Latviai neuždraudė rusiškų vaistų
Latvijos sveikatos apsaugos ministerija nepritarė idėjai visiškai uždrausti vaistų iš Rusijos ir Baltarusijos importą, teigdama, kad šiai dienai jų tiesiog nėra kuo pakeisti, pranešė televizijos kanalas TV3.[1]
Kaimyninės šalies institucija patikino, kad nė vienas centralizuotas Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos pirkimas nebeapima Rusijos gamybos medicininių priemonių ar įrangos. Visgi buvo akcentuota, kad šalis negali atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medikamentų.
Apie 10 proc. Latvijoje neregistruotų, tačiau šalies piliečiams būtinų vaistų importuojama iš Rusijos ir Baltarusijos.
Latvijos skaidruolių organizacija „Delna“ apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją tuo, kad nors pastaroji ir turėjo užtektinai laiko po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, taip ir nepersiorientavo ir nerado kitų tiekėjų, ką sėkmingai padarė kitos sritys.
Opozicinės Nacionalinės sąjungos narys Ugis Mitrevicas absurdu pavadino tai, kad Latvijos valdžia ir toliau perka rusiškus bei baltarusiškus vaistus ar jų gamybai reikalingą žaliavą.
Rusijos – Latvijos vaistų eksportas vyksta abiems kryptimis
Nepaisant sankcijų ir kalbų apie atsiribojimą, Latvija ir pati tiekia vaistus Rusijos rinkai: ten keliauja įmonių „Grindex“ ir „Olainfarm“ produkcija, populiariausias tarp kurios yra meldonijus.
2024 m. pradžioje į EP pretenduojantys latvių politikai pradėjo viešai reikalauti uždrausti šį eksportą. Buvęs Latvijos gydytojų organizacijos vadovas Peteris Apinis tuomet perspėjo, kad įvedus tokius draudimus „Grindex“ ir „Olainfarm“ teks užsidaryti.
„Kadaise Latvijos farmacijos įmonės buvo kuriamos TSRS ir tarybinių respublikų rinkoms. Iki 2014 m. niekas net negalvojo apie persiorientavimą į kitas rinkas“, – pabrėžė jis. P. Apinis taip pat priminė, kad vaistai neįtraukti į sankcionuojamų prekių sąrašą, todėl su Rusija sėkmingai bendradarbiauja ir kitų Vakarų šalių įmonės.
„Mes rusams parduodame vaistus, jiems lieka mažiau pinigų ginklams, o mes turime daugiau lėšų biudžete, įskaitant ir numatytą gynybai“, – ironizavo ekspertas.
„Olainfarm“ pasmerkė Rusijos intervenciją į Ukrainą, tačiau tuo pat metu augo jos nuotolinis bendravimas su rusų medikais, o už bendradarbiavimą su Rusijos sveikatos apsaugos ministerija, įmonė 2023 m. gavo „Russian Pharma Awards“ apdovanojimą. Be to, Latvijos žiniasklaida pati pripažino, kad, bent jau šiuo metu, įmonė neturi alternatyvos, kadangi pagrindinėmis jos rinkomis seniai yra Rusija, Baltarusija ir Ukraina, kažkiek produkcijos perka kitos Baltijos šalys.
Nuo 2019 m. „Olainfarm“ generaline direktore buvo rusė Jelena Bušberg. Prasidėjus karui ji pasitraukė iš pareigų ir iš įmonės valdybos, tačiau liko dirbi įmonėje ir vadovauja operacijų centrui. Jai direktoriaujant, įmonė įsteigė Rusijoje filialą ir pradėjo bendrą su Sveikatos apsaugos ministeriją, projektą.
„Grindeks“ savininkas Kirovas Lipmanas po intervencijos į Ukrainą pareiškė paliksiantis Rusijos rinką, tačiau 2022 m. įmonės pelnas kaimyninėje šalyje siekė 70,6 mln. eurų ir buvo 28 proc. didesnis, negu 2021 m. (55,3 mln. eurų).[2]
K. Lipmanas taip pat tikino, kad jo įmonėje pagamintais vaistais Rusijos kariškiai nesinaudoja. Visgi 2022 m. rudenį latvių žiniasklaida rašė, kad „Grindeks“ tiekiamas mildronatas esą buvo įvardinamas kaip rekomenduotinas taktinės vaistinėlės priedas, užtikrinantis didesnį aktyvumą ir fizinę ištvermę. Taip pat buvo teigiama, kad preparatą į frontą siunčia savanoriai.
Latvija uždraudė rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkciją
2024 m. pradžioje Latvija uždraudė rusiškos, baltarusiškos ir trečiųjų šalių, tiekiančių šią žemės ūkio produkciją, importą. Ribojimai pritaikyti daržovėms, vaisiams, uogoms, grūdinėms kultūroms bei pašarams.[3]
Latvija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, įvedusią tokį draudimą. Jis galios iki 2025 m. vasaros, o vėliau gali būti pratęstas. Ryga siūlė EK analogiškas priemones pritaikyti visoje ES, tačiau tam nepritarė net Lietuva. Nepaisant karingos retorikos, Latvijos valstybės pajamų tarnyba nurodė, kad 2024 metais grūdų importas iš Rusijos, metine išraiška, buvo išaugęs 39,8 proc. – iki 158 325 tonų.
Latvijos premjerė Evika Silvinja paragino uždrausti iš Rusijos importuoti aliuminio joksido rūdą. Kartu su Lietuva, Estija bei Čekija latviai siūlė uždrausti iš Rusijos į ES įvežti atliekas ir aliuminio, vario bei juodojo metalo laužą.
2022 m. vasarą latvių Saeima įstatymiškai uždraudė rusiškų dujų importą. Iki Rusijos intervencijos pradžios, 2021 m., 90 proc. latvių dujų poreikio tenkino rusiškos dujos.
