Kilo susidomėjimas Lietuvoje veikiančiomis savanoriškomis organizacijomis ir jų finansais
Šią savaitę socialinėje erdvėje ėmė plisti informacija, jog Lietuvos Raudonasis kryžius – draugija, kurios, kaip deklaruojama, veiklos tikslas yra „apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų“[1], džiaugiasi naujomis transporto priemonėmis – prabangiais džipais.
Kaip savanoriška organizacija Raudonasis kryžius dažnai pabrėžia savo humanitarinės veiklos aktualumą: juk savanoriai padeda senyvo amžiaus asmens, karo pabėgėliams ir migrantams, eiliniams žmonėms, kuriuos užklupo asmeninė tragedija. Tam, kad tokia pagalba būtų įmanoma – organizacijai yra aukojama.
Būtent dėl to toks netikėtas Raudonojo kryžiaus praturtėjimas džipais nustebino ne vieną. Tačiau šią istorija pradėjus kapstyti nuo jos šaknų paaiškėjo, kad šie džipai į Raudonojo kryžiaus nuosavybę atkeliavo kaip dovana. Tai paskelbė pati organizacija, tiesa, tik užvirus tik aistroms socialiniuose tinkluose.
Prabangūs džipai – dovana iš Vokietijos
Lietuvos Raudonasis kryžius tik plintant įrašui apie tai, kad jie įregistravo 2 prabangius automobilius, kurių kiekvienas kainuoja po 111 tūkst. eurų, ėmė aiškintis, kad automobilių iš pačių neabejingų piliečių lėšų suaukotų pinigų nepirko. Atskleista, kad tai dovanos iš kolegų Vokietijoje ir „Mercedes“ koncerno.
Organizacija negali atsakyti į klausimą, kodėl vokiečiai paramą suteikė tokia prabangia transporto priemone, tai pažymima, kad automobiliai iš tiesų buvo gauti nemokamai, buvo gauti ir papildomi finansiniai ištekliai jų eksploatacijai[2].
Lietuvos Raudonasis kryžius teigia, kad ir patys turėjo planą įsigyti mažiau į akį krentančių transporto priemonių, tačiau su juo nesutiko automobilius dovanojusi organizacija ir automobilių atstovybė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, nors ir teigia suprantanti visuomenės susirūpinimą, tačiau ragina pamačius informaciją socialiniuose tinkluose nedaryti skubotų išvadų.
Jos teigimu, organizacijos savanoriai ir darbuotojai vežioja paramą jos reikiantiems žmonėms nuosavu transportu, o iki šiol, atokiose miškingose vietovėse gyvenančius asmenis būdavo sunku pasiekti.
Toks atsakymas patenkino toli gražu ne visų smalsumą. Vieni abejojo, ar Raudonasis kryžius iš tiesų niekaip negalėjo gauti mažiau akį traukiančių automobilių, kiti kvestionavo, kodėl apie tokią dovaną buvo pranešta tik dabar, visuomenei jau ėmus atvirai abejoti šios organizacijos skaidrumu. Juk jos veikla tiesiogiai veikia ir kitų, itin svarbių ir populiarių paramos organizacijų įvaizdį bei prestižą.
Daug klausimų kyla ir dėl partnerių vokiečių pinigų švaistymo. Juk praėjusį mėnesį Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) paskelbė, kad atleis beveik 10 proc. savo darbuotojų visame pasaulyje ir sustabdys dešimtis savo operacijų, o tęstinis neapdairus pinigų leidimas įtemptu metu dalį finansinės paramos gali atimti iš tų, kuriems to reikia labiau.
Iš tiesų, praėjusiais metais Jungtinės Tautos užfiksavo precedento neturintį humanitarinių operacijų deficitą: iš reikalingų 52 mlrd. dolerių surinkta tik 24 mlrd. dolerių[3]. Pasak Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK), lėšas paramai surinkti darosi vis sunkiau. Vis dėlto, ar visada tai biurokratijos perteklius? Žvelgiant į pavyzdžius Lietuvoje, deficitas gali būti siejamas ir su itin neapdairiu finansų paskirstymu.
Kritikos sulaukė ir VšĮ “Mėlyna ir geltona”
Tuo tarpu Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis atkreipia dėmesį, kad šią savaitę feisbuke buvo viešinami net du su paramos gavėjais susiję faktai ir duomenys. Vienas jų – jau aptartas Raudonojo kryžiaus atvejis, tuo tarpu kitas – susijęs su paramą Ukrainai renkančia organizacija VšĮ “Mėlyna ir geltona”.
Kaip teigia A. Nemunaitis, VšĮ “Mėlyna ir geltona” skelbia, kad 2023 m. gegužės mėnesį 5 darbuotojai vidutiniškai gavo po 5000 Eur. Tarybos nario teigimu, šis algų kilimas keistai sutapo su Karolio Žukausko, buvusio mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo strateginei komunikacijai perėjimu iš Vilniaus miesto savivaldybės į VšĮ “Mėlyna ir geltona”[4].
A. Nemunaitis nors ir pažymi, kad tokie įvykiai galbūt ir nėra didelis kriminalas, tačiau gali paskatinti abejoti VšĮ “Mėlyna ir geltona” skaidrumu.
Į tokius Vilniaus miesto tarybos nario pasisakymus sureagavo ir pati VšĮ “Mėlyna ir geltona”, pažymėjus, kad iš politikų tikisi didesnio atsakingumo ir pareiškusi, kad prieš viešai skelbiant nepagrįstus kaltinimus, visada galima parašyti organizacijai.
“Blue / Yellow” (Mėlyna ir geltona, VšĮ) fondo Valdyba šių metų pradžioje priėmė sprendimą optimizuoti VšĮ “Mėlyna ir geltona” dirbančių darbuotojų skaičių, todėl jis nuo 2023 m. vasario mėnesio yra nuosekliai mažinamas ir šiuo metu yra sumažėjęs beveik dvigubai. Tęsiant šias pertvarkas, gegužės mėnesį įstaiga atsisveikino su dviem darbuotojais, su kuriais turėjo tinkamai atsiskaityti ir sumokėti visas pagal LR Darbo kodekso nuostatas priklausančias kompensacijas (pvz. darbuotojai neturėjo galimybės atostogauti, todėl išeidami iš darbo gavo kompensacijas už nepanaudotas atostogas, taip pat buvo susitarta ir dėl išeitinių išmokų). Todėl darbo užmokesčio vidurkis už gegužės mėnesį ženkliai išaugęs, tačiau tai vienkartinis atvejis dėl minėtų priežasčių, o birželio mėn. vidurkis grįš į įprastas ribas. Dėl priimtų pertvarkos sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje “Mėlyna ir geltona” darbo užmokesčiui ir visiems su tuo susijusiems mokesčiams išleis dar mažiau lėšų”, – pareiškė VšĮ “Mėlyna ir geltona” atstovai.
