Suprasti akimirksniu
  • Kijevas su kaimynais santykius aiškinsis teismuose
  • Ukraina nusitaikė į Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos suverenitetą?
  • Lenkija ir Slovakiją rėmė Ukrainą. Kaip bus toliau?
Šaltiniai
Grūdai
Kreipdamasi į PPO Ukraina parodė, kaip vertina kitų šalių teisę į apsisprendimą, Elta nuotrauka

Kijevas su kaimynais santykius aiškinsis teismuose

Kaip ir buvo grasinęs, Kijevas padavė ieškinį į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) prieš ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimus pratęsusias Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją . Apie tai pranešė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Sviridenko. [1]

Europos Komisija balandį-gegužę įvestus ribojimus eksportuoti į Rytų Europos šalis ukrainietiškus grūdus ir keturių rūšių aliejines kultūras panaikino rugsėjo 15 d. Nepaisant to, trys iš penkių, bendras sienas su Ukraina turinčių Europos valstybių vienašališkai nusprendė ribojimus tęsti.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) pabrėžė, kad šalies valdžia tokių priemonių imasi tam, kad apgintų lenkų ūkininkų interesus. Šalies valdžia taip pat patikino, jog visose ginčytinose situacijose rūpinsis ne kuo kitu, o tėvynainių interesais.

Vengrijos žemės ūkio ministras Ištvanas Nadis (István Nagy) laikėsi panašios pozicijos. Pasak jo, kadangi Briuselio biurokratai netikėtai pritilo, ginant savo krašto ūkininkus vengrams teks veikti patiems. Beje, be grūdų, vengrai uždraudė ir 24 rūšių ukrainietiškų prekių importą.

Slovakijos žemės ūkio ministras Jozefas Birešas (Jozef Bíreš) patikslino, kad šalis vienašališkai pratęsia draudimą, nes, priešingu atveju, pigūs ukrainietiški grūdai užtvindytų rinką, kas taptų vietos ūkininkų nuostolių priežastimi.[2]

Ukraina nusitaikė į Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos suverenitetą?

Komentuodama sprendimą kreiptis į PPO, J. Sviderenko pabrėžė, kad Kijevui principingai svarbu įrodyti tai, jog atskiros valstybės negali savo nuožiūra drausti ukrainietiškų prekių importo. Taip pat ukrainiečiai organizacijai pateikė prašymą pravesti konsultacijas su Varšuva, Budapeštu ir Bratislava.

J. Sviridenko pabrėžė, kad vienašališkas Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos sprendimas lemia didžiulius nuostolius, papildomas išlaidas ir užkerta kelią prisiimtų ekonominių įsipareigojimų vykdymui. Ukraina yra įsitikinusi, kad toks trijų valstybių elgesys prekybos sferoje nėra priimtinas – visos bloko šalys narės privalo koordinuoti savo prekybinę politiką, kadangi ji, ukrainiečių nuomone, priklauso Europos Sąjungos kompetencijai.

„Mes tikimės, kas šalys greitai atšauks savo draudimus ir mes ilgai neužtruksime teismuose. Mūsų žengti žingsniai, Europos Komisijos bei kitų bloko šalių narių spaudimas turėtų padėti atkurti normalius prekybinius santykius su Ukraina ir kaimyninėmis valstybėmis bei pademonstruoti tarpusavio solidarumą“, - pabrėžė J. Sviridenko.

Be Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ukrainietiškų grūdų importą draudė ir Rumunija ir Bulgarija. Visgi po rugsėjo 15 d. jos nusprendė embargo nebetęsti, tačiau bulgarų ūkininkai po tokio valdžios sprendimo jau blokuoja krašto kelius.[3]

Sofijai nusprendus nepratęsi grūdų importo draudimo, šalies ūkininkai blokuoja kelius, Eltos nuotrauka
Sofijai nusprendus nepratęsi grūdų importo draudimo, šalies ūkininkai blokuoja kelius, Eltos nuotrauka

Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Tarasas Kačka rugsėjo 18 d. pareiškė, kad prieš EK sprendimo nepaisančias šalis gali būti paduotas ieškinys. T. Kačka nurodė, kad draudimai turi būti panaikinti iki rugsėjo 22 d., nes, priešingu atveju, Ukraina ims riboti svogūnų ir obuolių importą iš Lenkijos ir automobilių iš Vengrijos. Tikėtina, kad po to, kai šalys buvo paduotos į PPO, šių klausimų taip pat nebereikės spręsti.[4]

Vėliau lenkų agentūra PAP, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Lenkija, Slovakija ir Vengrija neplanuoja dalyvauti ES koordinacinėje platformoje, kurioje bus aptariami ginčytini, su ukrainietiškų grūdų tiekimu susiję, klausimai. Susitikimas vyks rugsėjo 25 dieną.

Beje, Europa yra priglaudusi milijonus pabėgėlių iš Ukrainos, o šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai užsiminė, kad jeigu parama Kijevui nutruks, europiečių priglausti ukrainiečiai gali pradėti viešai reikšti savo nepasitenkinimą.

Lenkija ir Slovakiją rėmė Ukrainą. Kaip bus toliau?

Budapeštas nuo pat karinio konflikto Ukrainoje pradžios aiškiai pasakė, kad nei pats tieks, nei leis per Vengrijos teritoriją gabenti ginklus kariaujančiai šaliai. Vengrų premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) ne kartą yra pareiškęs, kad Ukraina kaip valstybė prarado savo suverenitetą ir ją išlaiko tik Vakarų skiriami pinigai.

Tuo pat metu Bratislava ir Varšuva, bent jau iki šiol, visokeriopai rėmė Kijevą, tiek priimdamos ukrainiečių pabėgėlius, tiek siųsdamos ginklus ir amuniciją. [5] Po tokio Kijevo elgesio, nors ir buvo kalbėta, kad draugystė tęsis, lenkai gali peržiūrėti savo poziciją. Slovakijoje artėja parlamento rinkimai, o juose daugumą galinti gauti partija „Smer“ iš viso pasisako už paramos Ukrainai nutraukimą. Tikėtina, kad pastarasis Kijevo žingsnis tik padidins jos populiarumą. [6]