Ne tik tamsūs vakarai: laiko persukinėjimo poveikis kasdieniam gyvenimui ir sveikatai
Būna, kad laukiame kai anksti atsikėlusieji galės pasimėgauti papildoma miego valanda, todėl vėlyvieji pusryčiai ir laisvalaikio užsiėmimai būna šiek tiek patrauklesni. Nors savaitgalio kariams tai gali būti malonu, daugumos laukia išlyga. Persukus laiką vėl rytais pakilti lengviau, nes šviesiau, bet dažnas mato tos šviesos itin neduag, nes vos pabaigus darbus vakarais greitai sutemsta[1].
Nuo spalio pabaigos, kai vasaros laikas pereina prie standartinio laiko, kuris tęsis iki pavasario, saulė už horizonto pasitrauks daug anksčiau. Tai reiškia, kad daugelį žmonių, 17 val. išėjusių iš biuro, pasitiks tamsa, o po darbo ar vakarinių pasivaikščiojimų šviesa bus blausi. Tai daugeliui veikia ir kaip depresyvias mintis sukeliantis dirgiklis.
Tačiau pasiruošimas šiam pusmetiniam laiko keitimui neturi būti paskutinės minutės kova. Atsibosta ir laikrodžių perstatymas, įrenginių laikrodžių kaitaliojimai. Nors tai nedideli nepatogumai, ekspertai atkreipia dėmesį į kai kurias rimtesnes šio kas pusmetį vykstančio laikrodžių persukimo pasekmes.
Pasak Čikagoje esančios Northwestern Medicine medicinos klinikos miego specialistės daktarės Phyllis Zee, dėl vasaros laiko keitimo atsiradę sutrikimai gali turėti apčiuopiamos įtakos mūsų sveikatai. Amerika jau dabar susiduria su gyventojų, kuriems dažnai trūksta miego, problema.
Jie laiką persuko savaite vėliau nei mes. Įvedus valandos pokytį, net jei jis yra įgyjamas, o ne prarandamas, vis tiek gali sutrikti miego ritmas. Tačiau daktarė P. Zee pažymi, kad rudeninis perėjimas paprastai yra mažiau varginantis nei pavasarinis.
Sveikatos problemos apima ne tik nuovargio jausmą
Lėtinis miego trūkumas siejamas su padidėjusiu streso hormonų kiekiu, kuris savo ruožtu gali padidinti širdies ritmą ir kraujospūdį. Be to, trūkstant kokybiško miego gali atsirasti cheminių medžiagų, kurios skatina uždegimą. Tokie sutrikimai gali pakenkti žmogaus budrumui, gebėjimui atlikti daugybę užduočių ir net pusiausvyros jausmui, todėl padidėja jo polinkis į nelaimingus atsitikimus[2].
Šiam pastebėjimui pritaria ir Molly Hart, kuri teigia, kad pasikeitus vasaros laikui gali padaugėti nelaimingų atsitikimų keliuose. Kadangi anksčiau sutemsta, ji ragina vairuotojus būti ypač budrius važiuojant į darbą vakare, kai jie gali būti pavargę. Daugelis tiek Lietuvoje tiek pasaulio šalyse kovoja dėl šio sukiojimo sustabdymo, nesutikdami, kurį laiką palikti.
Tuo tarpu Kapitolijaus kalvoje tebevyksta diskusijos dėl šio laiko keitimo pabaigos. Nors Senatas 2022 m. kovo mėn. priėmė Saulės šviesos apsaugos įstatymą, jis dar neįsitvirtino Atstovų Rūmuose. Šių metų pradžioje senatorius Marco Rubio suteikė šiam įstatymo projektui antrąjį gyvavimo etapą, tačiau jis tebėra komiteto aklavietėje.
Visame pasaulyje kas pusmetį vykstantis laikrodžių persukimo į vasaros laiką ritualas sutinkamas su nekantrumu ir nerimu. Daugelyje tautų tamsesni rytai turi didelį poveikį visuomenės sveikatai, saugumui ir kasdieniam ritmui. Įsibėgėjant vasaros laikui keičiasi saulės kilimo ir nusileidimo laikas, todėl saulė leidžiasi ir leidžiasi vėliau.
Nors šis pokytis gali suteikti daugiau dienos šviesos vakarais, dažnai dėl jo rytai būna tamsesni ir rizikingesni. Daugelyje pasaulio šalių, kuriose laikomasi vasaros laiko, susiduriama su tais pačiais iššūkiais. Šių iššūkių esmė – kai kurios esminės biologinės ir elgesio problemos. Nors kai kurie žmonės gali džiaugtis galimybe ilgesnį laiką leisti laisvalaikiu ar dirbti, moksliniai tyrimai rodo, kad šviesesni rytai yra palankesni. Šį pageidavimą lemia mūsų vidinis biologinis laikrodis, arba cirkadinis ritmas.
