Lenkijoje tęsiasi masiniai ūkininkų protestai: žemdirbiai piktinasi dėl ukrainietiškų grūdų ir ES „žaliojo“ kurso

Lenkijos ūkininkai stoja į kovą su Ukraina ir ES

Lenkijos ūkininkai pradėjo visuotinę protesto akciją: jie blokuoja kelius beveik 100 vietų visoje šalyje, taip pat ir pasienių su Ukraina bei Vokietija ruožuose.

Ūkininkai taip protestuoja tiek prieš Europos Sąjungos (ES) „žaliąjį“ kursą ir bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, tiek prieš ukrainietiškų grūdų įvežimą, kuris žlugdo pačios Lenkijos ūkius^[1].

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėję protestai dabar pasiekė piką. Prie žemdirbių jungiasi ir miškininkai, medžiotojai, jiems palaikymą reiškia ir didelė dalis visuomenės, dalis politikos bei verslo atstovų.

Tačiau ar protestai pasibaigs ūkininkų pergale, kol kas pasakyti dar anksti. ES Lenkijos-Ukrainos konflikto dėl grūdų klausimu yra linkusi stoti į Kijevo pusę, o Bendrijos „žaliojo“ kurso pokyčiams reikia šalių-narių vienybės, kurios taip pat stinga.

Ukrainos grūdų situacija skatina lenkų ūkininkų pyktį

Lenkijos ūkininkai reikalauja, kad pigesni ukrainietiški grūdai nepasiektų vidaus rinkos po to, kai ES sustabdė visus importo tarifus ir kvotas ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai, kad padėtų Rusijos agresiją atremiančios šalies ekonomikai.

Būtent todėl, lenkų ūkininkai blokuoja sunkvežimių eismą bent šešiuose kontrolės punktuose pasienyje su Ukraina, praleisdami po kelis vilkikus per valandą į abi puses. Sunkvežimiai, važiuojantys iš Ukrainos, apskritai nepraleidžiami pro Jahodyno kontrolės punktą, ten stovi apie 2500 vilkikų. Lengvieji automobiliai ir autobusai visur važiuoja laisvai^[2].

Šeštadienį Lenkijos pasienio stotyje Dorohuske iš prekinio traukinio net buvo išmesta apie 5 tonos ukrainietiškų sojų pupelių. Policija pradėjo įvykio tyrimą, kol kas neaišku, kas slypi už šio incidento.

Į situaciją sureagavo net Ukrainos vicepremjeras ir infrastruktūros ministras Aleksandras Kubrakovas, paraginęs Lenkijos teisėsaugos institucijas imtis skubių veiksmų:

„Sisteminis Ukrainos žemės ūkio produkcijos naikinimas yra tarsi suplanuotas sabotažas. Mūsų šalis ginasi ir išgyvena ūkininkų dėka.“

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius taip pat paragino Lenkijos valdžios institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų rasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti atsakingi asmenys.

„Tokio barbariškumo vykdytojai kenkia ne tik Ukrainai, bet ir Lenkijai. Prašome Lenkijos valdžios institucijų ir policijos daryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad būtų rasti ir teisingai baudžiamojon atsakomybėn patraukti už tokius gėdingus veiksmus atsakingi asmenys!“ – teigė V. Zvaryčius.

Protestai skatina nesutarimus ES viduje

Lenkija yra viena didžiausių Ukrainos sąjungininkių Europoje, tačiau ginčas dėl grūdų importo jau kelis mėnesius kelia įtampą Lenkijos ir Ukrainos santykiuose. Į šią įtampą reaguoja ir Vakarų partneriai, pavyzdžiui, Vokietija^[3].

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, šeštadienį lankydamasi Odesoje sakė, kad per Lenkiją eksportuojama tik keli procentai Ukrainos grūdų, didžioji dalis iškeliauja iš Lenkijos, tad protestuojančių ūkininkų kaltinimai neatitinka faktų.

