D. Šakalienė įsitikinusi, kad Ukraina turi būti prie derybų stalo
Artėjant taikos susitarimui dėl Ukrainos, Lietuva staiga atsidūrė pasaulinės žiniasklaidos centre – CNN „netikėtai“ pakalbino krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, o ši skambiai pareiškė, kad negali būti jokių kalbų apie sutikimą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygomis, mat šiuo atveju NATO pralaimėtų nė nespėjusį prasidėti karą.
Savo duotame interviu CNN D. Šakalienė pabrėžė, kad pasitikėjimas tariama taika Ukrainoje yra pavojingas, ir tik stiprindami savo karines pajėgas galėsime apsaugoti save nuo Rusijos agresijos. Ministrė įspėjo, kad jeigu pasaulis sutiktų su V. Putinu be Ukrainos dalyvavimo taikos susitarime, tai reikštų, kad Rusija laimėtų karą prieš NATO net nepradėjusi kovos. D. Šakalienė akcentavo, kad derybos dėl Ukrainos ateities be jos pačios būtų nepriimtinos, o NATO sutiko, kad be Ukrainos sutikimo taikos nėra[1].
Pasak ministrės, Ukraina yra „gerasis vyrukas“ šiame konflikte, ir Europai būtina stovėti šalia jos, nes nuo Ukrainos likimo priklausys ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ateitis. Be to, nors NATO nariai nėra visiškai susitarę dėl Ukrainos narystės, Lietuvos kaimynės gerai žino, kas laukia, jei bus pasiduota Rusijos reikalavimams.
Aptardama derybas su Maskva, D. Šakalienė pabrėžė, kad su Rusija galima kalbėtis tik „su ginklu rankoje“. Ji taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į gynybos pramonę, tiek savo šalyje, tiek Ukrainoje, nes tai yra esminė sąlyga Europos saugumui užtikrinti. Ministrė įspėjo, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra tik pirmas Rusijos imperijos plėtros etapas ir, jei nesustiprinsime savo gynybos, tai gali tapti didžiuliu iššūkiu visam regionui.
Į Lietuvą atvykęs BBC į vieną krūvą sukvietė ir oponuojančius A. Tapiną bei I. Vėgėlę
Tuo tarpu dėmesio Lietuvai skyrė ir BBC – atvykęs į sostinę Vilnių transliuotojas čia pat, Valdovų rūmuose, surengė specialios laidos „World Questions: Lithuania“ filmavimą, kurioje dalyvavo ir keistu būdu atrinkti pašnekovai: susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, ekspremjerė Ingrida Šimonytė, parlamentaras Ignas Vėgėlė ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas[2].
„Tai – NATO fronto linija, tačiau praėjus trejiems metams po invazijos į Ukrainą lietuviai nerimauja, kad jų šalis gali būti kita.“ – tokia skambia fraze pasauliui buvo pristatyta Lietuva.
Pasaulinį debatų turą vedantis BBC žurnalistas Johny Dymondas kartu su diskusijos dalyviais aptarė sparčiai augančias išlaidas gynybai, NATO sprendimą skirti nuolatinę brigadą ir lietuvių sprendimus burtis į šaulių klubus ir piliečių gynybos būrius.
D. Šakalienė „neatlaikė“ – laidos filmavime ją pakeitė susisiekimo ministras E. Sabutis
Po įvykusio laidos filmavimo teisininkas I. Vėgėlė atviravo, kad tada, kai prieš keletą savaičių gavo kvietimą sudalyvauti BBC laidos filmavime kartu su I. Šimonytė, D. Šakaliene ir A. Tapinu, galvojęs, kaip vienam pavyks atsilaikyti prieš visus tris[3].
A. Vėgėlė pripažino ruošęsis filmavimui, mat nepaisant to, kad dalyvavimas debatuose jam nėra svetimas, tokio lygio transliuotojo rengiamas filmavimas jam buvo pirmas. Visgi, galiausiai viskas pasisuko kiek kita linkme, nei buvo planuota.
„Artėjant filmavimui, paaiškėjo, kad neatsilaikė Šakalienė – ji buvo pakeista (ar pasikeitė su) susisiekimo ministru Eugenijum Sabučiu.“ – rašė A. Vėgėlė.
BBC rengiamas filmavimas, pasak teisininko, truko apie dvi valandas – kartu su auditorijos klausimais bei atsakymais auditorijos klausytojams.
„Diskusijoje neapsėjome be Tapino etikečių, kurias pastarasis, kaip ir įprasta, klijavo nesivargindamas argumentuoti. Diskusijos santraukoje tų išsišokimų neliko, kaip ir Šimonytės „buls…it“. Spėju, kaip itin neetiškų ir tarptautiniam transliuotojui BBC netinkančių“, – pridūrė parlamentaras.
I. Vėgėlei antrino ir internautai, kurie stebėjosi netaktiškomis žurnalisto A. Tapino replikomis, o viena jų net teigė, kad paskutinio jo išsišokimo net ir BBC negalėjusi iškarpyti, mat jame gerbiamas „Laisvės TV“ įkūrėjas nei į klausimą atsakinėjo, nei ką nors padoraus pasakė – tik dergė kitus, kalbėjusius prieš jį.
Vis dėlto, didžiausią nuostabą esą sukėlė diskusijos dalyvių parinkimas – mat taip niekas ir nesuprato, kokiais atrankos kriterijais remiantis visi politikai ir visuomenininkai buvo sumesti į „vieną krūvą“.
D. Šakalienė įsitikinusi, kad Europa privalo imtis lyderystės dėl taikos Ukrainoje
Anot D. Šakalienės, pavojinga tikėtis, kad JAV ir Rusija vienašališkai susitars dėl karo pabaigos – Europa turi pati naudoti savo ekonominius ir karinius pajėgumus. Ministrė pabrėžė, kad Rusija spartina karinę pramonę, o Ukraina – tik pirmasis Kremliaus ekspansijos etapas[4].
D. Šakalienė ragino stiprinti JAV ir Europos partnerystę, nes Rusija ir Kinija veikia išvien. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie planus derėtis su Vladimiru Putinu dėl taikos, tačiau pavadino Ukrainos narystę NATO „nepraktine“.
Ministrė įspėjo – Europa turi greitai stiprinti savo gynybą, nes nuo to priklausys viso žemyno saugumas.
