Vis aiškesnė tampa Lenkijos prezidento rinkimų dėlionė
Prezidento rinkimai Lenkijoje vyks 2025 m. gegužės mėnesį. Dėl konstitucinių kadencijų apribojimų, pagal kuriuos prezidentas gali eiti pareigas tik dvi kadencijas, dabartinis prezidentas Andrzejus Duda negali būti perrinktas, tad Lietuvos kaimynė ir vis didesnę galią Europoje įgaunanti Lenkija turės naują vadovą.
Kas gali juo tapti? Šiuo metu yra aiškūs bent keli kandidatai. Lenkijos nacionalinės atminties instituto (IPN) vadovas Karolis Nawrockis tapo nepriklausomu kandidatu į prezidentus, remiamu opozicinės Jaroslawo Kaczynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Kaip kongrese pažymėjo PiS lyderis J. Kaczynskis, Lenkijos visuomenė pavargo nuo konfrontacijos tarp didžiausių politinių partijų, todėl nepriklausomas kandidatas į šalies vadovus yra lenkų labiausiai laukiamas.
„Esu pasirengęs atstovauti visiems lenkams“, – savo kalboje pabrėžė K. Nawrockis, pabrėžęs, kad yra pasirengęs tapti Lenkijos prezidentu ir rūpintis jos interesais tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
41 metų nepartinis istorikas K. Nawrockis nuo 2021 metų vadovauja Lenkijos nacionalinės atminties institutui, yra baigęs Gdansko universiteto Istorijos institutą, o prieš tapdamas IPN vadovu, buvo Antrojo pasaulinio karo muziejaus Gdanske direktorius.
Savo ruožtu Lenkijos valdančioji koalicija kandidatu į prezidentus jau išsirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį. R. Trzaskowskis 2020 m. nedideliu skirtumu pralaimėjo prezidento rinkimus dabartiniam šalies vadovui A. Dudai. Rinkėjų apklausos rodo, kad šiuo metu 52 metų R. Trzaskowskis yra populiariausias politikas.
Jis pasisako už LGBT teises, yra populiarus tarp jaunesnių ir progresyvių lenkų. Vis dėlto, skeptikai pabrėžia, kad R. Trzaskowskis neturi tarptautinės patirties, jam gali pritrūkti konservatyvesnių pažiūrų lenkų balsų.
Nuo 2005 m. du svarbiausi kandidatai į prezidentus buvo PiS ir „Pilietinės platformos“ atstovai, ir vargu ar tai pasikeis kitais metais.
Nepaisant to, kokie kandidatai artimiausiais mėnesiais dar praneš apie dalyvavimą rinkimuose, jau dabar tampa aišku, kad šie prezidento rinkimai bus svarbus Lenkijos politikos momentas, kuris turės įtakos tiek vidaus, tiek užsienio politikai, o taip pat – ir visam regionui.
Pagrindinės rinkimų temos – saugumas, karas Ukrainoje, ekonomika
Manoma, kad kitų metų prezidento rinkimų rezultatai turės didelę reikšmę tam, ar valdančioji koalicija galės veiksmingai valdyti per likusį kadencijos laikotarpį, kuris truks iki 2027 m. rudens. Be to, atsižvelgiant į įtampas, numanoma, kad prezidento rinkimų kampanija greičiausiai bus tokia pat, jei ne dar labiau, poliarizuota ir įtempta nei praėjusių metų parlamento rinkimai[1].
2023 m. parlamento rinkimus laimėjo Donaldas Tuskas, kuris teigė, kad šie rinkimai yra „paskutinė galimybė“ išgelbėti Lenkiją, ir tvirtindamas, kad dar viena PiS kadencija reikštų demokratijos pabaigą šalyje. Pirmaisiais mėnesiais naujoji vyriausybė ėmėsi permainų, tačiau iš tiesų jo vyriausybei pavyko įgyvendinti labai nedaug iš ambicingos 100 užduočių programos, kurią jis užsibrėžė per pirmąsias 100 vyriausybės darbo dienų.
Vyriausybė dėl to kaltina prezidentą, nes D. Tusko koalicijai trūksta trijų penktadalių parlamento balsų, kurių reikėtų, kad būtų galima atmesti prezidento veto. Kita vertus, negalima kaltinti vien tik prezidento, nes D. Tusko koalicijai, kurią sudaro platus spektras, nuo kairiųjų iki griežtų konservatorių, taip pat sunku rasti sutarimą savo gretose. Vis tik, tai tik parodo, kad sėkmingam vyriausybės darbui svarbus ryšys su šalies vadovu[2].
Wojciechas Przybylskis iš Varšuvoje veikiančio analitinio centro „Visegrad Insight“ sako, kad šiuo metu tęsiasi rinkimų ciklas, o balsavimas dėl prezidento posto turės lemiamą reikšmę vyriausybei: jo teigimu, priklausomai nuo rezultatų, vyriausybė galės veiksmingai valdyti ir vykdyti reformas arba ne.
Varšuvoje įsikūrusio Viešųjų reikalų instituto analitinio centro vadovas Jacekas Kucharczykas sako, kad šiuo metuvValdančiąją koaliciją kontroliuoja prezidentas A. Duda, o pergalė rinkimuose reiškia galimybę įgyvendinti savo rinkimų kampanijos pažadus.
„Pasirodo, kad prezidentas formaliai nėra labai galingas, tačiau jis užima postą, kuris yra nepaprastai svarbus šaliai ir Lenkijos demokratijai“, – pridūrė jis.
Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad Lenkija išlieka labai poliarizuota, riba tarp konservatyvių ir progresyvių pažiūrų gyventojų yra itin didelė. Vis dėlto, manoma, kad prezidento rinkimų kampanijos metu progresyvioji politika greičiausiai liks antrame plane, o svarbiausios temos bus karas Ukrainoje, regioninis saugumas, migracija, ekonomika.
Pirmosios apklausos tikrojo vaizdo dar neparodo
Išankstinės apklausos rodo, kad pagrindinis Lenkijos valdančiosios partijos kandidatas į prezidentus, Varšuvos meras, vertinant dabartiniu laikotarpiu, greičiausiai laimėtų kitais metais vyksiančius valstybės vadovo rinkimus ir įveiktų didžiausios dešiniosios opozicinės frakcijos remiamą pretendentą[3].
Pirmadienį paskelbtas tyrimas parodė, kad R. Trzaskowskis pirmajame ture surinktų 40,4 proc. balsų. Pagrindinis jo varžovas, istorikas K. Navrockis, kurį remia opozicinė partija PiS, užimtų antrąją vietą ir surinktų 24,5 proc. balsų. 5,5 proc. Lenkijos respondentų teigė dar neapsisprendę, už ką balsuoti. Apklausa taip pat parodė, kad jei R. Trzaskowskis ir K. Navrockis susidurtų galimame antrajame ture, Varšuvos meras turėtų triumfuoti surinkęs 55,9 proc. balsų, o Navrockis 33,7 proc.
Slawomiras Mentzenas, vienas iš kraštutinių dešiniųjų frakcijos „Konfederacija“ vadovų, užimtų trečiąją vietą su 10,7 proc. Szymonas Hołownia, žemųjų parlamento rūmų pirmininkas ir centristinės partijos „Lenkija 2050“, kuri yra jaunesnioji koalicinės vyriausybės partnerė, lyderis, su 9,2 proc. balsų užimtų ketvirtąją vietą.
Oficialiai, Lenkijos prezidento rinkiminė kampanija turėtų prasidėti sausio 8 d.
