Moteris iš Ukrainos juodojoje rinkoje prekiavo žmogaus organais
Antradienį prokurorai patvirtino, kad Lenkijos pasieniečiai sulaikė 35 metų ukrainietę, nuteistą 12 metų kalėti Kazachstane už dalyvavimą tarptautinėje prekybos organais grupuotėje. Tačiau panaši prekyba produktais iš juodosios rinkos nėra jokia naujiena nei pačios Ukrainos, nei bendrai pasaulio mastu.
Pasak Pšemyslio prokuratūros atstovės spaudai Martos Petkovskos, moteris, kurios tapatybė pagal Lenkijos privatumo įstatymus įvardijama tik kaip Ksenija P., buvo sulaikyta geležinkelio perėjoje tarp Lenkijos ir Ukrainos pagal Interpolo raudonąjį pranešimą. Valdžios institucijos neatskleidė, kodėl ji dar neatliko bausmės Kazachstane ir kada tiksliai buvo nuteista[1].
Ksenijos P. nuo 2020 m. lapkričio mėn. ieškojo Interpolas dėl jos dalyvavimo nusikalstamame tinkle, kuris 2017-2019 m. neteisėtai rinko ir juodojoje rinkoje pardavinėjo žmogaus organus. Prokurorai atskleidė, kad ji buvo atsakinga už inkstų gavimą iš 56 aukų įvairiose šalyse, įskaitant Kazachstaną, Armėniją, Azerbaidžaną, Ukrainą, Kirgiziją, Tadžikistaną, Uzbekistaną ir Tailandą.
Pranešama, kad neteisėta prekyba buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis.
Lenkijos prokurorai paprašė ją laikinai sulaikyti vienai savaitei, nes jie siekia jos ekstradicijos į Kazachstaną.
Ukraina jau buvo tapusi juodosios rinkos ginklų lobynu
2016 m. „Reuters“ tyrimas atskleidė, kad iš Ukrainos konflikto zonos kontrabanda išvežama daug ginklų, kartais per organizuotus pogrindinius tinklus. Saugumo pareigūnai, sukilėliai ir teismo dokumentai rodo, kad ginklai iš rytinio fronto nutekėjo, nors tiksli jų paskirties vieta lieka neaiški[2].
Nors Vakarų Europos nelegalių ginklų rinkoje vis dar dominuoja buvusios Jugoslavijos atsargos, buvo pranešta, kad ukrainietiški ginklai patenka į tokias konfliktų zonas kaip Irakas, Sirija ir Libija, kur dėl didelės ugnies galios paklausos jų kontrabanda yra pelninga. Manoma, kad kontrabandininkai naudojasi maršrutais per Juodosios jūros Odesos uostą, Balkanus ir Rusijos Šiaurės Kaukazą.
Nusikalstamumo ekspertas Markas Galeotti prieš beveik dešimtmetį pažymėjo, kad nors mažais ginklais, tokiais kaip pistoletai ir automatai, lengva prekiauti, didesniems ginklams, pavyzdžiui, RPG ir kulkosvaidžiams, reikia aktyvaus karo, kad jie taptų plačiai prieinami.
„Šiuo metu, nusikaltėlių požiūriu, turite puikią galimybę“, – perspėjo jis, pabrėždamas didėjančią neteisėtos prekybos ginklais grėsmę.
Prekyba žmogaus organais nėra toks retas reiškinys – tam pasitarnauja socialiniai tinklai
Dar 2023-aisiais Indonezijos valdžios institucijos išardė prekybos žmonėmis tinklą, kuris kaltinamas neteisėtai į Kambodžą gabenęs 122 žmones, kad parduotų jų inkstus, atskleidė pareigūnai. Tarp 12 suimtų įtariamųjų yra policininkas ir imigracijos pareigūnas, o tai rodo, kad operacija buvo labai plati[3].
Aukos, kurių daugelis pandemijos metu neteko darbo, buvo viliojamos per socialinę žiniasklaidą, už jų organus žadant 135 mln. rupijų (41 058 RM). Atvykus į Kambodžą jiems buvo atliktos inkstų persodinimo operacijos.
Džakartos policijos kriminalinių tyrimų vadovas Hengki Haryadi patvirtino, kad įtariamiesiems pareikšti kaltinimai pagal Indonezijos prekybos žmonėmis įstatymus. Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki 15 metų kalėjimo ir 600 mln. rupijų (182 482 482 RM) bauda.
Indonezija jau seniai kovoja su prekyba žmonėmis, visų pirma priverstiniam darbui. 2019 m. valdžios institucijos atskleidė didžiausią šalyje prekybos žmonėmis bylą, susijusią su 1 200 aukų, priverstų dirbti namų ruošos darbus užsienyje.
