Lenkiją planuoja paduoti Vokietiją į teismą dėl šiukšlių
Lenkija paskelbė, kad skųs Vokietiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl to, kad ši atsisakė sutvarkyti į 7 skirtingus Lenkijos regionus atsiųstas 35 tūkst. tonas šiukšlių[1]. Apie tai vietinėje radijo laidoje paskelbė pati Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos ministrė Anna Moskwa.
„Vokietijos pusė nepripažįsta jokių argumentų. Mums nelieka kitos išeities, kaip tik kreiptis į ESTT. Rengiame skundą, apjungiantį visus neišspręstus Vokietijos aplinkosaugos ir ekologijos klausimus, kad priverstume prisiimti atsakomybę, nes nėra abejonių, kad Lenkijoje yra sąvartynų, kurie priklauso Vokietijai. Lenkijos teismuose pradėjome dvi procedūras, Vokietija renka savo atliekas, tačiau turime ir klausimų, dėl kurių niekaip negalime susitarti“, – pabrėžė ministrė[2].
Apie tokį ėjimą buvo kalbama ir kiek anksčiau. Dar gegužės pabaigoje Lenkijos aplinkos apsaugos ministrės pavaduotojas Jacekas Ozdoba pranešė, kad Lenkija jau pateikė skundą teismui dėl Vokietijos atsisakymo sutvarkyti savo atliekas, esančias Lenkijoje.
„Vokietija vengia esminių dalykų, pavyzdžiui, būtinybės rūpintis aplinka. Negalime turėti situacijos, kai valstybė, kuri save vadina proeuropietiška ir aplinkosaugos šalimi, savo atliekas perkelia į kitą šalį“, – pavasarį kalbėjo aplinkos apsaugos ministrės pavaduotojas J. Ozdoba.
J. Ozdoba taip pat teigė, kad Lenkijoje yra septynios vietovės, kuriose Vokietija vengia atsakomybės ir pažeidžia Europos Sąjungos (ES) sutarčių politiką, nes nepašalina atliekų, kurias ten neteisėtai atvežė šios šalies įmonės.
Viceministras pabrėžė, kad Vokietijos valdžios institucijos neatsakė į Lenkijos laiškus šiuo klausimu, siųstus nuo pat praėjusių metų gegužės mėnesio, todėl Varšuva ir nusprendė pateikti skundą ESTT ir apkaltinti Berlyną nesilaikant ES reglamentų.
Iš tiesų, 2015-2019 m. laikotarpiu, į Lenkiją iš kitų šalių kasmet atvežamų atliekų kiekis išaugo iki daugiau nei 400 000 tonų, iš kurių net 61 proc. yra būtent iš Vokietijos. Tiesa, 2022 m. Lenkija pirmą kartą eksportavo daugiau atliekų – 350 000 tonų, nei importavo – 300 000 tonų.
Lenkijos valdžia jau anksčiau griežtino šiukšlių importo taisykles
Nuo 2022 m. vasario Lenkija, stiprindama kovą su nusikaltimais gamtai ir aplinkai, nustatė papildomus užsienio atliekų importo apribojimus. Pagal naująją sistemą visos atliekos, vežamos pagal ES 1013/2006 Atliekų vežimo reglamentą, turi būti registruojamos „Siunčiamų atliekų modulyje“[3].
Šis modulis Lenkijoje pradėtas taikyti dar 2017 m., siekiant registruoti tokias atliekas kaip cheminės medžiagos, nenaudojami degalai ir panašiai, tačiau anksčiau modulis buvo taikomas siekiant surinkti mokestines pajamas iš importo ir siekiant sumažinti kontrabandos mastus.
Wojciechas Osetas, iš atliekų gautų degalų įmonės „Geminor Poland“ klientų aptarnavimo vadovas, sakė, kad visos įmonės, užsiimančios tarpvalstybiniu atliekų vežimu, privalės registruoti kiekvieną vežimą Lenkijos finansų ministerijos elektroninėje platformoje „Puesc“. Registruoti visą informaciją privalės tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas ar vežėjas viso pervežimo proceso metu.
Jeigu tokios praktikos laikomasi nėra, Lenkijos valdžios institucijos yra numačiusios baudų sistemą. Baudų dydis siekia 46 proc. bendros gabenamų prekių vertės, o mažiausia baudos suma yra 4350 eurų.
Tačiau tokios priemonės problemos neišsprendė galutinai, o Lenkijos vyriausybė ir toliau įtemptai kovoja su neteisėtu atliekų vežimu ir rengiasi siūlyti naujus įstatymus, kuriais būtų dar labiau sugriežtinamos bausmės už tokius nusikaltimus.
Nors 2019 m. Lenkija iš ES teisėtai importavo apie 527 000 tonų šiukšlių, o Vokietijai teko apie 70 proc. šio kiekio, neaišku, kiek tonų šiukšlių į šalį atvyksta nelegaliai: jų judėjimą susekti yra itin sunku, o kartais net neįmanoma.
Skelbiama, kad kai kurios nelegalios atliekos apgaule registruojamos kaip perdirbamos: Lenkijoje tai yra rūšiuotas plastikas arba popierius. Taip yra todėl, nes šalyje uždraustas mišrių atliekų importas. Vis dėlto, tokios šiukšlės neatitinka visų būtinų reikalavimų ir galiausiai yra sudeginamos arba vėl išmetamos į sąvartynus.
Plačiau į šią problemą visuomenė atkreipė dėmesį 2018 m., kai visoje šalyje esančiuose sąvartynuose kilo keli gaisrai, paskatinę vyriausybę pradėti kovą su neteisėta prekyba atliekomis ir jų šalinimu.
Tačiau nelegalus atliekų vežimas į Lenkiją jau daug seniau yra rimta problema. Teigiama, kad bene kiekvieną savaitę randamas koks nors sunkvežimis, pilnas sumaišytų šiukšlių. Atliekos masiškai atrandamos ir miškuose, privačiuose žemėse ar neapgyvendintuose teritorijose.
Lenkija sudėtingai tvarkosi ir su savomis atliekomis
Nors Lenkijos kova su nelegaliu šiukšlių importu sulaukia daug visuomenė dėmesio, kai kurie aplinkos apsaugos aktyvistai ir patys politikai pabrėžia, kad šaliai yra itin sudėtinga laikytis ir savų ES įsipareigojimų, taikomų vidinėms atliekoms.
2019 m. Lenkijoje susidarė 12,8 mln. tonų komunalinių atliekų, t. y. 336 kg vienam gyventojui. Tai yra mažiau nei ES vidurkis, kuris yra 502 kg vienam gyventojui. Tačiau 2019 m. perdirbta tik apie 34 proc. komunalinių atliekų, taip pat mažiau nei ES vidurkis, kuris yra 48 proc. atliekų. Lenkijoje 23 proc. atliekų buvo sudeginta, o 43 proc. atsidūrė sąvartynuose[4].
Dėl to Lenkija neatitinka ES žiedinės ekonomikos tikslų – pakartotinai panaudoti ir perdirbti kuo daugiau atliekų. Pagal ES teisę, Bendrijos šalys-narės dar iki 2020 metų turėjo perdirbti net 50 proc. savo komunalinių atliekų. Lenkija šio tikslo nepasiekia, o tai lemia kritiką iš Briuselio. Iki 2025 m. Lenkijoje turi būti perdirbta 55 proc. vidinių atliekų, iki 2030 m. – 60 proc., o iki 2035 m. – net 65 proc.
