- Pradinukai turi turėti laisvalaikį nuo mokyklos, o ne kiaurą dieną kiurksoti prie knygų
- Kelios mokyklos Lietuvoje atsisakiusios tradicinių namų darbų pradinukams
- Namų darbus dažnai daro ne mokiniai, bet jų tėvai
- Lenkijoje visuotinai draudžiama kėsintis į pradinių klasių mokinių laisvę pasibaigus pamokoms
- Mokyklos pačios nusistato, kiek laiko per dieną mokinys gali skirti namų darbų atlikimui
Pradinukai turi turėti laisvalaikį nuo mokyklos, o ne kiaurą dieną kiurksoti prie knygų
Ir vėl svetimam kieme žolė žalesnė – Lenkijoje net ir mokiniams įsivažiuoti į naujus mokslo metus lengviau. Štai jau ne vienus metus aktualus namų darbų klausimas kaimyninėje šalyje sprendžiamas pradinukams jų nė neužduodant. O štai Lietuvoje vos mokyklos slenkstį peržengę pradinukai jau savo laisvalaikį mokosi skirti tik mokslams (visai kaip ir suaugus – atsiduoti tik darbui).
Lietuvoje kol kas nėra vieningos sistemos, numatančios, kiek laiko per dieną vaikai gali skirti namų darbams, todėl švietimo įstaigos turi nustačiusios nevienodus standartus – štai vienose įstaigose šių išvis neužduodama, o tuo tarpu kai kuriose valstybinėse mokiniai pabaigę pamokas po vidudienio dar sąžiningai „atsėdi“ savo tėvų darbo laiką ruošdami pamokas.
Remiantis Melburno universiteto emeritu profesoriumi John Hattie, namų darbai pradinėje mokykloje turi labai nedidelį poveikį mokinių rezultatams. Jis pabrėžia, kad mokymasis turi būti įdomus ir nenaudojant prievartos, ypač jaunesniems vaikams. Kaip pavyzdys, Lenkija neseniai atsisakė namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės ir padarė juos neprivalomus vyresnių klasių moksleiviams[1].
Vietoj tradicinių namų darbų kai kurios mokyklos, kaip antai „Belgian Gardens State School“ Australijoje, pirmenybę teikia skaitymui, praktikai ir žaidimams. Pasak mokyklos vadovo Ryano Pedley, užduočių perteklius neskatina tėvų dalyvavimo ir gali lemti vaiko susidomėjimo mažėjimą bei nusivylimą.
Kelios mokyklos Lietuvoje atsisakiusios tradicinių namų darbų pradinukams
Privati mokykla Šiaurės licėjus laikosi praktikos, kad namų darbai vos pradėjusiems eiti į mokyklą nėra reikalingi, tad yra priimtas sprendimas jų neskirti pradinukams. Vietoje tradicinių namų darbų, šios mokyklos moksleiviai mokomi per patirtis ir projektus.
Daugiau dėmesio mokymuisi klasėje ir mokinių užimtumui mokykloje skiria ir Vilniaus „Šviesos“ pradinė mokykla.
Tiesa, turtingųjų atžalos, besimokinančios Austėjos Landsbergienės įkurtame Karalienės Mortos mokyklų tinkle, taip pat turi galimybę po pamokų užsiimti ne namų darbais, bet sau malonia veikla, mat čia pradinukams namų darbai irgi neužduodami[4].
Kyla klausimas, jei A. Landsbergienė išties mato namų darbų skyrime didelę žalą mažiesiems, kodėl dabartinė konservatorių valdžia nesiima pokyčių valstybinėje švietimo sistemoje? Atsakymas paprastas – mat kaip ir pas eksministrą Arūną Dulkį sveikatos apsaugos ministerijoje, taip ir švietimo sistemoje jas kuruojantys asmenys naudojasi privataus sektoriaus teikiamomis paslaugomis.
Namų darbus dažnai daro ne mokiniai, bet jų tėvai
Ne paslaptis, kad net ir vyresnių klasių moksleiviams ruošti namų darbus dažnai padeda jų tėvai. O štai pradinukams namuose atlikti skirtas užduotis neretai gvildena ne mokyklinukai, bet jų tėvai, siekdami, kad vaikas demonstruotų kuo geresnius rezultatus mokykloje ir pamiršdami apie tai, kad klysti - taip pat natūralu kaip ir atlikti viską teisingai.
Apie tai, kad namų darbai yra skirti vaikams kalba ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tačiau nepateikia būdų kaip tą užtikrinti.
