Vis dažniau girdimi siūlymai atsisakyti valstybinės lietuvių kalbos statuso
Iš Laisvės partijos lūpų vis dažniau skambant siūlymams uždaryti Valstybinės kalbos inspekciją ir Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, o pačią lietuvių kalbą palikti savireguliacijai, Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigia įžvelgiantis grėsmę šiai kalbai paprasčiausiai išnykti. Parlamentarą papiktino ir naujai organizuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skyrimo procesas, kuriam esą pritrūko skaidrumo, o pagalius į ratus neva kaišiojo pats Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Tačiau dar įdomesnius aspektus pavyko įžvelgti „darbietei“ Ievai Kačinskaitei-Urbonienei. Pasirodo, kaip pastebėjo parlamentarė, užsimota atsikratyti net kadenciją baigusio VLKK pirmininko Audrio Antanaičio, kuris pagal galiojančias tvarkas toliau realiai turėtų likti dirbti komisijoje.
Klausimą dėl Laisvės partijos užmojo išnaikinti lietuvių kalbą R. Žemaitaitis kartu su Seimo nariu Stasiu Tumėnu ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku A. Antanaičiu aptarė surengtoje spaudos konferencijoje.
Pristatydamas temą R. Žemaitaitis negailėjo kritikos kirčių naujos VLKK skyrimo procesui, kurį organizavo Laisvės frakcijos narys A. Žukauskas, kuris esą „pats tą netvarką kūrė“[1].
Kadenciją baigiantis VLKK pirmininkas A. Antanaitis įžvelgė didžiulį pavojų lietuvių kalbai, nes tarp Laisvės partijos siūlymų vis dažniau skamba ir siūlymas lietuvių kalbą palikti tiesiog likimo valiai naikinant svarbiausias jos priežiūros institucijas. Kitaip tariant, panaikinant valstybinės kalbos statusą.
Diskusijos metu buvo teirautasi ir apie naują terminą „daugybiniai rinkimai“, kuris atsirado po to, kai Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nusprendė rengti naujus narių rinkimus į tą pačią Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dar nepasibaigus seniesiems.
Sava kalba – didžiausia vertybė
Tuo tarpu į tokius pokyčius pats R. Žemaitaitis sureagavo gana emocingai.
Parlamentarui kilo pagrįstų klausimų, ar praėjus dar 50 metų, vis dar kalbėsime ta pačia lietuvių kalba. Nors ir kaip teigė Seimo narys, jo paties kalba nepasižymi nugludintu taisyklingumu, kalbėti sava kalba yra gera, prasminga, o būtent tada jis teigia besijaučiantis gyvas.
Kalbant apie VLKK funkcijas, R. Žemaitaitis savo socialinėje feisbuko paskyroje pabrėžė komisijos reikalingumą – juk tai kaip tam tikras sargas, prižiūrintis, kad lietuvių kalba būtų vartojama taisyklingai, nebūtų išvogta, tyčia sunaikinta ar nederamai iškreipta.
Politikas teigė nesuprantantis, kokios laisvės siekia Laisvės partija užsibrėždama panaikinti VLKK.
Atkreipdamas dėmesį į paskutiniąsias savaites, kai Seime buvo formuojama nauja VLKK sudėtis, R. Žemaitaitis teigė, kad komisijos nariai buvo renkami „šiaip sau, iš oro“. Jis taip pat neslėpė ir svarbaus šios komisijos vaidmens teismuose.
„VLKK taip pat labai reikšminga ir teismų procese – kai kreipiamasi į instituciją prašant, kad ši išaiškintų vieną ar kitą žodį ir jų reikšmę“, – surengtos konferencijos metu pabrėžė R. Žemaitaitis[2].
Patvirtinti nauji komisijos nariai
Praėjusią savaitę Seimas nauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke paskyrė Violetą Meiliūnaitę, kuri įvardijo ir pagrindinius svarbiausius aspektus būsimosios komisijos darbe.
