Prezidentas Andžėjus Duda „įjungė atbulinį“
Prasidėjus diskusijoms ir Lenkinai sulaukiant nemažai priekaištų, šalies prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda) suskubo pareikšti, kad visuomenė neteisingai suprato premjero Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki) žodžius apie nutraukiamą ginklų Kijevui tiekimą. Pasak prezidento, Varšuva nebesidalins su Ukraina naujausia ginkluote, kuri buvo įsigyta siekiant modernizuota šalies kariuomenę. Tačiau jis patikino, kad visos galiojančios sutartys ir toliau bus vykdomos, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali tikėtis gauti ir senąją lenkų ginkluotę, kai ši bus pakeista nauja. [1]
„Mes negalime kažkam ar bet kam atiduoti mūsų naujųjų ginklų, kuriuos dabar už milijardus JAV dolerių perkame šalies armijai, nes norime sustiprinti Lenkijos saugumą“, – sakė A. Duda.
Jis pabrėžė, kad tai taikoma išimtinai naujausiai ginkluotei, kuri perkama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimui – tankams „Abrams“, priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“ ir raktinėms salvinės ugnies sistemoms HIMARS. Nepaisant to, jis pabrėžė, kad Varšuva ir toliau laikysis visų prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant ir savaeigių haubicų „Krab“ perdavimą.
Valstybės vadovas patikslino, kad gaudama naują ginkluotę iš JAV ir Pietų Korėjos, Varšuva nurašys tai, kas dabar saugoma sandėliuose. Jis neatmetė galimybės, kad ši technika, kaip ir anksčiau Kijevui atiduota potarybinės epochos ginkluotė, gali atsidurti Ukrainoje.
Ką dar neseniai kalbėjo premjeras Mateušas Moravieckis
Rugsėjo 20 d. Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis pareiškė, kad jo šalis daugiau nebeparduos Ukrainai jokios ginkluotės, nes atėjo metas apsiginkluoti pačiai. A. Duda interviu teigė, kad premjero žodžiai buvo suprasti pačiu netinkamiausiu būdu. [2]
Lenkijos Vyriausybės atstovas Piotras Miuleris (Piotr Muller) po premjero kalbos patikslino, kad Varšuva vykdo tik iš anksto sutartą ginkluotės ir amunicijos tiekimą.
Jis nurodė, kad Kijevas leido sau pasisvaidyti visiškai nepriimtinais pareiškimais ir diplomatiniais veiksmais.
Anoniminis agentūros „Bloomberg“ šaltinis Lenkijos Vyriausybėje taip pat teigė, kad M. Moravieckio pareiškimas buvo neteisingas suprastas ir netinkamai išaiškintas. [3]
Lenkijos ir Ukrainos konflikto ištakos
Varšuvos ir Kijevo santykiai ėmė prastėti dėl problemų su ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos tiekimu. Lenkija, Vengrija ir Slovakija ukrainietiškų grūdų atžvilgiu pritaikė vienašališkus draudimus. Reaguodamas į tai, Kijevas padavė ieškinį į Pasaulinę Prekybos organizaciją.
Be to, Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas ir prekybos atstovas Tarasas Kačka paskelbė, kad, atsakant į lenkų embargą, įvežti bus uždrausta ir kai kurias lenkiškas prekes. Pasak jo, ribojimai bus taikomi obuoliams, pomidorams, kopūstams ir svogūnams.
M. Moravieckis į tai atsakė, kad jeigu Kijevas ir toliau didins įtampą, Varšuva gali praplėsti draudžiamos importuoti ukrainietiškos produkcijos sąrašą.[4]
Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kas Europoje griauną solidarumą politiniu teatru ir iš grūdų kuria trilerį.
Jis apkaltino šalis, kurių pavadinimų taip ir neįvardino, tuo, kad jos ruošia sceną Maskvai. Po V. Zelenskio kalbos Lenkijos URM išsikvietė Ukrainos pasiuntinį, kuriam buvo pareikštas ryžtingas protestas dėl V. Zelenskio pareiškimų.
Taip pat buvo atšauktas JTO Generalinės Asamblėjos metu turėjęs vykti Lenkijos ir Ukrainos vadovų susitikimas. Oficialiai buvo nurodyta, kad pasikeitė grafikas. Vėliau A. Duda Kijevą palygino su žemyn savo gelbėtojus tempiančiu skęstančiuoju.
Rugsėjo 21 d. pasirodė informacija apie tai, kad Ukrainos agropolitikos ministras Nikolajus Solskis susitarė su savo kolega iš Lenkijos Robertu Telusu (Robert Telus) spręsti grūdų tiekimo klausimą. [5]
Kremliaus vertinimu, jeigu Kijevas ir toliau elgsis taip pat, europiečių simpatijos Ukraina ims mažėti. Oficialus Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patikino, kad Maskva atidžiai stebi, kaip viskas vystysis toliau.
