- Lenkijos Seimo rinkimai vyks spalio 15
- Kandidatų į aukščiausias pozicijas yra daug
- Buvęs ministras kaltina Lenkiją artėjant prie Baltarusijos
Lenkijos Seimo rinkimai vyks spalio 15
Lenkijos Respublikos Prezidentas dar rugpjūtį pasirašė sprendimą dėl įsakymo pradėti rinkimus į Lenkijos Respublikos Seimą ir Lenkijos Respublikos Senatą. Šiame sprendime Lenkijos Respublikos Prezidentas rinkimų diena nurodė sekmadienį, 2023 m. spalio 15 d., ir nurodė dienas, kuriomis baigiasi Rinkimų kodekse numatyti rinkimų veiklos vykdymo terminai. Tą pačią dieną vyks ir referendumas, kuriame gyventojų bus prašoma pasisakyti net keturiais klausimais. Viena iš partijų lyderių ragina į visus klausimus atsakyti neigiamai, kita – teigiamai.
Tą dieną, kai paskelbiamas Lenkijos Respublikos Prezidento sprendimas šiuo klausimu, prasideda rinkimų į Lenkijos Respublikos Seimą ir Senatą kampanija[1].
Naujoje apklausoje „Teisė ir teisingumas“ vis dar pirmauja, turėdami septynių procentinių punktų pranašumą prieš „Pilietinę koaliciją“. Kova dėl trečios vietos yra lygi. Šiuo metu balsuoti yra pasiryžę beveik 45 procentai rinkėjų.
Naujausia RMF FM ir „Rzeczpospolita“ IBRiS apklausa rodo, kad „Teisė ir teisingumas“ rinkimuose gali tikėtis didžiausio palaikymo. Jarosławo Kaczyńskio partija gali tikėtis 33,2 proc. rinkėjų.
Antroje vietoje yra Pilietinė koalicija, surinkusi 26 proc. Trečioje vietoje lieka Trzecia Droga (10,3 proc.). Panašių rezultatų pasiekė ir kairieji (10,1 proc.) bei Konfederacja (9,4 proc.).
Apklausa taip pat pateikė duomenis apie numatomą rinkėjų aktyvumą . 44,7% rinkėjų yra pasiryžę eiti balsuoti. apklaustųjų, o balsuoti nori 12,4 proc.
25,4 proc apklaustųjų deklaruoja tikrai nedalyvausiantys rinkimuose, o 13,1 proc jis tikriausiai to nepadarys. Savo ruožtu 4,3 proc respondentų pasirinko atsakymą „Nežinau/sunku pasakyti“.
Apklausa buvo atlikta rugsėjo 8-9 dienomis CATI metodu. Jame dalyvavo 1100 žmonių[3].
Kandidatų į aukščiausias pozicijas yra daug
Teisės ir teisingumo komiteto rinkimų sąrašų lyderiai sako, kad kandidatų į aukščiausias pozicijas sąrašuose buvo daug. Neoficialiai kalbama, kad Kukizas Opolėje startuos bus pirmasis sąraše.
„Pas mus visų pirma yra skirtingų biografijų, įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių žmonės, – sakė Jarosławas Kaczyńskis pridurdamas, kad jų partija atstovauja visam Lenkijos visuomenės pjūviui. – Taip pat atstovaujame idėją Lenkijoje sukurti efektyvią sistemą, kuri užtikrintų spartų mūsų tėvynės vystymąsi, greitą planą pasivyti turtingąsias Vakarų Europos šalis, o kartu norime turėti teisingą sistemą, kuri geba perskirstyti nacionalines pajamas taip, kad būtų remiamos ir įvairių sunkumų turinčios grupės“.
Partijos viršūnėlėse taip pat bus Seimo pirmininkė Elžbieta Witek, parlamentaras Marcin Gwóźdź, parlamentarė Mirosława Stachowiak-Różecka, Prezidento kabineto vadovas Pawełas Szrotas, Krzysztofas Szczuckis, Nacionalinio švietimo ministras Przemysławas Czarnekas, Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos vadovas Mariusz Kamiński , parlamentaras Marekas Astas, užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau, parlamentaras Antoni Macierewicz, Parlamento nariai Joanna Lichocka ir Rafałas Bochenekas, parlamentarė Małgorzata Wassermann, Seimo pirmininko pavaduotoja Ryszard Terlecki , parlamentarė Anna Pieczarka ir sporto ministras Kamilas Bortniczukas[2].
Buvęs ministras kaltina Lenkiją artėjant prie Baltarusijos
Buvęs Lenkijos vyriausybės ministras Jacekas Czaputowiczius sako, kad šalis artėja prie Baltarusijos.
„Manau, kad dėl moralinio šantažo mechanizmo panaudojimo referendume priešiškumo bus sulaukta iš gana daug žmonių“, – interviu sakė buvęs Užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Czaputowiczius.
Jis sako, kad vis dėlto lenkai tikrai nepabijos boikoto, nes referendume atsisakę dalyvauti asmenys tapo stigmatizuojamais. Kol kas siūloma, kad referendume nedalyvaujantys asmenys negautų dalyvio kortelės, ir einant balsuoti Seimo rinkimuose tai būtų matoma.
„Mano nuomone, tai grąžina mus į komunizmo laikus, kai lenkai bijojo boikotuoti rinkimus. Deja, tai irgi yra balsavimo slaptumo principo pažeidimas. -Šios taisyklės tarnauja valdžios institucijoms ir prieštarauja Lenkijos konstitucijai“, – įsitikinęs politikas.
Czaputowiczius taip pat perspėjo, kad dėl to Europos Sąjunga gali manyti, kad rinkimai neatitinka demokratinių taisyklių.
„Artėjame net ne prie Viktoro Orbano, o prie Baltarusijos. Nuspręsta parodyti, kuris rinkėjas yra nusiteikęs prieš šalį, nes, esą, nedalyvavimas referendume rodo priešiškumą valstybei“, – piktinasi politikas.
Spalio 15 d., kartu su parlamento rinkimais vyks ir referendumas, o rinkimų komisija, pasak dabartinės opozicijos, neturėtų žinoti, kaip kas balsavo referendume.
Spalio 15-ąją, Seimo rinkimų dieną, vyksiančiame referendume bus užduodami keturi klausimai.
Pirmasis – ar pritariate valstybės turto pardavimui užsienio subjektams, dėl kurių Lenkijos moterys ir vyrai praranda kontrolę strateginiuose ekonomikos sektoriuose?
Antrasis – ar pritariate pensinio amžiaus didinimui, įskaitant moterų ir vyrų pensinio amžiaus padidinimą iki 67 metų?
Trečiasis – ar pritariate Lenkijos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sienos barjero panaikinimui?
Ir galiausiai – ar pritariate tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui pagal Europos biurokratijos primestą priverstinio perkėlimo mechanizmą?
Partija Teisė ir teisingumas pasiūlė atsakyti į kiekvieną iš jų „ne“.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė turinčių teisę balsuoti asmenų. Balsavimas vyks tose pačiose patalpose, kur rinkėjai balsuos Seimo rinkimuose. Asmuo, nenorintis dalyvauti referendume, turės atsisakyti paimti kortelę. Kortelę atsiėmę asmenys, net jei jų balsas yra negaliojantis, bus traktuojami kaip referendume dalyvavę asmenys, todėl bus įskaičiuojami į rinkėjų skaičių[4].