„Lietuvių kalbos prestižo ir ne tik bendrinės lietuvių kalbos, bet ir visų lietuvių kalbos atmainų prestižo stiprinimas. Lietuvių kalbos mokymas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, kad Lietuvoje gimtakalbiai gautų kokybišką lietuvių kalbos mokymą, tokio paties kokybiško lietuvių kalbos mokymo nusipelno ir migrantai, kurie yra augantis, labai nevienalytis srautas, ir mums labai trūksta pedagogų, kurie būtų kompetentingi su jais dirbti.
Dar vienas dalykas yra lietuvių kalba skaitmeninėje erdvėje. Ko labai pasigendama, tai mokamosios priemonės ir patogios programėlės lietuvių kalbai mokytis, kuriomis galėtų naudotis lietuviai čia, galėtų naudoti užsieniečiai, susidomėję lietuvių kalba. Tai būtų patogu Lietuvos išeiviams ir išeivių vaikams, norintiems išsaugoti savo ryšį su Lietuva“, – teigė V. Meiliūnaitė[3].
Seimas taip pat atleido šiuo metu pareigas einančius komisijos narius ir patvirtino naujos sudėties Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios nariais paskirti: Albina Auksoriūtė, Dalia Gedzevičienė, Laimantas Jonušys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Rūta Kazlauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Violeta Meiliūnaitė, Lina Murinienė, Vilija Sakalauskienė, Daiva Sinkevičiūtė, Vitalija Stravinskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Jurga Trimonytė-Bikelienė, Vidas Valskis ir Vilma Zubaitienė.
Kadenciją baigiantys komisijos nariai į šias pareigas buvo paskirti 2017 m. lapkričio 21 d.
Užkliuvo Audrys Antanaitis?
Darbo partijos frakcijos Seime narė I. Kačinskaitė-Urbonienė klausimą dėl kadenciją baigusio VLKK pirmininko A. Antanaičio iškėlė dar praėjusį mėnesį. Pasak parlamentarės, tai puikus pavyzdys, kaip Seime susidorojama su nepatinkančiais žmonėmis nepateikiant jokių paaiškinimų.
„Situacija tokia: ŠMK turi pasiūlyti Seimui naujos sudėties VLKK komisiją, kurios dabartinis vadovas yra Audrys Antanaitis. Institucijos delegavo 30 kandidatų, iš kurių komisija rinkosi. Išrinko 16, 1 buvo išrinktas anksčiau. Visgi vienas atsistatydino ir reikėjo išrinkti vieną papildomą iš 14. Kadangi už brūkšnio liko 6 žmonės surinkę vienodą balsų skaičių, 5 savo kandidatūrą atsiėmė dabartinio pirmininko naudai ir gerb. Audrys Antanaitis liko pirmas už brūkšnio. Kartu liko dar 9 pretendentai“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Anot jos, pagal viską buvo natūralu skirti pirmąjį už brūkšnio likusį kandidatą arba bent jau rinktis iš jau deleguotų ir už brūkšnio likusių kandidatų, tačiau Dalia Asanavičiūtė vietoje to pasiūlė skelbti naujus rinkimus taip tarsi bet kokia kaina mėgindama sustabdyti A. Antanaičio patekimą į komisijos sudėtį.
Tačiau įdomiau tai, kad dar šiemet ŠMK bendru sutarimu patvirtinus VLKK ataskaitą, A. Antanaičiui esą nebuvo išsakyta jokių priekaištų, tik pagyrimai už svarbius sprendimus šiais metais.
Audrys Antanaitis nemalonę užsitraukė dėl atkirčio Morganai Danielei?
Primename, kad gegužės mėnesį juoda katė perbėgo kelią tarp A. Antainaičio ir Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės, kai pastaroji kreipėsi į VLKK dėl tokių kasdienių žodžių vartojimo kaip „alkoholikas“, „narkomanas“ ar „debilas“.
Tačiau A. Antanaitis tąkart parlamentarei atkirtęs, kad šie žodžiai jau seniai yra lietuvių kalboje ir patarė susikoncentruoti ties svarbesniais darbais.
Kaip pastebėjo parlamentarė, kadenciją baigęs VLKK pirmininkas į komisijos sudėtį turėjo pakliūti, tačiau akivaizdu, kad buvo tiesiog patrauktas priėmus kitokį sprendimą.
