<h2>Nauja kūno linijų priėmimo panacėja randa vietą idealų pasaulyje</h2>
<p style="text-align: justify;">Tobulumo siekis, normų primetimas ir išskirtinai liekno kūno vaizdavimas tiek reklamose, tiek kino filmuose – su tokia privilegija, suteikiama lieknam ir eilinius grožio standartus atitinkančiam žmogui ilgą laiką buvo gyvenama tyloje, nors įprasti grožio standartai ir priešino visuomenę. Tuo tarpu, idealumo neatitinkantieji, jautėsi nepelnytai atskirti, privalantys kovoti ne tik su neigiamu asmeniniu kūno vertinimu, bet ir pašalinių patyčiomis ir komentarais.</p>
<p style="text-align: justify;">Siekiant balanso ir lygybės visų kūno tipų, formų ir sudėjimo žmonėms, mūsų kultūroje prigijo kūno pozityvumą akcentuojantis judėjimas. Atvira diskusija ir įvairių formų kūno demonstravimu siekiama įgalinti asmenis jaustis drąsiais, pasitikėti savimi, priimti ir pripažinti save ir visas savo kūno apimtis.</p>
<p style="text-align: justify;">Drąsi retorika, neatsižvelgiant į asmens svorį, meta iššūkį visuomenėje įsigalėjusiems grožio ir sveikatos standartams, verčia ne tik priimti visus žmones, neatsižvelgiant į jų išvaizdą, tačiau ir vengti stereotipų, kurie gali būti susiję su išvaizda, sveikata, tinkamo svorio standartais.</p>
<p style="text-align: justify;">Efektyvi komunikacija ir informacijos sklaida leidžia geriau suvokti, jog ne visi antsvorį turintys žmonės yra prastos fizinės sveikatos. Juk šio judėjimo tikslas visuomet buvo konkretus – užginčyti įsigalėjusius grožio standartus, kurti teigiamą kūno įvaizdį neatsižvelgiant į tai, ką rodo svarstyklės, tai, kiek šiandien suvalgei, bei keisti požiūrį į save.</p>
<p style="text-align: justify;">Garsiai ir drąsiai skelbiama, jog grožis yra tik visuomenės sukurtas konstruktas, nelemiantis asmens vertės. Tačiau, nors judėjimas ir pasitiktas su prielankumu, sukėlė teigiamą perversmą visuomenėje bei viešojoje erdvėje ir greitai įgavo populiarumą, šiandien jis gali būti laikomas ir gana toksišku.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kuriais atvejais, dangstantis kūno pozityvumu gali būti slepiamos rimtos problemos: prasti valgymo įpročiai, net sutrikimai, sveikatos problemos ir ligos. Tuo pat metu, svarbu išskirti nelygybės principą: juk didesnių dydžių asmenų įgalinimas jaustis visaverčiais ir gražiais neturėtų kreipti kritikos strėlių į lieknesnių žmonių daržą – būtent tai ir galima pastebėti socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje bei komentaruose, raginančiuose „daugiau valgyti’’.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiais laikais, kai daugelis temų tampa liberaliai atviros, tačiau, tuo pat metu, vardan politinės korektūros ir kontraversijų baimės, vengtinos, kūno pozityvumas neretai peržengia pozityvumo ribas ir tampa pakenkti galinčia retorika bei sveikatą ignoruojančia akla tendencija.</p>
<h2>Meilė sau turėtų būti be kompleksų, bet noras tobulėti turi žengti greta</h2>
<p style="text-align: justify;">Esate vidutinio svorio, priaugote šiek tiek kilogramų karantino metu, o gal turite didžiulį antsvorį, neleidžiantį gerai jaustis tiek fiziškai, tiek psichologiškai? Kūno pozityvumas ragina visus pamilti savąjį kūną tokį, koks jis yra, nekankinti savęs alinančiomis dietomis ir nesislėpti po keliais sluoksniais rūbų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/billie-k2vn6he4ldq-unsplash.jpg" alt="Skirtingi kūnai" /></p>