Ginče su Varšuva, Vokietijos diplomatijos vadovė pažadėjo Ukrainai solidarumą.

„Mes, kaip ES, stovime Ukrainos pusėje – taip pat ir eksporto klausimu“, – sakė A. Baerbock.

O kitų ES šalių požiūris į grūdų importą iš Ukrainos yra gana skirtingas. Ispanija, Italija ir Portugalija nepritaria apribojimams, kurių pageidautų Lenkija arba kitos Rytų Europos šalys.

Portugalija, Ispanija, Italija ar kitos Pietų valstybės yra šalys, kurios tradiciškai importuoja grūdus. Papildomos grūdų siuntos iš Ukrainos joms nekelia didelių problemų^[4].

Kita vertus, Lenkijai bet koks nereguliuojamas kviečių, rugių ar kukurūzų antplūdis kelia problemų vietinei šalies žemės ūkio produkcijai.

Primename, kad kol kas Europos Komisija (EK) savo naujausiuose pasiūlymuose dėl prekybos susitarimo su Ukraina nepanaikino laisvos prekybos grūdais su šia šalimi. 

Lenkų ūkininkai protestuoja ir Vokietijos pasienyje, reikalauja ES politikos pokyčių

O Lenkijos ūkininkai protestuoja ir Vokietijos pasienyje. Sekmadienį Lenkijos ūkininkai užblokavo pagrindinį greitkelį, vedantį į Vokietiją.

A2 greitkelio netoli Slubicų blokavimas gali tapti nuolatiniu reiškiniu, nes Lenkijos ūkininkai atsisako nusileisti ir pasiduoti valdžios spaudimui.

Ūkininkai suplanavo net ištisą 25 dienų blokadą, kuri gali būti sutrumpinta po derybų su vietos atstovais ir verslo atstovais.

Lenkijos ūkininkai teigia, kad dėl ES „žaliojo“ kurso, kuriuo raginama riboti cheminių medžiagų naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, jie patiria didelių nuostolių, jų produktai brangsta, todėl jie gali pralaimėti ES nepriklausančių šalių importui. 

Lenkų ūkininkai rengia žygį į sostinę, siekia premjero reakcijos

O antradienį, vasario 27 d., Varšuvoje Lenkijos ūkininkai planuoja surengti protesto akciją „Žygis į sostinę“. Ūkininkai planuoja susirinkti prie Kultūros ir mokslo rūmų, o vėliau žygiuoti link Seimo ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko biuro^[5].

D. Tuskas neseniai pareiškė, kad jo vyriausybė ieškos ūkininkams palankaus sprendimo, pasitelkdama vidaus priemones ir derybas su Ukraina bei Europos institucijomis.

„Turime užtikrinti, kad neigiamos prekybos su Ukraina liberalizavimo pasekmės būtų kuo mažesnės, ir kiek įmanoma daugiau kompensuojamos. Ir Lenkijos ūkininkai šiuo klausimu gali pasikliauti manimi“, – sakė Lenkijos premjeras, taip ir nepasakęs, ką žada daryti dėl ūkininkų nepasitenkinimo ES politika.

Žemės ūkio ministrai renkasi Briuselyje

Vasario 26 d., pirmadienį, Briuselyje vyksta ES žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame svarstomi Europos ūkininkų reikalavimai.

Ministrai susirinko nagrinėti pasiūlymų supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuriuos praėjusią savaitę pristatė EK, bandydama nuraminti žemdirbių pasipiktinimą^[6].

EK siūlymais būtų sušvelninti kai kurie ūkininkams taikomi aplinkosaugos apribojimai, sušvelninti reikalavimai buvusiems gyvulininkystės ūkiams paversti savo žemę pievomis.

Komisija taip pat numato supaprastinti administravimą ir pakeisti patikrų vietoje tvarką. Ūkininkams, kurie dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių neįvykdo BŽŪP reikalavimų, taip pat galėtų būti suteikta daugiau laisvės.