Niujorko simboliu tapusios statulos istorijoje dalyvavo ir Prancūzija
Apie statulą, stovinčią šalia Niujorko, veikiausiai yra girdėję visi. Tačiau mažai kam žinoma pilna jos istorija. Tikrasis darbas su laisvės statula iš tikrųjų vyko Prancūzijoje, o pinigai statyboms buvo renkami[1] Jungtinėse Valstijose, kur ir buvo skelbiami įvairūs konkursai, labdaros ir aukcionai. Pinigų rinkimo akcijos pabaigoje prie Laisvės simbolio statybos prisidėjo ir pagrindinis Niujorko žiniasklaidos savininkas, Josephas Pulitzeris, kuris savo laikraštyje „The World“ išleido papildomą reklaminį straipsnį.
Amerikiečių architekto Richardo Morriso Hunto suprojektuota statula buvo konstruojama Fort Wood tvirtovėje, kurios amžius siekia 1812 metus. Tvirtovė yra Bedloe saloje, prie pietinės Manheteno miesto viršūnės Niujorko įlankoje. Kai F. A. Bartholdi 1885 m. baigė konstruoti statulą, ji buvo išardyta, supakuota į daugiau nei 200 dėžių ir išsiųsta į Niujorką. Tam į pagalbą buvo pasitelkta Prancūzijos „Isere“ laivų fregata.
Per ateinančius keturis mėnesius darbuotojai surinko ir pastatė statulą ant pjedestalo. Jos aukštis nuo žemės iki viršūnės siekė net 93 metrus. 1886 m. spalio 28 d., prezidentas Groveris Clevelandas tūkstančių žiūrovų akivaizdoje oficialiai pašventino įspūdingąją statulą.
Teigiama,[2] jog F. A. Bartholdi laisvės statulos veidą sukonstravo pagal savo motinos atvaizdą. Jam teko sukalti didelius vario lakštus, norint sukonstruoti statulos „odą“ (jis naudojo „repousse“ techniką). Kadangi buvo reikalingas statulos „skeletas“, ant kurio bus konstruojama laisvės statulos „oda“, kūrėjas pasikvietė Paryžiaus Eifelio bokšto dizainerį Alexandre-Gustave'ą Eiffelį. Jie, kartu su Eugène-Emmanueliu Viollet-le-Ducu, iš geležies ir plieno pastatė taip vadinamą „skeletą“, kuris leido ant viršaus suformuoti vario „odą“ ir sudarė palankias sąlygas savarankiškam statulos formavimui. Be to, bene svarbiausias akcentas, kad pasirinktoje Niujorko vietoje yra viena būtina sąlyga – gebėjimas atsilaikyti prieš stiprų vėją.
Laisvės statulos deglas seniau atstojo švyturį
1892 m. JAV vyriausybė Ellis saloje atidarė federalinę imigracijos stotį, kuri buvo netoli Bedloe salos Aukštutinėje Niujorko įlankoje. Atidarius imigracijos stotį, 1892–1954 metais saloje buvo apdorota apie 12 milijonų imigrantų duomenų. Tai tie žmonės, kurie negavo leidimo įvažiuoti į JAV.
Lentoje prie įėjimo į laisvės statulą, pjedestale išgraviruotas sonetas „The New Collosus“, kurį 1883 m. parašė Emma Lazarus per pinigų rinkimo akciją. Statula pažymėta garsiausia šio soneto ištrauka, nes tai – laisvės ir demokratijos simbolis milijonams į Ameriką atvykusių imigrantų, ieškojusių naujo, geresnio gyvenimo.
Iki 1901 m. JAV švyturio valdyba buvo atsakinga už Laisvės statulą, nes jos deglas padėjo susiorientuoti beplaukiantiems jūrininkams. Paskui ji buvo įtraukta į JAV karo departamento jurisdikciją dėl Fort Wood’o statuso, kaip vis dar veikiantis kariuomenės postas.
Galiausiai federalinė vyriausybė 1924 m. laisvės statulą pavertė nacionaliniu paminklu, o 1933 m. perdavė Nacionalinių parkų tarnybos priežiūrai. Bedloe sala 1956 m. buvo pervadinta į Laisvės salą, o praėjus daugiau nei dešimtmečiui po jos uždarymo, 1965 m. Ellis sala tapo Laisvės statulos nacionalinio paminklo dalimi. Verta paminėti ir tai, jog nuo XX a. pradžios statulos varis buvo veikiamas oksidacijos (lietaus, vėjo, saulės), todėl ilgainiui atsirado išskirtinė žalia spalva, vadinama verdigris.