<p style="text-align: justify;">Socialininiuose tinkluose, paieškoje įvedę grotažymę „kūno pozityvumas" (angl. body positivity), vos po kelių sekundžių atrasite šimtus tūkstančių nuotraukų, kuriose tiek vyrai, tiek moterys drąsiai rodo tradiciškai „nedailiomis" laikomas figūras, dalijasi savosiomis istorijomis ir patarimais kaip pamilti save.</p>
<p style="text-align: justify;">Toks bendruomeniškumas gali būti sveikintinas: sukuriama saugi erdvė pasidalinti tiek sunkumais, tiek džiaugsmais kelyje į meilę sau. Vis tik, svarbu, kad kūno pozityvumas netaptų tam tikra manija, o bendraminčiai – kultu, skatinančiu ne tiek priimti save, kiek vengti blogų, gal net sveikatai kenksmingų įpročių atsisakymo. </p>
<p style="text-align: justify;">Meilė sau, neatsižvelgiant į fizinę išvaizdą ir tai kaip atrodome vilkėdami maudymosi kostiumą, yra svarbus gebėjimas, galintis užtikrinti, jog tiek iš savęs, tiek sau norime ir tikimės tik geriausio. Kūno pozityvumas ir saikinga retorika, gali prisidėti prie kompleksų išgyvendinimo ir pasitikėjimo įgijimo.</p>
<p style="text-align: justify;">Kita vertus, minimas pozityvumas neturėtų skatinti žmones užmerkti akis prieš akivaizdžias problemas – jeigu susiduriama su didžiuliu antsvoriu, kuris nėra tiesiogiai įtakotas fiziologinių sutrikimų, ligų ar vartojamų vaistų, žmogus nuolat skundžiasi dėl svorio, tačiau dangstosi dabar populiaria pozityvistine pasaulėžiūra, būtent tai tampa toksiška praktika. Iš esmės, savojo kūno priėmimas ir meilė sau neturėtų reikalauti nei pozityvo, nei negatyvo.</p>
<p style="text-align: justify;">Mūsų, kaip planetos, visuomenė daugiau nei įvairi ir joje turi atsirasti vietos visiems, tiek liekniems, tiek apkūnesnių formų žmonėms, kurie dar tik pradeda atrasti meilės sau pradmenis, ir tiems, kurie drąsiai ir pasitikinčiai savimi pristato save pasauliui.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien reikalingesnis tampa neutralumas: pozityvas ar negatyvas iš esmės nieko nekeičia – žmogaus kūnas ir jo būsena jame negali būti vertinama pagal visuomenės palankumo ir grožio standartų skalę, juk su savuoju kūnu, problemomis ir ligomis gyvename mes patys, ne kiti visuomenės nariai ar įvairių judėjimų šalininkai[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Ilgą laiką daugelis žmonių, ypač moterų, patyrė neįtikėtiną spaudimą dėl savojo kūno: standartas 90-60-90 į neviltį varė ne vieną visiškai sveiką žmogų, o nuolatinės reklamos, kuriose vaizduojami liekni, it iš žurnalo viršelio nužengę modeliai skatino nepasitikėti savimi net gana kritiškai visuomenės standartus kūno atžvilgiu vertinančius asmenis.</p>
<p style="text-align: justify;">Būtent todėl palankesnio požiūrio į įvairesnį kūną šalininkai buvo reikalingi ir laukiami. Vis tik, judėjimo įtakai nemažėjant, atsirado ir kritikos, ypač dėl perteklinio kūno pozityvumo bei nutukimo normalizavimo[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, kūno įvaizdis yra terminas, kuris yra mėtomas į kairę ir į dešinę, dažnai net netinkamame kontekste. Praktikoje, pačio žmogaus vidinės mintys yra galingiausias įrankis, būtent jos garsiai skleidžia pasibjaurėjimą savo kūnu, kai lyginame save su modeliais arba pasitikėjimą savimi, kai vos kartą apsilankome sporto salėje.</p>