Poveikis sveikatai ir kvestionuojamas saugumas tamsiuose keliuose
Wayne State universiteto medicinos profesorius ir Amerikos miego medicinos akademijos valdybos narys Jamesas A. Rowley atskleidžia šią pirmenybę konkrečiam laiko nustatymui. Dėl mūsų cirkadinio biologinio ritmo struktūros ryto šviesa padeda mums nustatyti kūno laikrodį, kuris skatina laiku užmigti naktį. Kaip bebūtų keista, neprofesionalams rytinė šviesa padeda pasiruošti nakties miegui, o per didelė vakarinė šviesa gali trukdyti užmigti[3].
Tyrimai atskleidžia, kad perėjimas laiku į priekį susijęs su padidėjusia širdies priepuolių, insulto ir nuotaikos svyravimų rizika. Lėtinis vasaros laiko laikymasis taip pat gali būti susijęs su rimtomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis ir diabetu, dažnai dėl nuolatinių miego ciklo sutrikimų. Kaip teigia Rowley, biologinių signalų ir tikrosios dienos šviesos neatitikimas net tik viena valanda gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių.
Be sveikatos, tamsesni rytai vasaros laiku kelia tiesioginį pavojų saugumui. Statistika rodo, kad po pavasarinio laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, ypač vakariniuose laiko juostų regionuose. Ekspertai šį padidėjimą sieja su mieguistu vairavimu. Jie apibrėžia, kad mieguistumas – tai fazė prieš pat miego pradžią. Net valandos miego praradimas per vasaros sezoną gali labai sutrikdyti žmonių orientaciją.
Taip pat jie pabrėžia mieguisto vairavimo rimtumą, prilygindamas jo riziką vairavimui išgėrus. Tamsūs rytai kelia grėsmę ne tik vairuotojams, bet ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vaikams. Pasaulyje grįžus į normalią padėtį po COVID-19, daugiau vaikų gali važiuoti į darbą tokiais tamsiais rytais, o tai padidins jų riziką patekti į ryto kamščių avarijas.
Laikrodžio persukinėjimas: privalumai, trūkumai ir nemalonaus poveikio išvengimas
Atsekant vasaros laiko įvedimo koncepciją, nuopelnas tenka Williamui Willettui, britų vizionieriui, kuris troško optimizuoti dienos šviesos naudojimą. Willetto 1907 m. leidinyje „Dienos šviesos švaistymas“ buvo pasisakyta už laikrodžių reguliavimą, kad būtų galima panaudoti ilgesnį pavasario ir vasaros dienos šviesos laiką, o rudenį grįžti prie standartinio laiko. Tik per Pirmąjį pasaulinį karą ši idėja įgijo trauką, pirmiausia kaip energijos taupymo priemonė.
Yra neabejotina patraukli galimybė pamiegoti dar valandą ir pasilepinti ryto saulės šviesoje. Tačiau šis, atrodytų, nekenksmingas pokytis neturi pasekmių. Mūsų vidinis biologinis laikrodis arba cirkadinis ritmas gali nukrypti nuo tokių perėjimų ir sukelti galimų sveikatos komplikacijų[4].
Nors DST (daylight savings time) šalininkai nurodo energijos taupymą, nelaimingų atsitikimų mažinimą ir atgrasymą nuo nusikalstamumo kaip naudą, sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia ir atvirkštinę pusę. Miego ciklo sutrikimas gali katalizuoti nuotaikos sutrikimus, depresiją ir netgi sustiprinti širdies ir kraujagyslių reiškinius.
Iš tiesų, 2019 m. tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Clinical Medicine“, susiejo pavasario ir rudens laiko perėjimą su padidėjusia širdies priepuolio rizika. Numatydamas iššūkius, kuriuos gali sukelti laikrodžio keitimas, Niujorke dirbantis neuropsichologas dr. Sanamas Hafeezas siūlo keletą praktinių gairių:
- Saikingas alkoholio vartojimas: ilgesnis kai kurių barų darbo laikas tokiais laiko persukimo atvejais gali suvilioti daugelį, tačiau daktaras S. Hafeezas perspėja dėl pernelyg didelio alkoholio vartojimo, pabrėždamas, kaip alkoholis gali sustiprinti cirkadinius sutrikimus.
- Užsiimkite fizine veikla dienos šviesoje: Skatindamas dienos veiklą lauke, Dr. Hafeezas pažymi, kaip saulės poveikis gali neutralizuoti galimą letargiją po DST. Gali būti ypač naudinga pritaikyti pratimų rutiną, kad jos atitiktų didžiausios energijos vartojimo laikotarpius.
- Laikykitės miego įpročių: užuot pratęsus rytinį miegą, patartina anksčiau pakilti iš lovos ir laikytis nuoseklaus pabudimo grafiko.
- Apriboti stimuliatorius prieš miegą: stimuliuojantis turinys, ypač naujienos, gali trukdyti miegoti. Norėdami pailsėti, rinkitės raminančią veiklą, pvz., muziką ar meditaciją, palikite mobilius įrenginius ilsėtis.
- Pirmenybę teikite sau: jei laiko pokytis sukelia nerimą, daktaras Hafeezas siūlo pagalvoti apie laisvą dieną po laiko pakeitimo. Rūpinimasis savimi, ryto šviesos išnaudojimas ir dėmesys atsipalaidavimui gali būti terapinis priešnuodis galimam laiko persukinėjimo sukeltam nuovargiui.
