Skubus susitikimas ir skambios frazės
Jungtinėje Karalystėje, Londone, kovo 2d. buvo surengtas nepaprastasis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos ir Europos saugumo, sušauktas Kijevui ir Vašingtonui nepavykus susitarti dėl mineralinių išteklių Ukrainoje gavybos.[1]
Susitikime, be kitų, dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (kurio oficiali kadencija baigėsi dar praėjusį pavasarį), daugelio Europos šalių vadovai, jau faktiškai atsisveikinęs su Kanados ministro pirmininko postu Džastinas Triudo (Justin Trudeau), NATO generalinis sekretorius Markas Riūtė (Mark Rutte) ir Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Hakan Fidan). Susitikimas vyko už uždarų durų, o jo metu Londone vyko prorusiški protestai.
Po viršūnių susitikimo JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Keir Starmer) paskelbė apie papildomą 1,6 milijardo svarų sterlingų paketo skyrimą, leisiantį Ukrainai įsigyti daugiau nei 5 tūkstančius oro gynybos raketų iš tos pačios JK. Diena prieš tai jis paskelbė apie beveik 3 milijardų JAV dolerių paskolos Kijevui skyrimą įšaldytų Rusijos išteklių sąskaita.
K. Starmeris informavo apie Europos pasirengimą dalyvauti taikos procese, įskaitant taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Ukrainos teritorijoje.
„JK yra pasirengusi tai paremti kariais ant žemės ir lėktuvais ore, – tikino jis ir pridūrė, kad Europos lyderiai vėl labai greitai susitiks. – Šiandien esame istorijos kryžkelėje. Dabar ne laikas kalbėtis. Laikas veikti.“
Britų premjeras pažymėjo, kad derybos Londone vyko atsižvelgiant į tai, jog Europa, kad ir kokia ji būtų, dirbs kartu su Jungtinėmis Valstijomis, bei pavadino Vašingtoną patikimu sąjungininku. Jis pridūrė, kad šeštadienio vakarą kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) ir aptarė galimybes užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą. Pasak jo, Maskva turėtų dalyvauti rengiant būsimą susitarimą, tačiau ji neturėtų diktuoti savo sąlygų Kijevui.[2]
Europa pagaliau pabudo?
NATO generalinis sekretorius M. Riūtė prieš viršūnių susitikimą tinkle „X“ užsiminė apie tris pagrindinius dalykus, kurių Europa turi laikytis Kijevo atžvilgiu. Pasak jo, pirma, „visiems Europoje reikės duoti daugiau“, kad paremtų Ukrainą, antra, padidinti išlaidas gynybai, „kad NATO išliktų stipri“, ir, trečia – reikia ilgalaikės taikos. Po viršūnių susitikimo M. Riūtė užsiminė, kad galime tikėtis pranešimų apie padidėjusias išlaidas gynybai iš kelių šalių vienu metu.
„Europa pabudo. ES, Ukraina, Didžioji Britanija, Norvegija, Turkija – visi vieningai kalba apie pagalbą Ukrainai, glaudaus transatlantinio bendradarbiavimo poreikį ir rytinės sienos stiprinimą“, – tinkle „X“ rašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk).[3]
M. Riūtė pabrėžė, kad sąjungininkai nori „užtikrinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiau niekada nebandytų pulti Ukrainos“. Jis atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją, su kuria susidurtų Baltijos šalis žadantis apginti D. Trumpas.
„Daug kartų kalbėjausi su prezidentu D. Trampu. Jis yra geras draugas. Prašau, nustokime kalbėti apie tai, ką JAV gali ar ko negali; jie yra NATO nariai, jie yra įsipareigoję NATO, jie yra įsipareigoję NATO chartijos 5 straipsniui“, – pabrėžė jis.
Išlaidos gynybai nenumaldomai didės
Apie būtinybę didinti išlaidas gynybai „Sky News“ paskelbė Danijos gynybos komiteto pirmininkas Rasmusas Jarlovas (Rasmus Jarlov).[4]
„Europos ir Rusijos ekonomikų negalima lyginti. Jos skiriasi maždaug 15 kartų. Todėl, jeigu Europa ims veikti ir padės Ukrainai, rezultatas bus vienas – Ukrainos pergalė. Bet jei mes dvejosime, kaip buvo iki šiol, tada amerikiečiai nutrauks pagalbą, nes manys, kad tai yra per brangu, ir tada Ukraina pralaimės, ir tai bus labai, labai blogas rezultatas Europai“, – pabrėžė jis.
R, Jarlovas mano, kad D. Trampas ir jo administracija buvo suklaidinti manydami, jog V. Zelenskis yra „blogas vaikinas“, kuris bando išnaudoti Jungtines Valstijas, ir kad Europa yra „blogas vaikinas“.