<p style="text-align: justify;">Mūsų kūno suvokimas kinta priklausomai nuo nuotaikos ir yra ilgalaikis procesas į savęs priėmimą, tuo tarpu kitų nuomonė, negatyvi ar pozityvi, gali būti ignoruojama. Jeigu savo kūnu pats esate nepatenkintas, pozityvumas gali tapti išsigelbėjimo būdu – dabar taip manyti gali daugelis.</p>
<p style="text-align: justify;">Kūno pozityvumas, kuriuo siekiama sumažinti stigmų įtaką ir patyčias, nukreiptas prieš nutukusius žmones, sukuria tam tikrą sieną ir vietoj skatinimo atrasti meilę sau, slopinama motyvacija ir poreikis keistis, ieškoti problemos ir situacijos sprendimo būdų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-elly-fairytale-3822455.jpg" alt="Sveikas kūnas" /></p>
<h2>Pozityvumo idėją temdo menkinama fizinės sveikatos svarba</h2>
<p style="text-align: justify;">Šiandien kūno pozityvumas nėra teigiamas savo kūno įsivaizdavimas, o veikiau šiuolaikinės politinės korektūros reguliuojamos visuomenės pastangos į lygybę, kartu sumenkinant fizinės sveikatos svarbą. Iš tiesų, problemos išsprendžiamos nėra, jos tik užslopinamos ir pateikiamos pertekliniame pozityvumo kontekste.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip ir daugelyje situacijų, tai kas prasidėjo iš gerų paskatų – dabar įsisiautėjo iki gana nevaldomo lygio, o balansas yra pamirštas. Saikingas kūno pozityvumas gali prisidėti prie kompleksų nusimetimo ir geresnės emocinės sveikatos, tačiau problemos neigimas ir blogų įpročių toleravimas gali rimtai pakenkti fizinei būsenai.</p>
<p style="text-align: justify;">Dabar priimtina visas savo kūno linijas ir linkius mylėti bei gerbti kitaip atrodančius aplinkinius, vis tik, tai nereiškia, jog turime švęsti ir skatinti nutukimą, savęs nepriežiūrą, blogus įpročius[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Pastaruoju metu situacija lyg apsivertė, o socialiniuose tinkluose nemažai kritikos susilaukia jau itin liekną kūną demonstruojantieji – tuomet rūpinamasi jų sveikata, spėliojami ir diagnozuojami sutrikimai. Tuo tarpu, atviros deklaracijos apie suvalgytą keliasdešimties spurgų dėžę vakarienei gali nieko nenustebinti ar sulaukti pagyrų už „drąsą’’.</p>
<p style="text-align: justify;">Kardinalūs nukrypimai neturėtų būti dangstomi pozityvumu ar socialinės lygybės siekiu – tiek antsvorį turintis, tiek pernelyg sulieknėję asmenys kenkia savo sveikatai, o viešai komunikuodami savąjį gyvenimo būdą, pritarimo ir paskatos ieško iš kitų.</p>
<p style="text-align: justify;">Asmuo, pavyzdžiui, kovojantis su užkandžiavimo sutrikimu, viešojoje erdvėje ir visuomenėje, tiesiogiai ar ne, bet ieškos pasiteisinimo taip ir toliau valgyti – jie vengs išgirsti priežastis ir tikrąsias problemas, ignoruos patarimus ieškoti pagalbos. </p>
<p style="text-align: justify;">Mūsų visuomenėje ir viešojoje erdvėje turėtų įvykti dar vienas kūno įvaizdžio suvokimo pokytis. Perteklinis dėmesys kūno formoms nėra sveikintinas dalykas, tiek į liekną, tiek ir į apkūnų žmogų pirmiausia dera žvelgti kaip į asmenybę, o ne skaičių, rodomą svarstyklių.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors atviras diskursas gali išspręsti daugybę tolerancijos stokos problemų, kartu, tai sukuria naujus iššūkius – žmonės praranda nuovoką, idealizuojamos problemos ir blogi įpročiai. Šiandien visuomenėje reikia naujos perversmo bangos, tačiau įkvėptos neutralumo ir objektyvaus požiūrio į save.</p>