Statula simbolizuoja kovą už pokyčius ir laisvę pasaulyje
Laisvės statula buvo uždaryta nuo visuomenės 1984 m. nes ją norėta atrestauruoti šimtmečio šventei. Prasidėjus restauracijos procesui, Jungtinės Tautos Laisvės statulą pripažino pasaulio paveldo objektu. Statula buvo vėl iš naujo atidaryta 1986 m. liepos 5 d. šimtmečio šventėje.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių, Laisvės sala buvo uždaryta šimtui dienų. Statulos lankymas vėl leistas tik 2004 m. rugpjūčio mėn., o karūnos lankymas atnaujintas tik 2009 m. liepos mėn. Dabar visi, kurie nori užlipti ant pjedestalo ar į aukštesnį aukštą, turi iš anksto rezervuoti apsilankymą.
Prezidentas G. Cleveland’as 1886 m. buvo ištaręs tokius įsimintinus žodžius:
Mes nepamiršime laisvės, jai čia sukurti namai, jos pasirinktas altorius nebus apleistas.
F. A. Bartholdi šį statinį netgi vadino „Laisve, apšviečiančia pasaulį“. Tuo metu Laisvės statula buvo pats aukščiausias Niujorko miesto statinys.
Nors visi puikiai supranta, kad Laisvės statula simbolizuoja laisvę,[3] kai kurie dalykai yra mažiau žinomi. Pavyzdžiui, tikriausiai daug kas neatsakytų į klausimą, kodėl iš viso buvo pasirinktas toks simbolis. Iš tikrųjų, tai yra Prancūzijos respublikonų grupės pranešimas savo šalies vyriausybei – autoritarinei Napoleono III vyriausybei. Pastaroji vadovavo valstybės saugumui ir įgyvendino daugybę bendrapiliečių gyvenimo apribojimų.
Tuo laikotarpiu gyveno Edouardas de Laboulaye – patriotas respublikonas ir ištikimas Napoleono III priešas. Jis buvo kovotojas su neteisybe, kuris ir iškėlė mintį pastatyti paminklą laisvei, o pirmoji šalis tokiam simboliui būtų JAV. Tad tokia yra pradinė Laisvės statulos simbolinė prasmė – noras skleisti Laisvės idėją pasaulyje.
Žinoma, statula taip pat reprezentuoja laisvę plačiąja prasme, žmonių laisvę nuo jos engėjų. Taip pat tai lyg tautos patriotiškumo atspindys, o statulos mojavimas fakelu – pasipriešinimo simbolis. Toks simbolis buvo naudojamas dar 1989 m. Tiananmenio aikštėje, per studentų represijas. Beveik visur pasaulyje priimta laikyti, kad ši statula simbolizuoja laisvės laikotarpį. Kita simbolinė statulos reikšmė išreiškiama ir nukritusiomis prie jos kojų vergovės grandinėmis.
Egzistuoja trys Laisvės statulos
Simboliniu požiūriu, garsioji spindulių karūna reprezentuoja septynias jūras: Ramiojo vandenyno šiaurę, Ramiojo vandenyno pietus, Šiaurės Atlanto vandenyną, Pietų Atlanto vandenyną, Indijos vandenyną, Arkties vandenyną ir Antarktidą. Šie spinduliai taip pat reprezentuoja 7 žemynus: Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Afriką, Aziją, Europą, Okeaniją ir Antarktidą.
Statulos lentelėje yra iškaltas užrašas – „1776 m. liepos 4 d.“ („IV LIEPOS MDCCLXXVI“). Tai – JAV nepriklausomybės paskelbimo diena, kuri laikoma amerikiečių šlovės simboliu. Be to, verta žinoti, jog statulos apačioje yra tuščiaviduris akmuo, o jame laikoma užantspauduota 1884 m. rugpjūčio 5 d. JAV Nepriklausomybės deklaracijos kopija.
Garsiausia Laisvės statula puošia įėjimą į Niujorko uostą. Kitos dvi Laisvės statulos yra daug mažesnės ir stovi Paryžiuje, Prancūzijoje. Pirmoji – Jardin du Luxembourg (Liuksemburgo sode) pastatyta 1906 m.. Tai – miniatiūrinis bronzinis modelis, sukurtas F. A. Bartholdi. Jis buvo naudojamas kaip pagalbinė priemonė statant didesnę Niujorko statulą.
Antroji statula yra Ile aux Cygnes (Gulbių saloje) Senos upėje, netoli nuo Eifelio bokšto. Ši 11 metrų aukščio statula buvo pastatyta 1889 m. liepos 4 d., Bastilijos šturmo šimtmečio proga. Taip buvo paminėta Amerikos nepriklausomybė ir Prancūzijos revoliucija.
Laisvės simbolis prisitaiko prie laikotarpio ir visada atrodo aktualus, verčiantis susimąstyti, kas yra laisvė. O didėjant valdžios spaudimui tokie simboliai atrodo dar aktualesni. Rašytojas G. Michaelis Hopfas puikiai iliustruoja laikmečius: sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, silpni žmonės vėl kuria sunkius laikus. Taigi, žvelgiant į Laisvės statulą ir prisimenant ką ji simbolizuoja, verta pagalvoti kuriame atskaitos taške esame ir kur keliaujame.