„Esu beveik tikras, kad prezidentas V. Zelenskis būtų pasirengęs bėgioti nuogas po Niujorką, jeigu tik to prireiktų, kad gautų saugumo garantijas ir išgelbėtų savo šalį“, – komentavo jis penktadienio Baltųjų rūmų skandalą.
Prezidento susitikimas su karaliumi
V. Zelenskis Norfolke susitiko su Didžiosios Britanijos karaliumi Karoliu III, rašo „Sky News“.[5]
„V. Zelenskis į Norfolką sraigtasparniu atskrido iš Londono, karalius susitiko su juo asmeniškai. Prieš įeidami į dvarą jie šiek tiek pasikalbėjo ir padarė keletą nuotraukų“, – rašoma medžiagoje.
Susitikimas įvyko po Europos šalių aukščiausiojo lygio susitikimo Londone, kuriame buvo aptarta situacija Ukrainoje ir galimybė stiprinti Europos gynybos pajėgumus.
Europos paliaubų planas
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Didžiosios Britanijos premjeras K. Starmeris rengia planą, kaip pasiekti paliaubas Ukrainoje. Jame bus keli punktai.[6]
Pasak „Bloomberg“, galimos vieno mėnesio paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos būtų susijusios su paliaubomis „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“. Apie tai Prancūzijos lyderis paskelbė sekmadienį duodamas interviu „Le Figaro“ po Londono viršūnių susitikimo.
„Artimiausiomis savaitėmis Ukrainos teritorijoje nebus Europos karių“, – patikino E. Makronas. Europos taikdariai Ukrainoje bus dislokuoti tik antrajame plano etape.
Pasak jo, teritorijos, kuriose planuojama sudaryti galimas paliaubas, jų pažeidimo atveju, gali būti patikrintos, o teritorijoje palei rytinę fronto liniją tai padaryti būtų labai sunku.
E. Makronas nurodė, kad ES turėtų skirti 200 milijardų eurų gynybos pajėgumams stiprinti, atsižvelgiant į JAV pasitraukimą ir grasinimus iš Rusijos. Jis paragino ES prisiimti atsakomybę už savo saugumą ir padidinti investicijas į gynybą iki maždaug 3–3,5 proc. BVP (priminsime, kad Lietuvos valdžia gynybai buvo nusiteikusi skirti net 6 proc. BVP).
K. Starmeris buvo konkretesnis, rašo BBC. Jis nurodė, kad aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai susitarė dėl keturių svarbių žingsnių:
toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai;
bet kokia ilgalaikė taika turi garantuoti Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Ukraina turi dalyvauti bet kokiose taikos derybose;
taikos susitarimo atveju Europos lyderiai sieks atgrasyti bet kokią būsimą Rusijos invaziją į Ukrainą;
Bet kokiam taikos susitarimui įgyvendinti bus sudaryta „norinčiųjų koalicija“.
Tiesa, ir jis nepatikslino, kurios šalys sutiko prisijungti prie naujai buriamos koalicijos (aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Turkijos, Norvegijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos ir Kanados atstovai). Tačiau jis patikino, kad JK vaidins pagrindinį vaidmenį.
Planas yra tik kalbose, bet ne realybėje?
Tačiau, kaip pažymėjo vienas britų pareigūnas, dėl paliaubų sąlygos, kurią paminėjo E. Makronas, nebuvo susitarta kaip dėl bendro plano dalies. Pasak pareigūno, kol kas nepasiektas ir susitarimas dėl paliaubų laiko.
Panašų pareiškimą po Londono aukščiausiojo lygio susitikimo padarė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Pasak jo, Europa neturi nei plano Ukrainai, nei vienybės šiuo klausimu. Kijevo sąjungininkai Europoje nežino, kaip suteikti saugumo garantijas Ukrainai ir sustabdyti karo veiksmus. Viršūnių susitikimas buvo „niūrus“ ir visi jautė ne tik chaosą, bet ir improvizuotą požiūrį į problemą, apgailestavo jis.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija taip pat neigia priėmusi galutinę bendro su Prancūzija Ukrainos konflikto sprendimo plano versiją, numatančią paliaubų paskelbimą, praneša BBC.
„Tai nėra tas planas, kurį mes šiuo metu galėtume pripažinti“, – „Interfax“ citavo instituciją.
Informacija apie paliaubų projektų aptarimą Karalystės gynybos ministerijoje buvo patvirtinta, tačiau institucija patikslino, kad iki šiol nė vienas iš svarstytų variantų nebuvo patvirtintas kaip darbinis.