„Namų darbai skiriami mokiniams, jie mokiniams turi būti aiškus. Mokiniai juos turėtų sėkmingai atlikti patys arba tik su minimalia kitų pagalba. Jei mokiniui reikia tėvelių, kitų šeimos narių pagalbos, labai svarbu vaiku pasitikėti, ugdyti jo savivertę. Ji nemažiau svarbi, nei žinios“, – teigia ministerija[2].
Ir išties Lietuvoje yra labai gajus savęs lyginimosi su kitais kultas, ypatingai vėlesniame amžiuje pasireiškiantis per atžalas. Štai vieni džiaugiasi, kad jų vaikai mokosi vien 10-tukais, o vėliau pradeda „matuotis“, katras įstos į brangesnį/geresnį užsienio universitetą, greičiau ves/ištekės ir kaip greitai pasistatys naujutėlaitį namą Turniškėse ar Valakampiuose.
Lenkijoje visuotinai draudžiama kėsintis į pradinių klasių mokinių laisvę pasibaigus pamokoms
Tuo tarpu Lenkija nuo šių metų priėmė sprendimą pirmosiose klasėse neužduoti namų darbų, kad pradinukai dar galėtų pasidžiaugti gyvenimu, o ne laiką po mokyklos dar leisti sprendžiant užduotis[3].
Tiesa, kaimyninėje šalyje namų darbai neužduodami tik pirmus trejus metus – iki ketvirtosios klasės, išskyrus kai kuriuos pratimus, kurių pagalba lavinamas dailyraštis. O štai ketvirtokams-aštuntokams užduoti namų darbų raštu nedraudžiama, bet mokiniai už juos esą negauna pažymių.
Tiesa, Lenkija tuo ir skiriasi nuo Lietuvos, mat pas mus niekas, deja, garsiai nesiskundžia, kad mokiniams tenka didelis krūvis, todėl jį derėtų mažinti. Nepaisant to, kad po pamokų didelei daliai vaikų seka įvairiausių būrelių vajus, pagal įstatymą vaikas turi teisę ne tik į mokslą, bet ir į poilsį bei žaidimus, nors kai kuriems mažamečiams vietos savo įtemptoje dienotvarkėje šioms veikloms nebelieka.
Visgi dar penkiose pasaulio šalyse: Suomijoje, Danijoje, Ispanijoje, Švedijoje bei Japonijoje namų darbai arba neskiriami visai, arba skiriami itin mažos apimties. Mat čia laikomasi požiūrio, kad mokymosi laikas turi būti pamokų metu, o kas po jų – tai mokinių laisvas laikas.
Mokyklos pačios nusistato, kiek laiko per dieną mokinys gali skirti namų darbų atlikimui
Štai Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ugdymo plane numatyta, kad I-IV gimnazijos klasių mokiniams skiriamų namų darbų trukmė per dieną negali viršyti 2,5 valandos. Gimnazija nustačiusi, kad namų darbai taip pat neužduodami prieš šventines dienas ar mokinių atostogas. Dar kitos mokyklos nurodo, kad namų darbams pradinukai turi skirti iki pusvalandžio, kitose – iki 40 minučių.
Tiesa, ne visos mokyklos bei gimnazijos noriai savo ugdymo planuose nurodo, kiek laiko po pamokų turi užimti mokiniui skirti namų darbai. Tokių mokyklų Lietuvos didžiuosiuose miestuose – galybė. O ir neaišku, kiek tą nurodančios ugdymo įstaigos iš tiesų laikosi tokios tvarkos, mat visų vaikų gebėjimai skirtingi, tad ką vienas vaikas atliks per pusvalandį, kitas gali užtrukti dvigubai ilgiau.
Todėl susidaro situacija, kai mokytojai priimta tvarka ima piktnaudžiauti ir ant liaunų vaikų pečių užkrauna tiek rūpesčių, kad būreliams ar elementariam laisvalaikiui šie nebeturi jėgų.
Kita vertus, įprastai ugdymo įstaigos organizuoja popamokines grupes, kuriuose moksleiviai turi galimybę paruošti namų darbus ir papildomai pasikonsultuoti su mokytojais. Nors tai ir netolygu namų darbų nebuvimui, pats namų darbų ruošimo procesas gali tapti bent kiek lengvesnis.
Popamokines grupes gali lankyti ir valstybinių mokyklų moksleiviai – pavyzdžiui, Kauno mokyklose valanda popamokinės grupės kainuoja 60 centų.
Tad jei tėvai neįperka privataus mokslo pas gerbiamą A. Landsbergienę, vaikai nuo pat mažumės susipažins, ką reiškia juodas darbas ir laisvalaikio matys tiek, kiek ir jų pačių tėvai – geriausiu atveju tik savaitgaliais, jei nepaskęs namų darbų krūvoje.
