Sunerimusi Lenkijos opozicija prabilo apie valdančiųjų planus
Lenkijoje spalio 15-ąją dieną bus karšta – vyks rinkimai į šalies Seimą, kurie ilgam apspręs tolesnį kaimyninės šalies politinį gyvenimą.
Priešrinkiminė kova tarp valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir pagrindinės opozicinės politinės jėgos – buvusio premjero Donaldo Tusko vadovaujamos Piliečių platformos, vyko ypač įtemptai. Šalys negailėjo viena kita kritikos, opozicija žadėjo, pergalės atveju, dabartinę šalies Vyriausybę paduoti į teismą ir t.t.
Artėjant rinkimų dienai kiekviena pusė pradėjo ieškoti naujų priešininkų „blogybių“ ir netrukus opozicijos vadovas D.Tuskas pareiškė, kad valdantieji su Jaroslavu Kačinsiu (Jarosław Kaczyński) priešakyje nusiteikę išvesti Lenkiją iš Europos Sąjungos.[1]
„Gaunu vis daugiau signalų ir esu kompetentingas šioje srityje. Palaikau ryšius su žmonėmis po visą Europą, todėl turiu vis daugiau priežasčių ne spėti, o teigti, kad tai – vienas iš jų politinių planų. J. Kačinskis ir PiS rimtai pasirengė tam, kad Lenkija pasitrauktų iš Europos Sąjungos“, – pareiškė D. Tuskas per susitikimą su rinkėjais.
Tusk Donald (Donaldas Tùskas) 1957 04 22Gdanskas, Lenkijos valstybės veikėjas.
1980 baigė Gdansko universiteto Istorijos fakultetą. 1980 su kitais įkūrė opozicinį Nepriklausomą studentų susivienijimą. Nuo 1991 Seimo narys, 1997–2001 Senato, 2001–05 Seimo vicemaršalka. 1991–94 Liberalų demokratų kongreso pirmininkas, 1994–2001 Laisvės unijos vicepirmininkas (atstovavo jos konservatyviajam sparnui, oponuojančiam B. Geremekui). 2001 Piliečių platformos partijos vienas įkūrėjų, 2003–14 ir nuo 2021 pirmininkas. 2003–07 opozicijos lyderis. 2005 dalyvavo prezidento rinkimuose (nedidele balsų persvara laimėjo L. Kaczyńskis). 2007–14 ministras pirmininkas. Minimalaus valstybės kišimosi į rinkos ūkį, artimo politinio ir ekonominio bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis šalininkas. Jo vadovaujama dešiniojo centro vyriausybė sumažino mokesčius, privatizavo kai kurias valstybės įmones; pasaulinė ekonominė krizė įveikta be rimtesnių padarinių.[2]
Apie lenkų pašalinimą iš ES galvoja ir Vokietija
D. Tusko nuomone, iki 80 proc. lenkų nenori, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Pasak jo, jeigu taip visgi nutiktų, tai šalies ekonomikai būtų suduotas gerokai rimtesnis smūgis, lyginant su tuo, kurį patyrė Didžioji Britanija po Breksito.
Kiek anksčiau Lenkijos valdžia apkaltino Vokietiją, kad ji kartu su europaralamentarais ir šalies opozicija organizavo sąmokslą.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadijušas Muliarčikas (Arkadiusz Mularczyk) pareiškė, kad Vokietija daro didelę įtaką Europos Sąjungos struktūrai ir faktiškai vadovauja Europos Komisijai, kurios pirmininke dabar yra Vokietijos pilietė bei buvusi gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).
Dar prieš tai Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz), kilus skandalui dėl Lenkijos trečiųjų šalių piliečiams parduotų vizų, pasiūlė sustiprinti šalies sienų apsaugą, o Vokietijos europarlamentaras rekomendavo lenkų atžvilgiu pradėti tyrimą pagal straipsnį, numatantį šalies pašalinimą iš ES.
Pagrasins, bet neišdrįs išmesti Lenkijos išmesti iš ES
Varšuva ne kartą viešai demonstravo savo nepriklausomumą nuo Briuselio diktato. Lenkai, nepaisant ES brukamos „žaliosios“ energetikos idėjos, išsikovojo teisę toliau eksploatuoti anglies šachtas ir anglimi kūrenamas elektrines.
Ne taip seniai, nors ir be realaus pagrindo, lenkai pareikalavo vokiečių kompensacijos už Antrojo pasaulio karo metais patirtus nuostolius.[3]
Taip pat Varšuva, kartu su Budapeštu ir Bratislava, vienašališkai pratęsė ukrainietiškų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos importo draudimą.
Kijevas dėl to kreipėsi su skundu į Pasaulinę prekybos organizaciją, kas tik dar labiau pablogino padėtį – Varšuva įspėjo, jog po tokių žingsnių draudžiamos importuoti produkcijos apimtys gali išaugti.
Taip pat lenkų premjeras Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) pareiškė, kad ukrainiečiai daugiau lenkiškų ginklų negaus. Prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda) suskubo patikslinti, kad kalbėta buvo apie naujausią ginkluotę, tačiau stebint pastarojo meto tendencijas, labai tikėtina, kad lenkai sau pasilaikys visus turimus ginklus.
Taigi, nors lenkai vykdo gana savarankišką politiką ir nevengia pasiginčyti su kaimynais, kad Briuselis išdrįstų išmesti Lenkiją iš ES – mažai tikėtina. Viena vertus, Briuselis pripažįsta, kad ES būtina plėstis, o lenkų praradimas galėtų pradėti domino efektą, kuris įtrauktų ir Vengriją bei, tikėtina, Slovakiją.
Klausimų yra ir dėl Bulgarijos bei tik paskutinę minutę ukrainietiškų grūdų eksporto draudimus atšaukusios Rumunijos. Briuselis visu Rytų bloku tikrai nerizikuos ir netgi, tikėtina, pagalvos apie naujas nuolaidas, kad tik jį išlaikytų.
O štai ką nuspręs patys lenkai ir kiek teisus buvo D. Tuskas, sužinosime jau po savaitės.[4]
