadovė, teigia, kad pasirašyta sutartis leidžia didinti bendrovės humanitarinės pagalbos mastą.

„TE-3 įrangą pasirinkome tikslingai – ji ne tik tinka Ukrainos energetikos infrastruktūrai, bet ir tenkina elektros tinklų operatoriaus išreikštą poreikį“, – teigia „Ignitis gamyba“ vadovė. 

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad yra žinoma, su kokiais iššūkiais susiduria Ukrainos energetikos sektorius ir ten dirbantys specialistai, tad pagalba Ukrainai parenkama ir skiriama atsižvelgiant į pačių ukrainiečių poreikius ir jų nurodytas reikalingiausias priemones.

ESO vadovas Renaldas Radvila teigia, kad pasirašytas susitarimas leidžia plėsti paramos apimtis ir nuolat teikti reikalingą įrangą, kuri padėtų funkcionuoti Ukrainos energetikos sektoriui.

Pasak jo, Lietuvoje sparčiai modernizuojant elektros skirstomąjį tinklą, dalis įrangos jau nebenaudojama, tačiau ją greitai ir patikimai galima integruoti į Ukrainos energetikos sistemą.

Kiek anksčiau, pavasarį, Lietuvoje jau nuskambėjo idėja išmontuoti Lietuvoje neveikiančias elektrines ir dalis perduoti jas Ukrainai. Tokią idėją tada energetikos ministras Dainius Kreivys esą pats pasiūlė pokalbio metu su Ukrainos energetikos ministru Hermanu Haluščenko[2].

Pats Ukrainos energetikos ministras savo nacionalinei televizijai teigė, kad kalbėjosi su kolega iš Lietuvos, o šis pasiūlė savo šilumines elektrines, kurios yra uždarytos, panaudoti kaip donorus.

Tuomet buvo teigiama, kad toks Lietuvos pasiūlymas yra atsakas į Ukrainos ministro pirmininko Deniso Šmyhalio raginimus posovietinėms Vakarų sąjungininkėms suteikti atsarginių dalių elektrinėms.

Visuomenei kilus diskusijoms dėl to, ar Lietuvai tikrai reikėtų išdalinti savo energetikos infrastruktūros dalis, ministerija pabrėžė, kad tiek anksčiau buvusios paramos priemonės, tiek planuojamos paramos projektai vykdomi nesukeliant rizikos vartotojams Lietuvoje dėl elektros ar šilumos tiekimo, o Ukrainai perduodama tik tai, kas mūsų šalyje iš tiesų jau nebebus panaudojama.
Dalis ukrainiečių vis dažniau yra paliekami be elektros ar šilumos. Matthew Henry/Unsplash nuotrauka
Dalis ukrainiečių vis dažniau yra paliekami be elektros ar šilumos. Matthew Henry/Unsplash nuotrauka

Rusija toliau aktyviai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, vienu iš pagrindinių raketų apšaudymo ir dronų taikiniu pasirinkta Ukrainos energetikos infrastruktūra. Vien šiais metais surengtos 8 didelės energetikos objektų atakos[3]

Šiuo metu Ukrainoje yra 1,6 GW elektros deficitas – dalis gyventojų neturi galimybės nuolat naudotis elektros sistema ir praktiškai sunaikinta šilumos tiekimo sistema, žala šiam sektoriui jau siekia 11 mlrd. Eur. 

Lietuva itin padeda Ukrainai šioje srityje: per šį laikotarpį Lietuvos suteikta parama kariaujančios šalies energetikos sektoriui siekia 13,4 mln. Eur.

Tačiau esminės problemos tai neišsprendžia: milijonams ukrainiečių elektros energijos nebuvimas gali reikšti, kad nėra vandentiekio, oro kondicionierių, liftų ar galimybės naudotis gyvybiškai svarbia įranga. O masinės atakos ir toliau tęsiasi.

Vien per pastaruosius tris mėnesius Ukraina neteko devynių gigavatų elektros energijos gamybos pajėgumų. Tai yra daugiau nei trečdalis pajėgumų, kuriuos Ukraina turėjo iki visiškos invazijos 2022 m. To pakanka, kad piko valandomis būtų galima aprūpinti energija visus Nyderlandus arba Slovakiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją kartu sudėjus[4].

Siekdama įveikti elektros energijos trūkumą, „Ukrenergo“ buvo priversta visoje šalyje vykdyti plataus masto elektros energijos tiekimo nutraukimo politiką, kuri kasdien trunka bent keletą valandų per dieną. Todėl milijonai ukrainiečių tapo vis labiau priklausomi nuo degalais varomų generatorių arba didelių elektros energijos bankų.

Pirmasis Rusijos bandymas sunaikinti Ukrainos elektros tinklą, prasidėjęs 2022 m. spalį ir trukęs iki 2023 m. kovo, galiausiai nepasiekė savo tikslo, tačiau dabartinė kampanija kol kas pasirodė esanti daug sėkmingesnė.

Ekspertai pastebi, kad Rusija akivaizdžiai išmoko svarbių pamokų iš savo ankstesnio oro puolimo, be to, jai buvo naudingos didėjančios spragos Ukrainos oro gynyboje.

Per pastaruosius penkis mėnesius Rusijai pavyko sugadinti arba sunaikinti visas Ukrainos šilumines ir hidroelektrines elektrines, o paskutinė didelio masto raketų ir dronų smūgių banga birželio 1 d. apgadino elektros energijos gamybos įrenginius penkiuose skirtinguose Ukrainos regionuose, todėl pareigūnai įspėjo, kad dabar neišvengiamai teks susidurti su ilgesniais laikotarpiais be elektros energijos.