<h2>Kultūros ieškokime ne tik Vilniuje ar Kaune</h2>
<p>Daugelis vis dar vadovaujasi įsitikinimu, kad kultūra atrandama tik didmiesčiuose: moderniuose muziejuose ar meno galerijose, itin įvertintų režisierių spektakliuose ar tarptautinio pripažinimo sulaukusių muzikantų pasirodymuose. Vis dėlto, tai nėra tiesa. Kultūros gausu ne tik mažesniuose Lietuvos miestuose, tačiau ir kaimeliuose bei gyvenvietėse, apie kurias gal net nesate girdėję. Juk kultūra glūdi ne tik mene, tradicijose bei papročiuose, tačiau ir kiekviename žmoguje bei asmeniniuose jo išgyvenimuose, patirtyse.</p>
<p>Nors pastarąsias savaites tik ir kalbama apie įvairiausio plauko kultūrinius renginius Kaune, kuris tapo viena iš 2022-ųjų Europos kultūros sostinių, atrasti kažką naujo ir nepatirto galima ne tik pačiame įvykių centre, kuriuo dabar tapo laikinoji sostinė. Išvykus kiek tolėliau už miestų galima rasti ne ką mažiau sudominančių renginių, meno apraiškų ar tiesiog, įdomių dalykėlių.</p>
<p>Juk tikriausiai ne kiekvienas žino, kad ir Lietuvos mastu kiekvienais metais renkamos net ne viena, o keletas kultūros sostinių, o 2022-ieji nėra išimtis. Šiais metais, kaip didžiausi kultūros traukos centrai paskelbti 9 miesteliai bei vietovės. Tai padaryti leido Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja. Būtent ši programa leidžia atkreipti vis didesnį dėmesį ne tik į sostinę, didžiuosius miestus ar šalies kurortus, tačiau ir į dažnai užmirštamą bei nepelnytai nuvertinamą provinciją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tegan-mierle-fdostelvhn8-unsplash.jpg" alt="Kultūra" /></p>
<h2>Graži tradicija, skatinanti atsigręžti į provinciją</h2>
<p>Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis kasmet tampa vis kitos šalies vietovės. Šiais metais atrankos komisija atrinko itin skirtingų regionų ir kultūrų vietoves. Atrankos komisiją sudarė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės vyriausioji specialistė Saulė Milerienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovas Virgilijus Gaižauskas, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovė Rima Jokubauskienė, Lietuvos mažųjų kultūros sostinių programos koordinatorė Jolanta M. Malinauskaitė[1]. </p>
<p>Sostinėmis tapo:</p>
<ol>
<li>Alytaus apskritis. <strong>Leipalingis</strong> (Druskininkų sav.);</li>
<li>Kauno apskritis. <strong>Nemakščiai</strong> (Raseinių r.);</li>
<li>Marijampolės apskritis. <strong>Sangrūda</strong> (Kalvarijos sav.);</li>
<li>Panevėžio apskritis. <strong>Panemunėlis</strong> (Rokiškio r.);</li>
<li>Šiaulių apskritis. <strong>Šakyna</strong> (Šiaulių r.);</li>
<li>Tauragės apskritis. <strong>Bijotai</strong> (Šilalės r.);</li>
<li>Telšių apskritis. <strong>Alsėdžiai</strong> (Plungės r.);</li>
<li>Utenos apskritis. <strong>Kavarskas</strong> (Anykščių r.);</li>
<li>Vilniaus apskritis. <strong>Vievis</strong> (Elektrėnų sav.).</li>
</ol>
<p>Jei vienos mažosios kultūros sostinės savųjų renginių repertuaro dar neatskleidė, kitos – jau kviečia turistus ir svečius apsilankyti. Pavyzdžiui, Raseinių rajone esantys Nemakščiai išsirinko įdomią temą – tarpukario Lietuvą. Tuo laikotarpiu miestelis tarsi kūrėsi iš naujo, mat atsistatė po 1919-ųjų gaisro. Tuomet kūrėsi ir paštas, valsčiaus raštinė, kooperatyvas, mokykla, įsikūrė žydų maldos namai, mokykla, ir bankas. O 1939-ais baigtas tiesti garsusis Žemaičių plentas, kuris eina ir pro Nemakščius[2].</p>
<p>Įdomu ir tai, kad miestelio simbolis yra ratai: taip pasirinkta dėl bajoro Pšemislovo Neveravičiaus, kuris pirmasis pasaulyje išrado aštuonratę važiuoklę. Skelbiama, kad būtent ratų simbolis atsispindės ir šių metų kultūrinėse veiklose, o atidarymo šventė vyks jau vasario 16-ąją.</p>
<p>Dar viena mažoji Lietuvos kultūros sostinė, Panemunėlis, garsėja savuoju bažnyčios bokštu, kuris, sakoma, yra toks vienintelis Lietuvoje, nes yra dvišakis. Tikima, kad jis simbolizuoja Lietuvos-Lenkijos uniją. Be to, vienas žinomiausių Panemunėlio renginių yra edukacinis projektas „Lino mūka“, kuris šiais metais, kaip tik kultūros sostinės statuso suteikimo proga, vyks jubiliejinį, 10-ąjį kartą[3].</p>
<p>Kavarskas taip pat kvies kultūros ieškančiuosius. Nors miestelis yra žinomas dėl legendomis apipinto, neva stebuklingas gydomąsias galias slepiančio Šv. Jono šaltinio, čia galima ne tik pasinerti į magiją, tačiau ir sočiai prisikimšti pilvus: Kavarskas garsėja puikiais koldūnais. Tiesa, miestelio savivalda žada ir pramogų: vyks tradicinės šventės, tokios kaip Joninės, įvairios mugės, parodos[4]. Kaip teigia valdžia, kažkokiais ypatingais renginiais išsiskiriama gal ir nebus, tačiau bus ypač stengiamasi dėl gražumo. Na, o kitos Lietuvos mažosios sostinės savuosius planus dar neabejotinai atskleis, juk prieš akis – visi metai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aranxa-esteve-poxhu0uedcg-unsplash.jpg" alt="Bendruomenės" /></p>
<h2>Į regionų iniciatyvas įsitraukia ir vietos valdžia, ir bendruomenės</h2>
<p>Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja, kurią remia kultūros ministerija, suteikia regionams galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas.</p>
<p>Ši idėja gimė dar 2015-ais, o tuomet, pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo Naisiai[5]. Po metų, 2016-ais, Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis išrinkti jau net 10 šalies miestelių ir kaimų, o tokia tradicija tęsiama ir iki šiol. Nuo 2018-ųjų, Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems mažųjų Lietuvos sostinių projektams, o prie renginių įgyvendinimo prisideda Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija ir svarbiausia, vietos gyventojai.</p>
