Kripto valiutų bendrovei „Payeer“ – beveik 10 milijonų eurų siekianti bauda

Lietuva kriptovaliutų bendrovei „Payeer“ skyrė rekordinę 9,3 mln. eurų baudą

Lietuva kriptovaliutų bendrovei „Payeer“ skyrė rekordinę, 9,3 mln. eurų siekiančią baudą. Lietuvoje registruotai bendrovei skirta 8,24 mln. eurų bauda už tarptautinių sankcijų pažeidimą ir 1,06 mln. eurų bauda už kovos su pinigų plovimu įstatymų pažeidimą.

Teigiama, kad bendrovės klientai iš Rusijos jos dėka ne tik pažeidinėjo sankcijas, bet sugebėjo išplauti nemenkas sumas pinigų^[1].

Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad „Payeer“ leido savo Rusijos klientams atlikti operacijas rubliais, pervedant juos iš Rusijos bankų, kuriems taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.

„Rusijos fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo gauti kriptovaliutų piniginės, sąskaitos valdymo ar kriptovaliutų saugojimo paslaugas“, – teigia FNTT.

Kripto licencijos Europoje (VASP) veiklą vykdžiusi įmonė FNTT pareigūnų dėmesio sulaukė dar 2023 m., kai buvo atliktas bendrovės patikrinimas, informacijos apie bendrovę analizė^[2]. 

Nustatyta, kad Lietuvoje UAB „Payeer“ buvo įregistruota 2022 m. spalio 20 d., tačiau faktiškai savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2023 m. sausio 17 d., kai jos pirmtakei, Estijoje registruotai įmonei „Payeer“ buvo panaikinta licencija vykdyti VASP veiklą.

Lietuvoje bendrovė galimai buvo įsteigta tęsti „Payeer“ veiklą, kuri yra nesuderinama su tarptautinėmis sankcijomis. 

Surinktą medžiagą vertinusi FNTT Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo komisija nustatė, kad nuo faktinės veiklos pradžios UAB „Payeer“ priklauso kriptovaliutų platforma „Payeer.com“, per kurią bendrovė savo klientams, daugiausiai iš Rusijos, leido vykdyti sandorius Rusijos rubliais, juos pervedant iš ES sankcionuotų Rusijos bankų ir į juos.

Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims taip pat buvo suteikiama galimybė gauti kripto turto piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugas. 

Pagal teisės aktus bendrovė, teikdama VASP paslaugas, privalėjo atlikti kliento tapatybės nustatymą, užtikrinti, kad sankcionuotiems klientams paslaugos nebūtų teikiamos, o esančios paskyros turėjo būti uždarytos, sustabdytas subjektų disponavimas lėšomis ar ekonominiais ištekliais ir apie sustabdymą turėjo būti informuota FNTT.

Konstatuota, kad tarptautinių sankcijų įstatymus bendrovė pažeidžia daugiau nei 1,5 metų. Per šį laikotarpį UAB „Payeer“ turėjo ne mažiau nei 213 tūkst. klientų, o bendrovės pajamos siekė daugiau nei 164 mln. eurų.

Be to, buvo nustatyti PPTFPĮ pažeidimai. Konstatuota, kad bendrovė nepranešė FNTT apie klientų operacijas ar sandorius virtualia valiuta, lygius ar viršijančius 15 tūkst. eurų, užfiksuoti trūkumai vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose, susijusiose su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT ir kt. 

Tai kol kas yra rekordinė piniginė bauda, kurią FNTT paskyrė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Bendrovė šiuos sprendimus dar gali apskųsti.

Lietuvoje verda diskusijos dėl kriptovaliutų įmonių veiklos reglamentavimo

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie planus kiek sumažinti kriptovaliutų bendrovių skaičių nauju licencijavimo planu.

Ketvirtadienį seimas balsuos dėl Kripto turto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisų^[3]. Jos gali nustatyti pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų (MiCA).

Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviams siūlomas pereinamasis laikas iki 2025 metų birželio. Virtualiųjų valiutų operatoriai iki tada Lietuvos bankui (LB) turės pateikti MiCA reglamente nurodytus dokumentus.

Manoma, kad vienodos taisyklės ES gali padėti sukurti vienodesnę konkurencinę aplinką, o migracija iš vienos ES šalies į kitą darysis mažiau prasminga. Taip pat viliamasi, kad reguliavimas padės skaidrinti sektorių, konkurencinę aplinką, kurioje šiuo metu pastebima ir abejotinos reputacijos įstaigų.

LB anksčiau prognozavo, kad dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių, o tai būtų maždaug šeštadalis veikiančių šiuo metu. 

Įstatymų pakeitimai numato, kad už kripto turto paslaugų teikėjų priežiūrą bus atsakingas LB. Už kripto turto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – LB ir FNTT^[4].

Bus nustatoma ir atsakomybė įmonių vadovams, kuri būtų taikoma už pažeidimus. Baudos svyruoja tarp 5-15 mln. eurų, arba iki 12,5% metinių pajamų, priklausomai, kuri suma yra didesnė, taip pat bankroto tvarka ir kt. 

Tokiais planais nesidžiaugia pačios kripto įmonės. Rinkos atstovai teigia, kad dėl pokyčių ir galimos tvarkos, prasidėjus licencijavimui, Lietuvoje gali apskritai nelikti registruotų kripto bendrovių^[5]. Tačiau 2023 m. vasarį Lietuvoje sugriežtinus sąlygas šio sektoriaus bendrovėms, taip pat buvo prognozuojama, kad iš tuomet registruotų daugiau nei 800 bendrovių liks tik 10, nors liko daugiau nei 200 ir per kelis mėnesius jų ir vėl stipriai padaugėjo.

LB neseniai teigė, kad Lietuvoje realiai veiklą vykdo tik keliasdešimt bendrovių, o kitos yra „tuščios“ arba nelabai aiškios įmonės.

Kripto valiuta: siūlo daugiau lankstumo ir nepriklausomybės, tačiau gali atnešti ir savus pavojus

Kriptovaliuta yra skaitmeninės arba virtualios valiutos rūšis, kurios saugumui užtikrinti naudojama kriptografija. Skirtingai nuo tradicinių valiutų, kurias išleidžia vyriausybės, kriptovaliutos veikia decentralizuotose platformose, pagrįstose blokų grandinės technologija,kurios vykdymą užtikrina kompiuterių tinklas.

Pagrindinės kriptovaliutų savybės yra decentralizacija ir anonimiškumas. Valiutos nekontroliuoja jokia centrinė institucija ar vyriausybė, o sandorius galima atlikti neatskleidžiant savo tapatybės. Be to, kriptografiniai metodai užtikrina sandorių saugumą ir vientisumą.

Vis dėlto, kai kuriais atvejais kriptovaliutos yra siejamos su sukčiavimu ir nusikaltimais, sankcijų apėjimu.

Teigiama, kad nusikaltėliai gali naudoti kriptovaliutas pinigams plauti, kriptovaliutų sandorių anonimiškumu galima pasinaudoti siekiant nuslėpti pajamas ir išvengti mokesčių. Kriptovaliutos yra populiariausias atsiskaitymo už nelegalias prekes ir paslaugas tamsiajame internete būdas.

Atsižvelgiant į tai, tarptautiniu mastu yra teigiama, kad didesnė reguliavimo priežiūra gali padėti pažaboti neteisėtą veiklą ir apsaugoti investuotojus.

Potencialių investuotojų švietimas apie riziką ir sukčiavimo požymius gali sumažinti aukų skaičių, patobulinti biržų ir piniginių saugumo protokolai gali padėti apsisaugoti nuo įsilaužimų ir vagysčių, o kovos su pinigų plovimu praktikos įgyvendinimas gali padėti sumažinti anonimiškumą, kuris palengvina neteisėtą veiklą.